TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lankstesni darbo santykiai ar nelegalus darbas

2015 04 24 6:00
Naujajame Darbo kodekse gali nebelikti darbdaviui pareigos sumokėti atlyginimą nelegaliai dirbusiam darbuotojui. LŽ archyvo nuotrauka

Vyriausybė siūlomomis Darbo kodekso pataisomis gali sukurti dar palankesnę dirvą nesąžiningiems darbdaviams, linkusiems naudotis nelegaliu darbu. Abejonių kelia numatoma tvarka informuoti „Sodrą“ apie naują darbuotoją, taip pat panaikintos darbdavių prievolės atsiskaityti su nelegaliai dirbusiu darbuotoju. Nuogąstaujama, kad tai darbdaviams padės kratytis atsakomybės.

Pagal šiuo metu galiojantį Darbo kodeksą darbdavys apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą privalo pranešti "Sodrai" ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Jei laiku to nepadaroma, darbas laikomas nelegaliu.

Naujame Darbo kodekso projekte šį terminą siūloma sutrumpinti. Jame numatyta prievolė pranešti „Sodrai“ apie įdarbinimą mažiausiai prieš vieną valandą iki darbuotojo darbo pradžios.

Tokia tvarka nesąžiningiems verslininkams leis lengviau dangstyti savo kaltę - aptikus darbo vietoje nelegalų darbuotoją, bus teisinamasi, neva pranešti „Sodrai“ uždelsta dėl kokių nors objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui, dingo interneto ryšys arba kur nors užtruko už įdarbinimą atsakingas specialistas. Ginčą dėl argumentų pagrįstumo tektų aiškintis teisme.

Nori pradėti dirbti tuoj pat

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas tokius nuogąstavimus vertino skeptiškai ir sakė, kad sąmokslo teorijos dėl galimo darbdavių piktnaudžiavimo "neatitinka realybės". Jo manymu, galimybė pranešti „Sodrai“ apie naujo žmogaus įdarbinimą likus valandai iki darbo pradžios atitinka darbo rinkos poreikius, o dabartinė tvarka neva esanti nelogiška. „Jei po pokalbio su specialistu tampa aišku, kad asmuo tinkamas darbui, galima iš karto pradėti tvarkyti formalumus. Juo labiau jog daugelis žmonių nori pradėti dirbti iš karto, o ne kitą dieną. Tai apsaugotų ir nuo painiavos, nes dabar pasitaiko, kad „Sodra“ jau būna informuota apie priimtą naują darbuotoją, o šis, sulaukęs geresnio pasiūlymo, kitą dieną naujame darbe nepasirodo“, - aiškino D. Arlauskas.

Didesnių galimybių darbdaviams piktnaudžiauti tikino neįžvelgiantis ir advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ partneris Ramūnas Petravičius. Pasak jo, nesvarbu, ar darbdavys apie darbo pradžią privalo pranešti prieš vieną darbo dieną, ar prieš vieną valandą, svarbiausia - tai padaryti. „Taisyklė turėtų būti aiški: jei „Sodrai“ nepranešta – darbuotojas negali dirbti. Tada jokie pasiteisinimai apie dingusį internetą arba iš darbo trumpam išėjusią buhalterę netenka reikšmės", - kalbėjo teisininkas.

Teismui - nebūtos istorijos

Tačiau R. Petravičius pripažino, kad iš tiesų nežinia, kokį sprendimą dėl vienokios ar kitokios istorijos priims teismas. "Lietuvoje teismas kartais patiki nebūtomis istorijomis, - sutiko pašnekovas. - Bet tai ne įstatymo, o teismo problema."

Kristina Krupavičienė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė, pritarė, jog sutrumpinus reikalavimą pranešti apie žmogaus įdarbinimą iki vienos valandos, pasitaikys atvejų, kai darbdaviai nelegalų darbą teisins nebūtomis istorijomis. Todėl ji yra už tai, kad liktų šiuo metu galiojanti įdarbinimo tvarka.

Be to, K. Krupavičienei kelia nerimą siūloma įteisinti darbo sutarčių įvairovė. „Tarkime, jei žmogus galės pagal darbo sutartį dirbti 8 valandas per mėnesį, nežinia, kokiomis dienomis, darbo vietą dalydamasis su kitu darbuotoju, bus labai sunku atsekti realų darbo laiką. Kai asmuo dirba keliose darbo vietose po truputį, jis neturi nei moralinio, nei materialinio saugumo", - reiškė nepasitikėjimą profesinės sąjungos pirmininkė.

