TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Laivų statytojai staigaus pakilimo nelaukia

2013 03 08 6:00
Sunkumų laivų pramonė patiria iki šiol, visų pirma - dėl finansinių išteklių prieinamumo ir mažo gamybos masto. / Vidos Bortelienės nuotraukos 

Siekdama atlaikyti Azijos konkurenciją Europa parengė ambicingą laivų statybos strategiją "LeaderShip 2020". Laivininkai abejoja, ar mūsų šalis finansiškai pajėgi ją įgyvendinti.

Prieš kelias savaites dokumento "LeaderShip 2020" autorių paviešinta pažangos strategija specialistų sutikta palankiai. Europos Komisijos (EK) duomenimis, Europos laivų statybos pramonę sudaro per 300 laivų statyklų, iš jų net 80 proc. patenka į smulkių ir vidutinių įmonių kategoriją, o 90 proc. jų produkcijos skiriama eksportui.

Laivų įrangos ir technologijų srityje dirba 7,5 tūkst. kompanijų, kurių dauguma taip pat nedidelės.

Anksčiau parengta strategija iki 2015 metų suskilo į du laikotarpius. 2002-2008 metų Europos jūrinių technologijų industrijai esą buvo fantastiškos sėkmės metai, lydimi augimo, investicijų, išaugusio gamybos masto ir pasaulinės lyderystės. Tačiau paskui kilusi pasaulio finansų ir ekonomikos krizė labai paveikė rinkas: sulėtėjo jūrų prekyba, mažėjo laivų frachtų kainos, o tai nusmukdė visą Europos jūrinių technologijų industriją.

Sunkumų laivų pramonė patiria iki šiol, visų pirma - dėl finansinių išteklių prieinamumo ir mažo gamybos masto; antra - dėl Azijos laivų statyklų agresyvios ekspansijos ir gamybinio pajėgumo pertekliaus.

Pakomentuoti naują EK strategiją ir dabartinę mūsų šalies laivų pramonės būklę LŽ paprašė Lietuvos laivų statybos ir remonto įmonių asociacijos prezidento, didžiausios Baltijos šalyse šios ūkio šakos įmonių - Vakarų laivų gamyklos - generalinio direktoriaus Arnoldo ŠILEIKOS.

Trūksta kadrų ir lėšų

- EK išskiria kvalifikuotų kadrų trūkumą, siūlo Europos, valstybių ir vietos lygiais kurti kadrų parengimo ir įdarbinimo sistemą. Kokios naujovės galėtų būti įdiegtos Lietuvoje?

- Iš esmės reikėtų teigiamai vertinti naujos Vyriausybės iniciatyvas didinti technologinių profesijų ir valstybės subsidijuojamų vietų skaičių universitetuose. Gerai, kad suvokiama, jog reikia dar kartą peržiūrėti darbo rinkos politiką ir rengti specialistus, kurių šiuo metu labiausiai reikia. Technologinių specialybių absolventai yra realus šaltinis, kuris galėtų papildyti nuolatinį inžinierių poreikį.

Kalbant apie profesinį rengimą, daugeliu atvejų labai svarbu išspręsti šį klausimą regioniniu lygmeniu. Mes siekiame, kad išliktų Klaipėdos laivų statytojų ir remontininkų mokykla. Manome, kad svarbų vaidmenį šiuo klausimu turi atlikti Klaipėdos miesto savivaldybė, Darbo birža, Darbo rinkos mokymo centras. Norėtųsi, kad visos pajėgos būtų konsoliduotos, nes savo įmonės veiklą ir tęstinumą siejame su Lietuvos gyventojais. O trumpalaikiams poreikiams, t. y. išaugus gamybai ar prireikus atlikti netikėtai gautus užsakymus, reikalingas supaprastintas darbo leidimų išdavimas užsieniečiams.

- EK strategijoje kalbama apie laivų statybos finansavimo trūkumus ir siūloma maksimaliai išnaudoti projektams Europos investicijų banko išteklius. Kaip Vakarų laivų gamykla užsitikrina  užsakymų finansavimo poreikį?

- Laivų statyba - finansiniams ištekliams labai imli pramonė. Mūsų įmonių grupė laivų statybos projektus finansuoja padedama Lietuvoje veikiančių bankų. Mūsų partneris SEB bankas teikia garantijas mūsų klientams. Dėl finansavimo trūkumo mūsų pramonės šakos įmonės susiduria su nemažai problemų. O štai, pavyzdžiui,  Norvegijoje veikia puiki valstybės eksporto finansavimo programa, sukurtas valstybės eksporto kredito bankas, kuris suteikia finansavimą laivų statybos įmonėms, užsakovams, jų projektams įgyvendinti. Taip skatinama vietos pramonė. Pas mus to nėra, nesame tokia turtinga šalis, nors taip prarandame savo konkurencingumą, palyginti su Olandija, Vokietija, Italija, Norvegija, Ispanija, kur veikia valstybinio ir regioninio lygių paramos schemos.

A.Šileika teigia, kad laivų įmonėms darbų daugėja, bet paslaugų kainos yra nukritusios į 2003 metų lygį.

