TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lapkritį šilumos sąskaitos dar nebaugins

2013 11 12 6:00
K.Jonkus: „Tikėtina, kad centralizuotai tiekiama šiluma artimiausiais mėnesiais uostamiestyje pigs.“ LŽ archyvo nuotrauka

Lapkričio mėnesį didžiųjų miestų gyventojus pasieks nuo 4 iki 22 procentų mažesnės už pernykštes šilumos sąskaitos, tačiau kai kur šiluma kainuos šiek tiek daugiau nei spalį.

Kainų komisijos duomenimis, Kaune, Panevėžyje ir Vilniuje šilumos kaina per metus mažėjo 11,5–14 proc., Klaipėdoje – 21,4 proc., Šiauliuose metinis šilumos kainos mažėjimas sudarė 4,2 procento. Šiluma pinga dėl mažesnių kuro kainų - gamtinės dujos per metus atpigo 10,8 proc., o biokuras - 17,3 procento.

Klaipėdoje šiluma dar pigs

„Klaipėdos energijos“ skaičiavimu, lapkritį klaipėdiečiai už šilumą mokės 3,66 proc. brangiau nei spalį, tačiau 9 proc. mažiau nei 2012 metų lapkritį.

„Miestiečiams tiekiamos šilumos kaina išaugo, nes prasidėjus šildymo sezonui ją brangiau pardavinėti ėmė nepriklausomi šilumos gamintojai“, - LŽ sakė Kęstutis Jonkus, AB „Klaipėdos energija“ finansų direktorius.

Pasak jo, „Klaipėdos energija“ pagal teisės aktus turi nupirkti visą nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) pagamintą šilumą, jei šios kaina yra mažesnė, nei bendrovei kainuotų pasigaminti pačiai. Vasarą Klaipėdos miesto šilumos poreikiai yra maži ir NŠG konkuruoja tarpusavyje, kad jų šiluma būtų supirkta. Pavyzdžiui, rugpjūtį NŠG pardavinėjo šilumą vidutiniškai po 7,43 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Lapkričio mėnesį NŠG parduodamos šilumos vidutinė kaina yra 14,89 ct/kWh.

K.Jonkus žada, kad gruodžio mėnesį šilumos kaina Klaipėdoje turėtų stabilizuotis ir likti tokia pat, kaip lapkritį. „Tai lemia dvi aplinkybės: šiuo metu NŠG aukcionuose siūloma šilumos kaina panaši į tą, už kurią „Klaipėdos energija“ pasigamina pati. O gamtinės dujos – pagrindinis „Klaipėdos energijos“ naudojamas kuras - pinga. Jeigu išsilaikys gamtinių dujų kainų mažėjimo tendencijos, žvelgiant į ateitį tikėtina, kad centralizuotai tiekiama šiluma artimiausiais mėnesiais uostamiestyje pigs“, - prognozavo K.Jonkus.

Neliko „Imbraso“ mokesčio

Vilniečius mažesnės sąskaitos už šildymą lapkričio mėnesį pasieks ne tik dėl atpigusių dujų ir biokuro, bet ir dėl to, kad nebeliko vadinamojo „Imbraso“ mokesčio.

„Ketverius metus Vilniaus gyventojai papildomai kas mėnesį mokėjo po 1,34 ct/kWh už „Vilniaus energijos“ patirtus, tačiau nepadengtus nuostolius, kurie susidarė, mero Juozo Imbraso vadovaujamai tarybai neleidus didinti šilumos kainų, kai 2008 metais drastiškai pabrango gamtinės dujos. Liaudyje ši įmoka buvo vadinama „Imbraso mokesčiu“. Jo nelikus kompensacijų eilutė šilumos sąskaitose sumažėjo nuo 2 iki 0,6 ct/kWh“, - sakė “Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas.

„Vilniaus energijos“ centralizuotai tiekiamos šilumos kaina per metus mažėjo apie 12 proc. ir lapkričio mėnesį siekė 26,63 ct/kWh.

Kauniečiai moka už praeities klaidas

Šiluma Kaune jau spalio ir lapkričio mėnesiais yra atitinkamai 16 ir 13 proc. pigesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tam įtakos turėjo „Kauno energijos“ investicijos į nuosavų šilumos gamybos šaltinių modernizavimą bei atsirandanti konkurencija šilumos gamybos sektoriuje Kaune.

„Kokia bus šilumos kaina ateinančiais mėnesiais, priklausys nuo kuro kainų. Tikimės, kad jos nedidės tiek, kiek pernai. Be to, vis didesnis procentas šilumos Kaune pagaminama iš biokuro, todėl ir bendra galutinė vartotojams tiekiamos šilumos kaina yra šiek tiek mažesnė“, - sakė „Kauno energijos“ atstovas spaudai Ūdrys Staselka.

Kainų komisijos duomenimis, iš penkių didžiųjų miestų už šilumą lapkričio mėnesį mažiausiai moka Panevėžio (21,82 ct/kwh), daugiausia – Kauno gyventojai (28,13 ct/kWh). Tačiau „Kauno energija“ su tokiu vertinimu nesutinka.

„Labai gaila, kad visada lyginame tik penkis didžiuosius miestus. Nes yra dar bent 18 šilumos tiekimo įmonių, kuriose šilumos kaina yra didesnė nei Kaune. Be to, reikėtų žinoti, kad „Panevėžio energija“ šilumą tiekia 6 miestams (Panevėžiui, Kėdainiams, Rokiškiui, Pasvaliui, Kupiškiui ir Zarasams), iš kurių šilumos tiekimo sąnaudų ir susidaro bendra įmonės tiekiamos šilumos kaina. Šilumai gaminti šiose įmonėse naudojama palyginti daug biokuro. Tai iš esmės lėmė anksčiau vykdytos valstybės programos remti mažų miestų šilumos gamintojus. Dėl to šiandien jie gali pasiūlyti pigesnę šilumą“, - aiškino Ū.Staselka.

Pasak jo, Kaune šilumos kaina iš 5 didžiųjų miestų aukščiausia dėl to, kad mieste šiluma yra gaminama daugiausia iš dujų ir kad šilumos tiekimo tinklai buvo projektuojami dideliam vartotojų (tarp jų – ir pramonės) skaičiui.

„Vartojimui kritus daugiau nei du kartus, tinklai liko tie patys (vamzdynų skersmuo kai kur siekia ir 1 metrą) ir transportuoti jais šilumos energiją yra šiek tiek brangiau nei miestuose, kur pramonės nebuvo. Dabar „Kauno energija“ kiekvienais metais nuosekliai rekonstruoja vamzdynus mažindama jų skersmenį, o kartu ir energijos transportavimo išlaidas. Iš viso „Kauno energija“, panaudodama Europos Sąjungos paramą, yra rekonstravusi jau apie 94 km vamzdynų, o jų mieste yra daugiau nei 400 kilometrų", - skaičiavo Ū.Staselka.

2013 metų lapkričio mėnesį mažiausia šilumos kaina buvo Utenoje (16,88 ct/kWh), didžiausia – Pakruojyje (34,13 ct/kWh).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"