TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Laivybos operatoriai grumiasi už būvį

2013 09 23 6:00
Uždarius Zasnico liniją, keltas „Kaunas Seaways“ išplauks iš Baltijos jūros į pietus, kaip išplaukė keltas „Vilnius Seaways“. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Baltijos jūroje krovinių ir keleivių apyvarta ro-ro keltuose yra bene pati didžiausia pasaulyje, tačiau rinkos dalyvių sąrašas vis trumpėja. Prognozuojama, kad 2015 metais Europos jūrų verslas dar kartą apsivalys, kai nebeliks „sieros direktyvos“ parklupdytų kompanijų.

Praėjusiais metais danų kapitalo bendrovė „DFDS Seaways“ į Klaipėdą ir iš Klaipėdos universaliais keltais plukdė daugiau kaip 260 tūkst. vienetų ratinės technikos ir 285 tūkst. keleivių, 3 tūkst. geležinkelio vagonų. Šiemet srautas panašus.

Bendrovės vadovas Jonas Nazarovas teigia, kad „DFDS Seaways“ planuoja Lietuvos padalinio nuostolius iki metų pabaigos sumažinti, apyvartą padidinti 3 proc. ir netgi uždirbti šiek tiek pelno. Bet rinkoje, pasak J.Nazarovo, kai kur tarp laivybos operatorių vyksta kruvinas mūšis ir bendra situacija žiauri. Kartais net dideli krovinių kiekiai transporto įmonėms komerciškai nėra sėkmingi. Pagrindinės kompanijos DFDS strategija - verslą Šiaurės ir Baltijos jūrose išlaikyti ir stiprinti.

DFDS geriausios Europos keleivinės laivybos kompanijos rinkimuose šiemet paskelbta 2013 metų lydere, o pernai gruodį buvo apdovanota pasaulio turizmo verslo „Oskaru“. Prieš kelerius metus, per krizę, bankrutavus prancūzų laivybos kompanijai, danai įsitvirtino Anglijos kanale, nukonkuravo varžovus linijose tarp Švedijos ir Jungtinės Karalystės. Šiemet pavasarį buvo pasirodę pranešimų, kad DFDS domisi kompanijos „Scandlines“ Danijos maršrutais, ketina konkurentę pirkti. Netrukus paskelbta, kad nutraukia dalyvavimą šiame procese, nes „DFDS kainos pasiūlymas nebuvo priimtas“.

Uždaro liniją

Šiemet vasarą DFDS įsigijo logistikos kompaniją „Karlshamn Express“ ir asocijuotą transporto įmonę „Karlshamn Express Baltic“. Tai dar labiau sustiprins pelningą Klaipėdos - Karlshamno liniją. Skandinavijos kryptis pritraukia daug krovinių ir keleivių, nes keltais plaukia ne tik sezoniniai turistai, bet ir nuolat - ekonominiai migrantai, dirbantys Norvegijoje.

Kylio srautai, pasak J.Nazarovo, nepateisino augimo prognozių, nes šiemet ratinės technikos plukdyta mažiau nei rekordiniais praėjusiais metais. Finansiškai prasta išliko Zasnico linija.

DFDS priėmė Klaipėdos uostui skausmingą sprendimą ir nuo spalio 1 dienos Zasnico liniją uždaro. Pasak J.Nazarovo, kompanija siekia, kad keltai neplauktų pustuščiai, tačiau ir nebūtų perpildyti. Todėl svarstoma kitas linijas stiprinti, galbūt keičiant dabartinius keltus į talpesnius.

Tai bus antras kartas, kai Klaipėdos ryšys su vadinamąja Mukrano perkėla nutrūks. Pirmąkart tai nutiko prieš 20 metų, kai išgabenus sovietinę karinę techniką abi valstybės nebuvo pasirengusios organizuoti komercinės prekybos. Zasnico linija pradėjo veikti tik 2001 metais, kai danai privatizavo tuometę Lietuvos jūrų laivininkystę. Jai prognozuota didžiulė sėkmė plėtojant keleivinį turizmą. Prieš kelerius metus Riugeno salą sujungus magistrale su Berlynu, padidėjo krovinių srautai. Bet atsisakyti maršruto nuspręsta, kai keltu „Kaunas Seaways“ gabenamų geležinkelio vagonų kiekis kasmet menko net pasirašius tarpvalstybines geležinkelių bendrovių bendradarbiavimo sutartis. Keleiviai, kaip anksčiau yra sakęs vienas šio verslo atstovas, yra kaip sviestas ant duonos riekės: jei nėra duonos, priedas taip pat nereikalingas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas apgailestauja dėl tokio DFDS sprendimo ir nurodo, kad be Zasnico linijos vagonų, iki 240 per mėnesį, apyvartos sumažėjimą Klaipėdos uostas pajus. Tačiau dar blogesnė padėtis esą tikėtina 2015 metais - dėl Europos Sąjungos (ES) ekologinės direktyvos. „Kompaniją galima suprasti, jeigu Zasnico linija patirdavo po 150 tūkst. eurų nuostolių per mėnesį. Tai objektyvi priežastis, rodanti, kad mūsų regionas nėra pramoninis. Bet mažėjantis linijų kiekis – blogas ženklas uosto įvaizdžiui. Ilgesnėje perspektyvoje srautas atsinaujins, nes dalis krovinių ir keleivių rinksis Kylio liniją. Kitas dalykas, kad dėl laivybos ateities rinkoje daug neaiškumų“, - kalbėjo A. Drungilas.

