TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lašiniai ir dešros išlaikė „sveikatos“ testą

2014 09 05 6:00
Rūkyti tautinio paveldo produktai teršalų turi gerokai mažiau nei naujai nustatyta ES norma. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Pagal senolių tradicijas dešras, kumpius, lašinius ar jūrų žuvis rūkantys smulkieji Lietuvos verslininkai šiemet suskubo tikrinti savo gaminius. Tyrimo rezultatai parodė, kad rūkyti tautinio paveldo produktai teršalų turi gerokai mažiau nei naujai nustatyta ES norma. Tik keliems gamintojams, kad atitiktų naujus reikalavimus, teko koreguoti naudojamą rūkymo technologiją.

Rugsėjo 1 dieną įsigaliojusių griežtesnių Europos Sąjungos (ES) reikalavimų tautinio paveldo rūkytos mėsos ir žuvų produktų gamintojai po tyrimų jau nesibaimina.

Kelios ES valstybės itin prieštaravo naujiems reikalavimams. Pavyzdžiui, Latvijos šprotų gamintojai ir Lenkijos Krokuvos regiono smulkieji verslininkai baiminosi, kad naujas reglamentavimas sunaikins šimtmečiais gyvavusią kulinarijos tradiciją. Po demaršų Briuselyje jiems pavyko išsiderėti nuolaidų.

Puolė tirti gaminius

Varėnoje įsikūrusios ūkininkės Aldonos Pigagienės įmonėje pagal senolių receptūrą kaimiškai rūkytos dešros, kumpiai ir lašiniai, kurių gamyboje naudojamos tik natūralios medžiagos, parduodami ne tik Dzūkijos turgeliuose, bet ir didžiuosiuose prekybos centruose. Daugeliui šių rankų darbo produktų, kurie gaminami tik iš Lietuvoje užaugintų kiaulių ir galvijų mėsos bei paskaninami tik natūraliais priedais (česnakais, svogūnais, morkomis, džiovintomis žolelėmis ir grybais), suteiktas Tautinio paveldo produkto sertifikatas. 2012 metais A. Pigagienės įmonės gaminama vytinta „Močiutės skilandinė dešra“ apdovanota aukso medaliu „Agrobalt“ parodoje.

Tačiau ir garsi Dzūkijos gamintoja nerimavo, ar neteks keisti gaminių receptūros, kai įsigalios griežtesni ES reikalavimai dėl rūkytų produktų. „Šią vasarą darėme tyrimus. Pirmiausia inspektoriai paėmė tirti rūkytą nugarinę ir rūkytą kumpį iš turgelių, o paskui patys nuvežėme produkcijos ištirti. Visa ji atitiko naujus reikalavimus", - pasakojo verslininkė, kurios įmonėje dirba 16 žmonių.

Išgirdusi apie griežtesnius kokybės reikalavimus, A. Pigagienė mėsos produktų rūkymo būdo nekeitė. „Mes mėsą kaimiškai rūkome kadagiu medinėje rūkykloje. Pas mus miškuose daug kadagių, taip rūkome nuo senovės. Mane močiutė išmokė. Jau trečia karta taip dirbame“, - pasakojo dzūkė.

Verslininkė teigė negirdėjusi, kad kiti tautinio paveldo produktų gamintojai būtų patyrę sunkumų įgyvendinti naujus ES reikalavimus. „Dirbame sąžiningai. Rūkytus lašinius ir šoninę žmonės noriai perka, nes tie pigesni, nugarinė brangesnė, tai mažiau perka“, - sakė ji.

Palangos verslininko Sauliaus Žulkaus rūkytas jūrų žuvis inspektoriai tyrė prieš dvi savaites. „Rezultatai normalūs. Kitokie ir negalėjo būti. Rūkome tik šviežias žuvis ir visas kitądien parduodame. Senų žuvų pas mus nerasite. Plekšnes ir ešerius jūroje žvejojame patys, o karšius ir skumbres perkame iš kitų žvejų", - tikino palangiškis.

S. Žulkus žuvis rūko jau daugiau kaip 40 metų. „Rūkau tik alksnio malkomis medinėje rūkykloje. Tai paveldas, išmokau iš kitų palangiškių“, - pasakojo jis. Verslininkas teigė, kad šią vasarą per dieną parduodavo po 30 kilogramų rūkytų žuvų. Jų nusipirkti poilsiautojai atvyksta į įmonę šalia Palangos ir Šventosios kelio.

Nustatė kelis pažeidimus

Nuo rugsėjo 1 dienos Lietuvoje, kaip ir visoje ES, įsigaliojo nauji reikalavimai dėl mažesnės teršalų normos. Rūkytai mėsai, jos produktams, rūkytų žuvų raumenų mėsai ir rūkytiems žuvininkystės produktams didžiausia leidžiama benzapireno koncentracija sumažinta nuo 5 iki 2 mikrogramų kilograme, o keturių susumuotų medžiagų (benzapireno, benzaantraceno, benzobfluoranteno ir chrizeno) didžiausia leidžiama koncentracija - nuo 30 iki 12 mikrogramų kilograme.