- "LeaderShip 2020" valstybes orientuoja į laivybos įmonių pertvarką, ragindama numatyti finansinę paramą naujoms technologijoms ir taip prisidėti mažinant taršą iš laivų. Ar tai įmanoma Lietuvoje?

- Lietuvoje yra nerealu, kad valstybė remtų laivybos įmonių pertvarką ir skatintų kompanijas įsigyti laivus su aplinką tausojančiais vadinamaisiais propulsyviniais įrenginiais. Tai įmanoma tik turtingose šalyse. Mūsų įmonių grupė kartu su partneriais Norvegijoje statė kelis aplinką tausojančius laivus, tokių užsakymų tik daugės. Tai stimulas laivų statybos ir remonto įmonėms didinti apyvartą, išsaugoti darbo jėgą, plėtoti technologijas. Šiuo metu dalyvaujame konkurse Kazachstane dėl tokio pobūdžio laivų statybos.

Matome, kad net tokios šalys rūpinasi žaliosiomis technologijomis. Žaliosios technologijos - programos "SEA EUROPE" vienas kertinių strateginių tikslų.

Dėl sieros azoto oksidų mažinimo, balastinių vandenų apdorojimo padaugės ir laivų konversijos bei modernizacijos projektų. Apskaičiuota, kad norint pertvarkyti visą pasaulio laivyną pagal naujas Europos Sąjungos direktyvas tai kainuos daugiau nei 63 mlrd. dolerių.

Dokai dar neišvalyti

- Kokių rezultatų Vakarų laivų gamyklos įmonių grupė pasiekė 2012 metais ir kokias regite šių metų perspektyvas?

- Praėjusieji metai mūsų įmonių grupei buvo gana sudėtingi. Globali ekonominė situacija ir pasaulinės laivybos tendencijos nurėžė  užsakymų kiekį ir jų kainas. Visame pasaulyje yra mažinamos sąnaudos, karpomos investicijos į naujų laivų statybą, atsisakoma senesnių laivų remonto. Tačiau stengėmės neprarasti savo pozicijų, todėl šiandien galime pasidžiaugti, kad sugebėjome bent iš dalies išlaikyti 2011 metų lygį.

Vertindami ir planuodami 2013 metus buvome atsargūs. Numatome  daugiau dėmesio skirti darbuotojams, kadrams rengti, darbo aplinkai.  Didinti apyvartos neplanuojame nei laivų statybos, nei remonto srityse. Jau esame suformavę pusę šių metų laivų statybos užsakymų portfelio, be to, vyksta derybos, kurios, tikimės, užtikrins ne mažesnę nei 2012 metais gamybinę programą.

Bendrovė "Vakarų konstrukcijos" gamina konstrukcijas naftos gavybos ir kitoms lengvatinio apmokestinimo veikloms. Šios produkcijos poreikis pasaulyje vis didėja. Šiuo metu gaminamos hidraulinės ritės naftos gavybos laivams, jos bus plukdomos į Braziliją.

Ekspertų vertinimu, deja, laivybos verslas atsigaus tik 2015-2016 metais. Laivų statybos rinka sudėtinga, o naujų laivų poreikis vis mažėja. Mes nedalyvaujame masinių laivų statyboje - ieškome mažiau krizės pažeistų nišų. Pradėjome "iki rakto" statyti naujos kartos žvejybinį laivą ir planuojame jį baigti šių metų rudenį, baigiame žemsiurbės statybą, ją užsakovui atiduosime jau kovą. Užsakymų gauname, bet mažėja laivų statybos kainos. Dabar jos jau pasiekė 2003 metų lygį, nors laikotarpių išlaidos nepalyginti didesnės: juk per tuos metus kilo energetikos, darbo jėgos, metalo ir įrenginių kainos. Laivų remonto versle rinka traukiasi - siaurėja. Šiuo metu 15-20 metų senumo laivai jau neremontuojami, parduodami į metalo laužą.

Anksčiau tų laivų savininkai buvo pagrindiniai mūsų klientai.

- Daugybę metų valdžios atstovams vis minėdavote vietinį planų trukdį - užneštas dokų duobes. Ar kas keičiasi?

- Deja, šio projekto įgyvendinimas ganėtinai vėluoja, o tai turi tiesioginės įtakos laivų remonto veiklos konkurencingumui. Tačiau  tikimės, kad šiemet dokų duobės tikrai bus išvalytos. Tai savaime iškeltų  mus į kitą "žaidimo lygį" laivų remonto rinkoje. Kol kas  pelningų užsakymų tenka atsisakyti.

Faktai

Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės apyvarta 2012 m. sudarė 327 mln. litų. Krito laivų remonto mastas, jis pernai sudarė 80 proc. 2011 metų lygio, o laivų statyba siekė apie 90 proc. 2011 metų lygio. Pritraukta naujų klientų, įgyvendinti technologiškai sudėtingi projektai. Sėkmingiausi antrinė įmonės "Vakarų krova" rezultatai. Ji pirmą kartą peržengė vieno milijono tonų krovos ribą, o apyvarta kilo net 38 procentais. Bendrovė "Vakarų konstrukcijos" ūgtelėjo penktadaliu. Teigiamų rezultatų pasiekė Vilniuje esantis "Vakarų cinko" padalinys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"