TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Latviai trokšta Baltarusijos krovinių

2009 03 02 0:00
Klaipėdos naftos terminalui Baltarusijos krovinių praradimas būtų didelis ekonominis smūgis, tačiau to išvengti galima Vyriausybės pastangomis.

Kadangi Lietuvos politikai nesutaria dėl požiūrio į Baltarusiją, kaimynai latviai tikisi pasinaudoti mūsų šalies ekonominių santykių su gretima valstybe spragomis ir perimti krovinius.

Lėtėjanti tarptautinė prekyba Latvijos ir Lietuvos uostuose paskatins varžybų azartą dėl Baltarusijos krovinių. "Lietuvos žinios" jau rašė, kad rezultatas priklausys ne tik nuo verslininkų apsisukimų, bet ir nuo valdžios veiksmų tempo.

Sausį į posėdį rinkosi viceministrų lygio Lietuvos ir Baltarusijos prekybos bei ekonominio bendradarbiavimo komisija. Vasario 14 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas Vilniuje vykusiame susitikime su Baltarusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrais perdavė Lietuvos susisiekimo ministro siūlymą artimiausiu metu surengti trišalį transporto ministrų pasitarimą, per kurį būtų ieškoma būdų, kaip padidinti krovinių srautų apimtį.

Tačiau latviai aplenkė kaimynus ir į Baltarusiją vasario 19 dieną išsiuntė aukščiausią žygūną - premjerą Ivarą Godmanį. Nors jau kitą dieną jo vyriausybei dėl politinės krizės teko atsistatydinti, Baltarusijos prezidento palankumas Latvijai buvo išreikštas labai tvirtai, ir toks liko.

Ekonomika - aukščiau už politiką

Nors Latvija - kaip ir Lietuva, žmogaus teises ginanti Europos Sąjungos (ES) narė, I.Godmanis, kitaip nei Lietuvos premjerai, nepasidygėjo nukelti kepurės dėl valstybės verslo, nes laimėti iš šio susitikimo gali abi šalys.

Vasario 20-ąją, per ES generalinio sekretoriaus Ksavero Solanos vizitą Minske, buvo aptarti ne tik politiniai Baltarusijos ir ES santykiai, bet ir prekybos ryšiai. A.Lukašenkai Latvijos premjero vizitas buvo naudingas kaip pavyzdys, kad Baltarusija kaimynams yra svarbi ekonomikos partnerė.

I.Godmanis neabejotinai priminė Baltarusijos vadovui latvių nepasitenkinimą dėl nutraukto kalio trąšų tranzito, kai 2008 metais per Klaipėdą šių krovinių buvo išvežta daugiau kaip 3 mln. tonų. O svarbiausia - latviai laukia atsako į verslo planą, pateiktą pernai koncernui "Belneftechim", statyti Rygoje 10 mln. tonų pajėgumo naftos terminalą, skirtą Baltarusijos naftos produkcijos eksportui. Projektas vertinamas 170 mln. eurų (daugiau kaip puse milijardo litų). Šią sumą dalininkai turėtų pritraukti iš savų šaltinių.

Jei abiejų šalių visu smarkumu nebūtų prislėgusi finansų ir ekonomikos krizė, Baltarusija savo dalyvavimą, latvių apgailestavimu, jau būtų patvirtinusi. Terminalą planuota 2009-aisiais suprojektuoti, o 2011 metais pastatyti. Pasak informacinių agentūrų, dabar "Belneftechim" atstovai teigia, kad koncernas, "atsižvelgdamas į nusistovėjusį naftos importo ir naftos produktų eksporto mechanizmą, nepriėmė sprendimo dalyvauti projekte".

Tame mechanizme kaip mažas sraigtelis sukasi ir bendrovė "Klaipėdos nafta".

Šildosi mazutu

Baltarusijos naftos gamyklos kasmet perdirba daugiau kaip 20 mln. tonų žaliavos, perkamos Rusijoje. Iš jos pagamintų 14-15 mln. tonų naftos produktų eksportuojama į ES, dalis išvežama per Ventspilio ir Klaipėdos uostus. Ventspilio naftos įmonės kapitalas jau seniai yra privačiose rankose, o nuo "Mažeikių naftos" priklausoma valstybinė "Klaipėdos nafta" - strateginė ir neprivatizuojama. Todėl Baltarusija ne vienus metus ieško galimybės pasistatyti kur nors savo krovinių eksporto terminalus.

"Klaipėdos nafta" jau keletą metų išgabena vidutiniškai po 2 mln. tonų baltarusiškų naftos produktų per metus, daugiausia - mazuto. Šiek tiek į terminalą atkeliauja ir rusiškų krovinių, bet pagrindą sudaro Mažeikių gamyklos produktai.

Tačiau bendrovei sutartis su Baltarusija dėl pelningų tranzitinių krovinių, kurių apyvarta siekia 25-30 proc., finansiškai labai naudinga. Tik juos pritraukiant tenka įveikti nemažai kliūčių.

"Latviai, siųsdami premjerą į Baltarusiją, elgėsi labai pragmatiškai, mąstė, kaip pritraukti krovinių. Konkurencinė kova kaip vyko, taip tebevyksta, ir dar aštrės. Dėl ekonomikos mes taip pat turėtume būti politiškai neutralūs. Su "Belneftechim" seniai bendradarbiaujame, tačiau kitąsyk koncernas net ir norėdamas negali vežti per Klaipėdą, nors turime sutartį. Verslininkų pastangos kartais nueina perniek dėl politikų pareikštų nuostatų Baltarusijos atžvilgiu", - užuominomis kalba "Klaipėdos naftos" vadovas Jurgis Aušra. Jis pažymi, kad įmonė pernai gavo apie 30 mln. litų pelno. Nemaža jo dalis atiteks valstybei.

Šių metų sausį "Klaipėdos nafta" perkrovė rekordinį šiam mėnesiui kiekį krovinių - 790 tūkst. tonų, t. y. pusę uosto krovinių. Vasarį bus mažiau - per 600 tūkst. tonų, tačiau ir tiek dėl sumažėjusio konteinerių bei generalinių krovinių srauto sudarys pusę Klaipėdos uosto apyvartos.

"Kol kas krauname ritmingai, imamės žygių srautui išlaikyti per daug nesireklamuodami. Sutartys leidžia patirti mažiau sunkumų, negu jų turi kitos kompanijos. Perspektyva priklausys nuo to, kaip klostysis politika. Šiuo metu Baltarusijai sunku, šalies katilinės vietoj dujų kūrena pigesnį mazutą, jo neleidžiama išvežti. Tačiau šiek tiek vis dėlto gauname. Taip pat vežama iš Rusijos. Pagal vasario situaciją "Mažeikių naftos" kroviniai sudarys daugiau kaip 60 proc. terminalo apyvartos", - nurodo "Klaipėdos naftos" vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"