TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Latviai pigesnių dujų lietuviams nesiūlo

2013 10 29 6:00
Latvija perka rusiškas dujas trečdaliu pigiau nei Lietuva, tačiau „nuolaida“ su kaimynais nesidalija. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Latvijos kompanijos, perkančios rusiškas gamtines dujas 15-30 proc. mažesne kaina nei Lietuvos bendrovės, šiemet nepasinaudojo galimybe lietuviams pasiūlyti iš jų pirkti pigesnių dujų. Dujų perdavimo įmonės „Amber Grid“ skelbtą konkursą laimėjo Lietuvos bendrovė, mat konkurse dalyvavę latviai užsiprašė per didelę kainą.

Dujų importuotojai skirtingai vertina galimybę Lietuvai jau dabar pirkti rusiškas dujas iš Latvijos, kur jos kainuoja apytikriai ketvirtadaliu pigiau, nei dabar moka Lietuvos vartotojai. Koncerno „Gazprom“ įpareigojimas neparduoti dujų į trečiąsias šalis vienas Lietuvos bendroves saisto, kitas - jau ne. Tačiau pigesnių rusiškų gamtinių dujų srautas iš Latvijos į Lietuvą neplūstelėjo.

"Jokia naujiena"

„Tai nėra jokia naujiena, jau kelerius metus mūsų bendrovės tokie įsipareigojimai nebesaisto. ,,Lietuvos dujos“ gali parduoti gamtines dujas į kitas šalis, neturi apribojimų“, - LŽ vakar sakė Jolita Butkienė, AB „Lietuvos dujos“ Strateginio vystymo skyriaus vadybininkė. Ji taip pat teigė, kad tarp „Lietuvos dujų“ ir „Gazprom“ šiuo metu galiojantys susitarimai leistų įsigyti pigesnių gaminių dujų iš Latvijos ar kito šaltinio, tačiau nepatvirtino, ar tokios derybos vyksta. „Žinoma, bendrovė neturi jokių apribojimų įsigyti gamtinių dujų iš kitų šaltinių. "Lietuvos dujos" gali importuoti gamtines dujas iš kitų tiekėjų, įskaitant ir Latvijos dujų įmonę, tai priklausytų nuo kontrakto sąlygų“, - kalbėjo J.Butkienė.

Nepatvirtintais duomenimis, „Gazprom“ yra panaikinęs prekybos su trečiosiomis šalimis draudimą ir pagrindinei kaimynų dujų prekybos bendrovei „Latvijas Gaze“.

Pasak J.Butkienės, „Lietuvos dujos“ šiemet planuoja importuojamų gamtinių dujų kiekį pagal sutartis su vartotojais, įvertindama pastarųjų poreikius. „Tai sudaro šiek tiek daugiau negu vieną trečdalį į Lietuvą importuojamo gamtinių dujų kiekio“, - teigė ji.

Lietuva ilgalaike sutartimi su „Gazprom“ anksčiau buvo įsipareigojusi kasmet sunaudoti apie 5 mlrd. kub. metrų dujų. Manyta, kad dujų poreikis išaugs uždarius Ignalinos atominę elektrinę. Tačiau realiai vartojimas mažėjo, ir dabar siekia maždaug 3 mlrd. kub. metrų, iš kurių apie trečdalį suvartoja trąšų gamintoja AB „Achema“.

Dabartinės sutarties tarp pagrindinės dujų prekybos bendrovės „Lietuvos dujos“ ir „Gazprom“ galiojimas baigiasi 2015 metais.

Nurungė latvius

Vladimiras Orechovas, UAB „Dujotekana“ prezidentas, LŽ tikino, kad šiai bendrovei įpareigojimas neparduoti rusiškų gamtinių dujų į trečiąsias šalis tebegalioja. „Mūsų sutartyje parašyta, kad mes negalime prekiauti dujomis trečiojoje šalyje. Be to, iš anksto užsakome tam tikrą dujų kiekį. Turime jį visą nupirkti ir tiekti tik į Lietuvą“, - teigė jis.

Pasak V.Orechovo, sutartis tarp „Dujotekanos“ ir „Gazprom“ tarpininko „LT Gas Stream AG“ galioja iki 2020 metų. Pernai „Dujotekana“ Lietuvoje pardavė 535 mln. kub. metrų dujų, šiemet planuoja parduoti apie 400 mln. kub. metrų.

V.Orechovas abejojo galimybe „Gazprom“ dujomis prekiaujančioms bendrovėms ateityje didelius jų kiekius perparduoti kitose ES šalyse. „Labai abejoju, kaip būtų galima tai įgyvendinti tikrovėje. Štai mes dujas perkame pagal kontraktą su tiekėju, esame pririšti prie klientų, kuriems įsipareigojome tas dujas patiekti. Dabar renkame paraiškas iš visų potencialių klientų, kiek jiems reikės dujų kitais metais. Negalime užsakyti jų daugiau, negu galėsime parduoti. Aišku, per metus gali susidaryti apie 10 proc. „laisvų“ dujų, bet tai nereikšmingas kiekis rinkoje, tą likutį galime parduoti biržoje“, - aiškino V.Orechovas.

„Dujotekanos“ prezidentas teigė, kad dabar suka galvą, kiek dujų užsakyti, nes kitų metų pabaigoje gali pradėti veikti suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje. Tokiu atveju tektų valstybės nustatytą kiekį dujų įsigyti iš terminalo. „Ar mums reikia paskutiniam metų ketvirčiui užsisakyti dujų iš savojo partnerio, ar ne? Kad nebūtų paskui taip, kad dujų neužsakysime, terminalas laiku veikti nepradės ir Lietuva liks be gamtinių dujų. Dabar bandome presinguoti šitą dalyką“, - prisipažino V.Orechovas.

