TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Laivyba atspindi anemišką ekonomiką

2014 12 03 6:00
Laivybos kompanijos DFDS, kurios keltai Klaipėdą jungia su Vokietija ir Švedija, 9 mėnesių rezultatus vertina teigiamai – pelnas padidėjo 20 procentų. LŽ archyvo nuotrauka

Pasaulinės prekybos stuburu vadinama jūrinė laivyba dar nesustiprėjo po patirtos recesijos dėl menkos laivų paklausos ir jų pertekliaus rinkoje, taip skelbia Jungtinių Tautų ataskaita.

Jungtinių Tautų (JT) prekybos ir plėtros padalinys lapkričio mėnesį pristatė 2014 metų laivybos situacijos ataskaitą. Ji atskleidžia, kad jūrų pramonei sunkmetis nesibaigė, o krovinių vežimo jūra prieaugis buvo mažiausias per pastaruosius 10 metų.

Efektyvumas – nepakankamas

JT nurodo, kad jūrų prekyba atspindi klumpančios ekonomikos permainingą ir niūrią būklę. Laivyba pasaulyje atsigauna sunkiai. Šių metų perspektyvas diktavo neigiama tendencija, kuri didžiausią istorinį nuosmukį buvo pasiekusi 2012 metais. 2013 metais jūrinė laivyba augo vidutiniškai 3,8 proc. - birių krovinių ir konteinerių apyvarta uostuose didėjo 5,6 proc., tačiau traukėsi linijinė laivyba ir mažėjo naftos tanklaivių poreikis. Tai nulėmė „žemas ir nepastovus jūrų frachto lygis, atspindintis ekonomikos silpnumą ir lėtą jos plėtrą, nuolatinį perteklinių pajėgumų kiekį pasaulinėje laivybos rinkoje".

Teigiama, kad jūrų transportas yra tarptautinės prekybos ir pasaulinės ekonomikos stuburas. Iki 80 proc. pagal masę ir per 70 proc. pagal vertę visos prekybos apima gabenimas jūra ir krova uostuose. Kuo labiau išsivysčiusi ekonomika, tuo šis rodiklis aukštesnis.

Pavyzdžių, kuo grindžia savo pastebėjimus JT ekspertai, turime visai šalia. Štai likusi bene stipriausia Šiaurės Europoje danų linijinės laivybos kompanija DFDS, kurios keltai Klaipėdą jungia su Vokietija ir Švedija, tik ką paskelbtus 9 mėnesių rezultatus, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vertina teigiamai – pelnas padidėjo 20 procentų. Tačiau tai esą lėmė aktyvesnė žemyninės Europos prekyba su Jungtine Karalyste, kurios ekonomika kilo. Bendra ekonominės plėtros dinamika III ketvirtį buvo vos juntama. DFDS nurodo, kad rugpjūtį uždarė keltų liniją Klaipėda-Travemiundė, veikusią vos tris mėnesius, nes dėl ES ir Rusijos prekybinių ginčų sumažėjo maršruto apkrovimas. Lygiai taip pat rugsėjį pasielgta su Lamanšo Havro-Portsmuto linija, o spalio mėnesį nutraukta DFDS keltų laivyba Šiaurės jūroje tarp Geteborgo Švedijoje ir Tilberio Vidurio Anglijoje, nes pasibaigusi sutartis su kompanija „Stora Enso“ nebuvo atnaujinta.

Mažiau linijų – mažiau keltų ir įgulų. Štai kita ne mažiau garsi regiono krovinių vežimo jūra ir paslaugų kompanija „Stena“ žada mažinti personalą tūkstančiu žmonių – tai maždaug 5 proc. iš daugiau kaip 20 tūkst. grupės įmonių darbo vietų.

Konteinerių laivyboje – neką geriau. Šiomis dienomis kompanijų aljansas G6 pranešė laikinai nutraukiantis vieną Azijos liniją į Europą. Taip siekiama laivų efektyvumo. Transporto analitikai teigia, kad būtent dėl tokių priemonių, praretintų grafikų, laivų apkrovimas tarp Azijos ir Šiaurės Europos išaugo, jų panaudojimas III ketvirtį pasiekė 80,1 proc., nors pernai tuo pat metu buvo 77,3 procento.