Gintautas Čereška. / LŽ archyvo nuotrauka

„Įvertinusi, kad reikalavimus įgyvendinti gali būti sudėtingiausia smulkiosioms mėsos ir žuvų gaminių įmonėms, ir siekdama įvertinti, ar teršalų koncentracijos rūkytuose gaminiuose atitinka galiojančias ir ar atitiks įsigaliosiančias naujas ES normas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) iš mažų mėsos bei žuvų įmonių, taip pat iš įmonių, įtrauktų į tradicinių produktų gamintojų sąrašus, jau nuo sausio atrinko rūkytų mėsos gaminių ir rūkytų žuvų gaminių mėginius. Atliktų tautinio paveldo rūkytų mėsos gaminių tyrimų rezultatai parodė, kad benzapireno koncentracija juose vidutiniškai siekia nuo 0,5 iki 1 mikrogramo kilograme“, - LŽ sakė VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas, valstybinis veterinarijos inspektorius Gintautas Čereška.

Pasak jo, tik viename mėginyje buvo nustatyta, kad teršalų koncentracija svyruoja ties leistina riba - sudaro apie 2,2 mikrogramus kilograme. „Gamintojas buvo informuotas, kad jo produkte nustatytas teršalų kiekis šiuo metu neviršija leistinų normų, tačiau pasiekė didžiausią leistiną ribą pagal įsigaliosiančias sumažintas normas. Jam rekomenduota pakoreguoti technologinį gamybos procesą, produktų nelaikyti dūmuose ilgiau nei reikia, išvalyti rūkymo patalpas, kaminą. Tai davė gerą rezultatą - kito tyrimo metu visi tirti produktai jau atitiko naujo reglamento reikalavimus“, - teigė pareigūnas.

Inspektoriai tyrė ir tradicinį gaminį skilandį. Jame benzapireno koncentracija buvo mažesnė nei 0,5 mikrogramo kilograme. Mažų rūkytų žuvų produktų gamintojų tiekiamuose produktuose teršalų buvo nuo 0,5 iki 2 mikrogramų kilograme (iki rugsėjo buvo leidžiama 30, nauja norma - 12).

„Taigi, daugumoje tirtų tautinio paveldo gamintojų produktų nustatytas teršalų kiekis neviršija sumažinto leidžiamo kiekio ir yra mažesnis už jį nuo 2 iki 10 kartų“, - teigė G. Čereška.

2014 metų pirmą pusmetį VMVT atliko 34 inspekcinius tyrimus mėsos perdirbimo įmonėse, siekdama nustatyti benzapireno ir kitų aromatinių angliavandenilių likučius juose, bet nenustatė nė vieno atvejo, kai viršyta leidžiama jų norma. Savikontrolės tikslais gamintojai atliko 139 tyrimus, iš kurių tik 3 atvejais teršalų koncentracija neatitiko sumažintos ES normos.

„Tam tikrais atvejais atskiriems gamintojams reikėjo koreguoti naudojamą rūkymo technologiją, sutrumpinti rūkymo laiką, geriau valyti rūkymo patalpas, įrangą, kad vartotojai su produktu šių teršalų gautų kuo mažiau“, - sakė G. Čereška.

Lenkai ir latviai nepasidavė

Pratęsti pereinamąjį laikotarpį nustatant naujas normas ar atšaukti numatytus griežtus reikalavimus dėl tradicinių rūkytos mėsos bei žuvų gaminių Europos Komisijos prašė Lenkija ir Latvija. Šios šalys baiminosi, kad nauji reikalavimai gresia bankrotu daugeliui maisto gamintojų, kuriems rinkoje išlikti padeda ne masinė gamyba ir mažos kainos, o tradicinės technologijos ir labai geros kokybės produkcija. Manyta, kad naujos ES normos stipriausiai smogs Krokuvos regionui, kur dešroms, žuvims ar sūriui rūkyti per amžius naudojami medienos dūmai, bei Latvijos šprotų gamintojams.

Šios šalys pateikė prašymus EK leisti didesnes teršalų normas. Briuselis sprendimo dar nepriėmė, tačiau parengtame projekte numatoma, kad bus leidžiama pateikti rinkai tradiciniu būdu rūkytą mėsą ir rūkytos mėsos produktus, kurie buvo pagaminti ir skirti tik vietinei tos šalies rinkai be teisės išvežti į kitas ES šalis.

Pasak G. Čereškos, tokią išlygą gavusios valstybės narės privalėtų ir toliau stebėti tradiciniu būdu rūkytose žuvyse ir rūkytuose žuvininkystės produktuose esančius teršalus ir parengti veiksmų programas, kad įmonėse būtų diegiama gera rūkymo praktika, kuri leistų neprarasti šiems produktams būdingų skonio savybių. Išlyga, jei būtų patvirtinta, galiotų kelerius metus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"