Brangs gabenimas jūra

Skaitydamas pranešimą Baltijos uostų organizacijos asamblėjoje apie ro-ro krovinių gabenimą ir keleivinę laivybą Baltijos jūros regione J.Nazarovas pažymėjo, kad ieškodamas analizei duomenų galėjo pasiremti tik 7 biržose registruotų kompanijų informacija. Kitos apie save jokių žinių neskleidžia, nors rinkoje dirba 33 ro-ro operatoriai. Pagal I pusmečio duomenis, palyginti su 2012 metų tuo pačiu laikotarpiu, biržų lentelėse trijų rezultatas nuspalvintas žalia spalva, trijų – raudona, o vienos, DFDS, - geltona. Pranešimai pesimistiniai arba nuosaikūs.

LŽ paprašytas pakomentuoti situaciją išsamiau, J.Nazarovas prognozavo, kad po 2015-ųjų, įsigaliojus konvencijai dėl laivų išmetamo į atmosferą sieros kiekio mažinimo iki 0,1 proc., rinkos dalyvių skaičius gali mažėti, nes nuostolingai dirbančios įmonės nepakels naujos finansinės naštos.

„Vienas iš variantų – naudoti dujas, bet tam pritaikyti tik nauji laivai; kitas – įrengti vadinamuosius skraberius, tačiau techniškai tai padaryti galima ne visuose laivuose; trečias – pilti brangesnius degalus. Degalai sudaro 30-50 proc. linijos sąnaudų. Mums gera žinia ta, kad nesame tarp tų nelaimingųjų operatorių, kurių sąnaudos degalams siekia 50 procentų. Bet DFDS priėmė strateginį sprendimą į laivų grupę instaliuoti sieros dalelių gaudykles. Kiti liks tokie, kokie yra – teks naudoti brangius degalus. Kaip bus – atsakymo dar nežinau. Bet, ko gero, dalį išlaidų reikės prisiimti sau, dalį – padalyti klientams. Ar jie galės brangiau mokėti - neaišku“, - svarstė J.Nazarovas.

Juodoji jūra – be direktyvos

DFDS pranešė, kad 2014 metais į taršą mažinančias technologijas numato investuoti 35 mln. eurų. Už juos bus modernizuoti 10 laivų. Dar 2 keltai bus pertvarkyti 2015 metais. Į kuriuos keltus sieros gaudykles diegs, o kurie liks nemodernizuoti, kompanija nedetalizuoja.

Tačiau atrodo, kad didelės investicijos – antroji priežastis, paskatinusi DFDS Zasnico linijos keltą „Kaunas Seaways“ geriau išnuomoti nei pertvarkyti.

Manoma, kad jis išplauks į Juodąją jūrą pas Vismaro laivų statyklos „brolius“, keltus „Vilnius Seaways“ ir „Greifswald“, kur jo nepasieks ES „sieros direktyva“.

Didžiausias pasaulyje automobilių ir geležinkelio vagonų keltas „Vilnius Seaways“ liepos pradžioje pradėjo plaukioti tarp Ukrainos ir Gruzijos, Iljičivsko - Počio linija. Anksčiau iš vienų rankų į kitas keliavęs vokiečių keltas „Greifswald“ jau visą dešimtmetį kartą per savaitę iš Iljičivsko plaukia į Batumį. Abiejų keltų operatorius yra kompanija „Ukrferry“.

Apie naują geležinkelio kelto liniją pranešusi Iljičivsko uosto direkcija nurodė, kad reguliarūs keltų reisai dabar jungia Juodąją ir Baltijos jūras į vieną transporto logistikos sistemą. Tarp Klaipėdos ir Iljičivsko kursuoja konteinerių traukinys „Vikingas“.

Iš pranešimo galima spręsti, kad ukrainiečiai labai džiaugiasi keltu „Vilnius Seaways“, nes jame, be dviejų krovininių denių, geležinkelio vagonams ir sunkvežimiams, yra 108 vietos keleiviams, liuks klasės kajučių, restoranas, daug kitų pramogų. Panašios krovininės talpos keltas „Kaunas Seaways“ gali plukdyti per 200 keleivių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"