Registruoja, kur naudingiau

Mūsų šalies jūrų laivybos sektorių galima vadinti mikroskopiniu, jei lygintume jo tonažą su pasauliniu. Lietuvos saugios laivybos administracijos duomenimis, šių metų lapkričio 1 dieną Lietuvos jūrų laivų registre buvo registruoti 107 laivai, iš jų tik 43 - didesnės nei 100 tonų bendros talpos (BT), dalyvaujantys prekių ir krovinių gabenimo tinkle: 9 transportiniai refrižeratoriai, 26 krovininiai, 8 – ro-ro keleiviniai keltai. Jų visų BT sudaro kiek daugiau nei 353 tūkst. tonų.

Prieš 10 metų Lietuvos laivų registre buvo 70 prekybiniam laivynui priskiriamų laivų. Įvertinus tai, kad visi jūrų keltai priklauso DFDS grupei, o dvi didžiausios nacionalinės laivininkystės įmonės dabar jau pasilikusios tik po 6 laivus, galimybė vandenyno platybėse išvysti ant laivo plazdant Lietuvos vėliavą visai menka, kone prilygsta stebuklui.

Tai „Lietuvos žinioms“ patvirtino Lietuvos laivų savininkų asociacijos, vienijančios 6 iš likusių gyvuoti bene 7 laivybos kompanijų, vadovas Gintautas Kutka, sakydamas, kad „prošvaisčių laivyboje nematyti ne tik dėl ekonominių, bet ir ekologinių dalykų“.

Viltį, kad lietuviai išsaugos dar ganėtinai naują jūrinio verslo šaką, palaiko tik gaji pasaulinė praktika laivus registruoti užsienyje – prie konvencijų neprisijungusiose šalyse arba didžiuosiuose jūriniuose centruose, kur palankesnės sąlygos. Juk net mūsų pasididžiavimas – iš norvegų nuomojamas SGD laivas „Independence“ - atplaukė su Singapūro vėliava.

Lietuvoje registruojant jūrų laivą nustatytas rinkliavos įkainis yra 400 litų, registravimo liudijimas, leidimas plaukioti su Lietuvos vėliava, įgulos minimumo liudijimas kainuoja po 112 litų. „Lietuvoje laivo registravimo mokesčiai nėra dideli kaip kitose šalyse, priežastis, kodėl laivai registruojami užsienyje, – bendra mokesčių našta ir valstybės reikalavimai, pavyzdžiui, dėl įgulos sudėties“, - aiškina G. Kutka.

Tarptautinių laivybos rūmų (ICS) duomenimis, pagal laivų krovininį pajėgumą (dwt) pasaulyje pirmauja Graikija, už jos rikiuojasi Japonija, Vokietija, Kinija, Pietų Korėja, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Taivanas (Kinijos provincija), Norvegija. Atitinkamai jos dalijasi ir rinką – nuo 16 iki 3 proc., visos kartu užima per 60 proc. dalį. Pirmojo ketverto pozicijos nesikeičia ir pagal turimų laivų skaičių – kiekviena valstybė jų turi daugiau kaip po 3 tūkstančius.

ICS skaičiavimu, Europos laivų savininkams priklausančių laivų dalis su nacionalinėmis vėliavomis daug mažesnė negu ta, kurią sudaro registruoti nekonvencinių vėliavų šalyse.

O štai Kinija užsienyje įregistravusi tik 40 proc. laivų , Indonezija – netgi mažiau nei dešimtadalį (91 iš 951). Pagal registraciją daugiausia laivų pasaulyje plaukioja su Panamos (21 proc.), Liberijos (12 proc.), Maršalo Salų (8 proc.), Honkongo (7 proc.) Singapūro (6 proc.), Bahamų (5 proc.) vėliavomis. Po 4 proc. sudaro laivai su Kinijos, Graikijos ir Kipro vėliavomis.