Abipusė atsakomybė

Siūlomame Darbo kodekso projekte darbdaviui nebelieka pareigos mokėti atlyginimo nelegaliai dirbusiam darbuotojui. Šiuo metu įstatymas nurodo, kad nustatytam nelegaliai dirbusiam asmeniui turi būti sumokėta ne mažesnė nei minimali mėnesio alga ir ne mažiau kaip už 3 mėnesius.

Kristina Krupavičienė remia siūlymą reikalauti iš įmonių viešai skelbti vidutinius savo darbuotojų atlyginimus: esą tai aiškiai parodytų, kuriose įmonėse mokama sąžiningai, o kuriose – nelegaliai. /Romo Jurgaičio nuotrauka

R. Petravičius projekto kūrėjų sprendimą aiškino tuo, jog atlygio už nelegalų darbą dydį turės nustatyti teismas. Nors teisininkas neatmetė tikimybės, kad gali kilti neaiškumų, kaip darbuotojui pavyks įrodyti, koks jam priklauso darbo užmokestis. Tačiau tai, jo manymu, menka problema.

K. Krupavičienė su tokiu požiūriu kategoriškai nesutinka. Ji įsitikinusi, kad tai leis darbdaviui visai neatsiskaityti su nelegaliai jam dirbusiais darbuotojais. „Net turintieji darbo sutartį kartais nepajėgia įrodyti savo teisių. Pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojas negali patvirtinti faktais, kad vežė į Vokietiją krovinį. Tad kaip nelegaliai dirbęs darbuotojas įrodys, kur, ką ir kiek dirbo?“ – abejojo "Solidarumo" pirmininkė.

D. Arlauskas sako, kad atsakomybė už nelegalų darbą turėtų būti taikoma ne tik darbdaviui, bet ir darbuotojui. Mat, jo žiniomis, neretai darbuotojai patys prašo darbdavių atsiskaityti "vokeliais" - mokėti nelegaliai. Todėl panaikinus prievolę darbdaviui sumokėti nelegaliai dirbusiam darbuotojui, būtų galima efektyviau kovoti su neteisėtais darbo santykiais.

„Bausdami vien darbdavius problemos neišspręsime. Jei darbuotojas žinos, kad už darbą gali ir negauti atlygio, jis vargu ar norės veltis į nelegalius darbo santykius. Juk, pavyzdžiui, už kyšį baudžiamas ir jį paėmęs, ir davęs asmuo. Be to, negalima sakyti, jog darbuotojas buvo priverstas dirbti nelegaliai. Nemanyčiau, kad jis neišvengiamai turėjo sutikti su tokiomis sąlygomis“, - savo poziciją dėstė D. Arlauskas.

Baudas susietų su apyvarta

Priėmus dabar siūlomą Darbo kodekso projektą, keistųsi ir baudos už nelegalų darbą. Jos siektų nuo 500 iki 3000 eurų, o esant pakartotiniam nusižengimui per trejus metus – nuo 2000 iki 5000 eurų. Šiuo metu baudos svyruoja atitinkamai nuo 868 iki 2896 eurų ir nuo 2896 iki 5792 eurų.

Paklausti, ar baudos turėtų būti didesnės, pašnekovai nedrįso teigti, jog sankcijas neabejotinai reikėtų griežtinti. K. Krupavičienė tvirtino, kad nubaustas darbdavys savo pajamų neatsisakys ir baudas sumokės darbuotojų darbo užmokesčio sąskaita. Taigi darbuotojai negaus premijų ar jiems žadėtų "vokelių". Pašnekovės manymu, su nelegaliu darbu derėtų kovoti ne sankcijomis, o efektyvesne priemone – viešumu. Pavyzdžiui, internetiniame puslapyje galima skelbti visas nelegaliai darbuotojus samdančias įmones ir darbo rinkoje sukurti nepasitikėjimą jomis. Profesinės sąjungos vadovė taip pat sakė palaikanti Lietuvos pramonininkų konfederacijos siūlymą reikalauti iš įmonių viešai skelbti vidutinius savo darbuotojų atlyginimus. Tai esą labai aiškiai parodytų, kuriose jų mokama sąžiningai, o kuriose – nelegaliai.

Svarstydamas, kokio dydžio baudos efektyviausiai užkirstų kelią nelegaliam darbui, D. Arlauskas pasiūlė nustatyti ne konkrečią baudą, o susieti ją su įmonės apyvarta. "Tada sankcijos visiems būtų vienodai skausmingos“, - pridūrė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"