TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Laivybos naujovės švyturių neužgesins

2016 10 04 6:00
Klaipėdos švyturio navigacinė reikšmė mažėja, bet turistinis susidomėjimas kyla. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotraukos

Klaipėdos uosto navigacinių sąlygų raida – tai jūrinio miesto istorijos pjūvis. Jame suguldytos imperijų kronikos, inspektorių sąmatos, menininkų graviūros, techninės minties pažanga, istoriniai tyrimai ir faktų interpretacijos.

Lietuvos jūrų muziejus dabartinį Klaipėdos švyturį sieja su 18 amžiaus pabaigos bokšto statyba ir neseniai pažymėjo 220 metų sukaktį. Tačiau farologas Aidas Jurkštas nelinkęs sutikti su miesto istorikais ir teigia, kad tai vidurinė data iš trijų.

Jūros kelrodžiai

Pirmasis švyturys, ant bakeno iškeltas metalinis krepšys su malkomis ar anglimi kūrenama ugnimi, Mėmelyje, kaip ir kituose aplinkiniuose uosteliuose, A. Jurkšto tyrinėjimų žiniomis, turėjo atsirasti šimtmečiu anksčiau. O apie stacionarinę konstrukciją, 25 metrų bokštą, liudija paminėjimas 1788 metų miesto tarybos kronikose. Miestui pritrūkus pinigų švyturys pastatytas daug žemesnis ir įžiebtas tik 1796 metų rugsėjo 1 dieną. Tačiau jo šviesos laivams neužteko, todėl pirkliams ir laivininkams reikalaujant bokštas paaukštintas ir nudažytas kaip šachmatų lenta 1819 metais. Dryžuotas švyturys, kokį matome dabar, iškilo tik 1953 metais vietoj sugriautojo per Antrąjį pasaulinį karą. „Pastačius mūrinį švyturį miestas įgijo romantišką simbolį, o laivai galėjo įplaukti tamsiu metu. Atsiradus elektroninei GPS sistemai švyturių vaidmuo navigacijoje nėra toks svarbus, tačiau jie reikšmingi kaip jūrinės kultūros paveldas, „– pastebi farologas, išleidęs „Baltijos švyturių enciklopediją“.

Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius pažymi, kad navigacinių orientyrų poreikis Mėmelyje atsirado pastatytoje pilyje apsigyvenus įgulai, tačiau dėl gamtos sąlygų, besikeičiančios įplaukos, bėgant amžiams orientyrai keitėsi. Šviesos žibintas paminėtas 1684 metais, bet nuolatinis bokštas, suformavęs iki galo navigacinę sistemą, Klaipėdoje atsirado tik prieš 220 metų. Jo šviesa matėsi 4 kilometrus, o paaukštinto – jau 20 kilometrų atstumu.

Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) Hidrografijos ir navigacinių įrenginių skyriaus vadovas Jurijus Gleikinas nurodo, kad Klaipėdos švyturio šviesa dabar matoma už 30–40 kilometrų nuo kranto. 1996 metais bokštas suremontuotas, atnaujintos apšvietimo sistemos. Tačiau specialistas pritaria, kad laivuose sumontavus šiuolaikiškas elektronines sistemas, švyturio optines lempas pakeitus į diodines, ryškesnė šviesa yra labiau uosto simbolis nei pagrindinis orientyras. Todėl Klaipėdos švyturiui suteiktos naujos paskirtys: jo bokšte sumontuota uosto stebėjimo įranga, vaizdo kameros.

Lankomi epizodiškai

Grupė Lietuvos jūrų muziejaus ir Klaipėdos universitete mokslininkų švyturių istorijas nagrinėja kaip laivybos technologijų dalį ir faktus renka iš senųjų žemėlapių, Prūsijos ir carinės Rusijos dokumentų, miesto kronikų, senosios spaudos, saugo menkiausią reliktą. Konferencijoje apie Klaipėdos švyturio 220 metų sukaktį jiems diskutuojant su jūros darbuotojais apie paveldo ir turizmo sąsajas nesutarta, ar visi švyturiai turi tapti atviri visuomenei.

Šiuo metu Baltijos valstybių pakrantėse veikia per 70 šviesos, 45 radijo švyturiai, 29 garso signaliniai įtaisai ir 650 įvairios paskirties šviečiančių navigacinių ženklų. Ši statistika skelbiama ant Lietuvos jūrų muziejaus išleistų 7 atvirukų su A. Jurkšto piešiniais, vaizduojančiais mūsų šalies teritorijoje esančius švyturius. Švyturių tyrinėtojas pasisako už tai, kad visi šviesos bokštai būtų prižiūrimi, visuomenės lankomi ir kad kuo plačiau sklistų vaizdinė informacija. Apie Klaipėdos švyturį jo iniciatyva neseniai sukurtas trumpas filmas.

Švyturių istorinę reikšmę Lietuvos jūrų muziejus siekia paskleisti atvirukų komplektu.

Klaipėdos universiteto mokslininkė . Nijolė Strakauskaitė, įsigilinusi į industrinės epochos simbolio Nidos švyturio, kuriam sukako 142 metai, istoriją, nemano, kad visi Kuršių marių švyturiai turi būti pritaikomi turizmui. Jos teigimu, aktyvus žmonių lankymas istorinėms vertybėms gali pakenkti. Su tokia nuomone kategoriškai nesutinka Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža, siūlantis ekskursijoms atverti visus švyturius. Šiuo metu turizmui labiausiai pritaikytas tik Ventės švyturys.

Lietuvoje minint Tarptautinę švyturių dieną iš anksto užsirašiusius lankytojus jau kelerius metus priima Klaipėdos švyturys, o Nidos švyturys duris ta proga pirmą kartą atvėrė (ir didžiulio susidomėjimo sulaukė) tik šiemet.

LSLA šiuo metu yra perėmusi 4 švyturius: Klaipėdos, Šventosios, Nidos ir Juodkrantės. Tačiau pastarieji du yra ne jūriniai, o Kuršių marių navigaciniai ženklai, kaip ir muziejiniai Uostadvario, Pervalkos bei Ventės rago švyturiai.

LSLA vadovas Robertinas Tarasevičius pritaria kultūrinei švyturių paskirčiai, tačiau mano, kad negalima perlenkti lazdos – švyturius turizmui reikia pritaikyti pamažu ir ne visus iš karto. Jis įsitikinęs, kad švyturiai yra tokie iškalbingi ir svarbūs kultūros paveldo objektai, kad jų šviesa niekados neužges.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"