Neatlaiko konkurencijos

Europos Komisija savo dokumentuose nuolat nurodo, kad beveik 90 proc. ES išorinės ir 40 proc. vidinės prekybos vyksta jūra, todėl laivyba yra labai svarbi ūkio šaka. Bet senoji Europa pralaimi Pietryčių Azijai ir pagal būtinųjų prekių gamybą, ir pagal pramonės eksporto tempą, ir pagal turimų laivų skaičių. Pralošia ir daug darbo vietų kuriančioje laivų statybos srityje.

ICS duomenimis, 2013 metais prekybos ryšiuose dalyvavo daugiau kaip 50 tūkst. laivų, kurių BT viršija 100 tonų. Draudikai (tarptautinės jūrinių draudikų asociacijos IUMI statistika) 2014 metais priskaičiuoja maždaug 32 tūkst. prekybos laivų, iš kurių 600 pastatyti nauji ir maždaug 300 – supjaustyti į metalo laužą.

Laivų statyba piką buvo pasiekusi 2010-2012 metais, kai įvykdyti prieš pasaulinę krizę pateikti užsakymai – šiuo laikotarpiu pastatyta daugiau kaip 6 tūkst. laivų. Tuo metu ir senų daugiausia nurašyta į metalo laužą – per 2 tūkst., tačiau jau pernai abi rodiklių kreivės smigo žemyn.

IUMI nurodo, kad naujos statybos mastas, vertinant pagal pasirašytas sutartis, išaugo nuo 279,4 mlrd. JAV dolerių 2013 metais iki 311,8 mlrd. JAV dolerių 2014-aisiais, tačiau visą grietinėlę nusigriebė Pietų Korėja, Kinija ir Japonija. Prie to prisidėjo ir Lietuva, užsakiusi ir pastačiusi 330 mln. JAV dolerių kainavusį SGD laivą Pietų Korėjoje.

Dujovežių statybos finansavimas, palyginti su pernai, turėtų padidėti kone trečdaliu – iki 38 mlrd. JAV dolerių. Daugiau pajamų laivų statytojai gali tikėtis iš piltiniams ar verstiniams kroviniams skirtų laivų užsakymų - 60 mlrd. JAV dolerių. Konteinerinių laivų statoma dešimtadaliu mažiau nei pernai, bet šiemet, po kelerių metų pertraukos, vėl pasiektas dydžio rekordas – lapkričio 18 dieną laivų statykloje „Hyunday Heavy Industries“, toje, kuri statė mūsų „Independence“, pakrikštytas 19 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU) talpos gigantas, užsakytas Kinijos kompanijos „CSCL Globe“. Iki šiol dydžio rekordas priklausė 18 tūkst. TEU talpos danų kompanijos „Maersk“ laivams. Tokių vieno kaina – daugiau kaip 150 mln. JAV dolerių.

IUMI duomenimis, pagrindinę laivų statybos užsakymų masę sudaro įvairovė: mokslo tyrimų, naftos platformų ir vėjo jėgainių priežiūros, kruiziniai laivai, ro-ro keltai. Iš jų numatoma šiemet gauti 140 mlrd. pajamų.

Kaip stipriai Europa kelia korėjiečių ekonomiką, atskleidžia Šveicarijos pavyzdys. Laivų statykloje „Daewoo“ šiemet į vandenį nuleistas didžiausią pasaulyje denį turintis kraninis laivas „Pieter Schelte“, skirtas kompanijos „Allseas“ naftos platformoms gabenti. Jo sąmatinė vertė sudaro beveik 3 mlrd. JAV dolerių. Galutinai jis bus įrengtas Roterdame, tai šiek tiek pinigų atiteks ir olandams.

Europoje laivų statybos pramonę remia tik Skandinavijos šalys, todėl kitur ekonominis atsigavimas vos žymus. Prognozuojama, kad pajamos iš laivų statybos Europoje šiemet kiek padidės, mat šį sektorių ima maitinti ekologinės įrangos laivuose diegimas dėl 2015 metais Šiaurės Europos vandenyse įsigaliojančios ES Sieros direktyvos. Bet tai yra sunkiausias šiuo metu laivų savininkų rūpestis – juk pakertama kita to paties laivybos verslo šaka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"