Dujas importuojančios įmonės vadovas abejoja galimybe atsivežti gaminių dujų iš Latvijos, kur jos kainuoja 15-30 proc. pigiau nei Lietuvoje. „Dujotekanos“ prezidentas tvirtina, kad latviai, šiemet turėję progą lietuviams pasiūlyti pigesnių gamtinių dujų, tuo nepasinaudojo. Rugsėjo mėnesį Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ skelbtą atvirą konkursą dėl 3-5 mln. kub. metrų gamtinių dujų tiekimo laimėjo „Dujotekana“.

„Konkurse dalyvavo dujų prekybos licenciją turinčios Lietuvos kompanijos ir viena Latvijos kompanija. Tą konkursą šiemet patiekti nuo 3 iki 5 mln. kub. metrų dujų laimėjome mes. Tai nedidelis kiekis, bet mūsų kaina buvo mažiausia. Visos lietuviškos kompanijos pateikė geresnę kainą negu Latvijos“, - LŽ tvirtino V.Orechovas.

„Amber Grid“ LŽ patvirtino, kad minėtą konkursą laimėjo geriausias sąlygas pasiūliusi „Dujotekana“ ir kad konkurse dalyvavo latvių kompanija „Latvijas Gaze“. Pagal Gamtinių dujų įstatymą, operatorius reikalingas dujas privalo įsigyti konkurso būdu.

„Gamtinės dujos iš „Dujotekanos“ bus perkamos šių metų ketvirtą ketvirtį. Jos reikalingos perdavimo sistemos technologinėms (dujų kuras kompresorinėms stotims, dujų pašildymas skirstymo stotyse) ir savoms reikmėms. Dujų kiekis reikalingas stabiliam dujų perdavimo sistemos darbui užtikrinti“, - LŽ sakė „Amber Grid“ atstovė spaudai Sigita Petrikonytė–Jurkūnienė.

Teoriškai įmanoma

„Neaišku, ar žinia pasitvirtins, ar iš tikrųjų taip „Gazprom“ nusprendė“, - naujausiomis žiniomis apie „Gazprom“ tiekiamų dujų prekybos su trečiosiomis šalimis apribojimų panaikinimą abejojo ekonomistas Vidmantas Jankauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas. Tačiau jis tikino, kad diskusijos apie galimybes parduoti rusiškas dujas į trečiąsias šalis prasidėjo jau prieš 5-7 metus. „Gazprom“ ir kitų Europos tiekėjų sutartys neleido dujų perparduoti. Prieš penketą metų „Gazprom“ tokį draudimą panaikino Italijai, kitoms šalims. Tai vyksta, nes tas draudimas yra pasenęs dalykas“, - mano ekonomistas.

V.Jankausko nuomone, tokiems apribojimams išnykus Lietuvai atsirastų tik labai nedidelė galimybė gauti pigesnių dujų iš Latvijos. „Gazprom“ paprastai parduoda tam tikrą kiekį dujų. Taip pat ir Latvijai bei Lietuvai, tad laisvų dujų nelieka daug“, - teigė ekspertas. Pasak V.Jankausko, techniškai dujų būtų galima atsigabenti tik iš Latvijos, nes Baltarusijoje dujų kiekis labai griežtai paskirstytas. „Kiekvienas vartotojas ten laimingas gavęs dujų kvotą ir net negalvoja apie perpardavimą. Lieka tik Latvija. Jungtis tarp Lietuvos ir Latvijos yra nebloga, ji dar bus stiprinama. Jau dabar turime avariniam atvejui sukaupę dujų Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje“, - pastebėjo ekonomistas.

Iš Lenkijos dujų įsivežti galėsime dar negreit. „Kaip žinoma, lenkai yra viešai suabejoję, kad reikalingas šis dujotiekis, jeigu Lietuva stato suskystintų gamtinių dujų terminalą. Ta jungtis būtų reikalinga tik tuo atveju, jeigu būtų apsispręsta turėti vieningą ES gamtinių dujų rinką. Tada turėtume dar vieną pasirinkimą“, - priminė V.Jankauskas.

Dujų perdavimo įmonės „Amber Grid“ vadovas Saulius Bilys anksčiau yra sakęs, kad sprendimai dėl investicijų į Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties statybą galėtų būti priimti 2014 metais. Išankstiniais skaičiavimais, jungtis galėtų kainuoti apie 471 mln. eurų (1,6 mlrd. litų). Ja į Baltijos šalis būtų galima transportuoti iki 2,3 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.

SKAIČIAI

Gamtines dujas į Lietuvą importuoja penkios bendrovės: AB „Lietuvos dujos“, UAB „Dujotekana“, UAB „Haupas“, AB „Achema“ ir UAB Kauno termofikacijos elektrinė.

Gamtinės dujos į Lietuvą importuojamos iš vienintelio išorinio tiekėjo – Rusijos AB „Gazprom“.

UAB „Dujotekana“ dujas pirko iš tarpininko „LT Gas Stream AG“, o ne tiesiogiai iš AB „Gazprom“.

Šių metų antrojo ketvirčio duomenimis, daugiausia – 62,25 proc. - gamtinių dujų importavo „Achema“, 29,44 proc. – „Lietuvos dujos“, 5,29 proc. – „Dujotekana“, 2,67 proc. – Kauno termofikacijos elektrinė ir 0,35 proc. – „Haupas“.

Šaltinis: Kainų komisija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"