TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Latviams padėjo rusiškų anglių krova

2012 07 17 8:10
Vidos Bortelienės nuotrauka/Latvių apyvartą augino per Rygos ir Ventspilio uostus eksportuojamos rusiškos anglys.

Klaipėdos uostas šiemet vejasi pernykščius rekordus, tačiau ir konkurentai kopia į naujas aukštumas.

Politikams ir ekonomistams diskutuojant, ar atsiris į Lietuvą antroji pasaulinės ūkio krizės banga, Klaipėdos uosto įmonės stabilumo perspektyvą sieja su artimiausiais kaimynais ir valstybės investicijomis.

Stabdė nafta ir trąšos

Šiemet per pusę metų Klaipėdos uoste buvo perkrauta 16,85 mln. tonų krovinių, 8,5 proc. mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Birželio mėnesį krauta 2,9 mln. tonų, arba 7,8 proc. mažiau nei pirmą vasaros mėnesį pernai. Tačiau palyginti su geguže ir penkių mėnesių statistika, kai apyvartos skirtumas siekė dešimtadalį, birželį uostas pradėjo stiebtis.

Šiemet pusmečio krova 1,5 mln. tonų menkesnė. Tai - vidutiniškas  dviejų savaičių uosto apyvartos kiekis. Beveik pusę šio skirtumo sudaro naftos produktai, jų krauta 13,8 proc., arba 660 tūkst. tonų mažiau. Biriųjų ir suverstinių krovinių per 6 mėnesius šiemet krauta 8,7 proc. mažiau, arba 612 tūkst. tonų mažiau.

Labiausiai uostą nusmukdė neritmingas baltarusiškų mineralinių trąšų  eksportas, ledus į prekybos rinkas pralaužęs tik balandį.

"Stebime pozityvias krovos tendencijas. Atsiliekame tik dėl mažesnės naftos apyvartos remontui sustabdžius Mažeikių naftos gamyklą. Ji jau baigė remontą, liepą turėsime tokią pat naftos produktų apyvartą kaip ir pernai. Todėl iki metų pabaigos pasieksime pernykštį krovos rezultatą arba dar geresnį", - prognozuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

Trečias pagal reikšmę strateginis uosto krovinys - konteineriai. Jų 13 proc. skirtumas esą susidaręs dėl to, kad pernai iki liepos 1 dienos, kai keitėsi muitų sąlygos, buvo skubama išvežti į Rytų šalis daug automobilių iš Amerikos. Kelis mėnesius buvusi neįprasta konteinerių apyvarta. Šiuo metu konteinerių terminalai veikia normaliu ritmu, apdoroja 30 tūkst. konteinerių (TEU) per mėnesį. Birželį atotrūkis nuo pernykščio rezultato pradėjo nykti.

Per 6 mėnesius uoste perkrauta 183 179 TEU. Pernai tuo pat metu apyvarta sudarė 210 604 TEU.

Krizės neįžvelgia

Pasak A.Drungilo, visų uostų tam tikras ekonomikos "lakmuso popierėlis" yra ro-ro keltų krovinių apyvarta, ji parodo regiono ekonomikos ritmą.

"Mūsų keltų linijos rodo, kad viskas gerai, jokios krizės nėra, vėl pasiektas rekordinis apyvartos skaičius. Ir nematom ženklų, kad prasidėtų prekių vartojimo mažėjimas", - teigia uosto atstovas.

Keltais šiemet gabenta beveik tiek pat krovinių kiek ir pernai - 126 929 vienetai, tai 0,5 proc. daugiau, o keleivių keltuose padaugėjo beveik 4 procentais. Kartu su kruizinių laivų keleiviais, kurių šiemet prasidėjus sezonui atvyko 1600 mažiau nei pernai, Klaipėdos uoste apsilankė 150,7 tūkst. keleivių.

Rekordiniai kaimynų rezultatai

Ramybę dėl uosto rezultatų drumsčia tik geresni kaimynų reikalai. Pagal Latvijos uostų skelbiamus pusmečio rezultatus Klaipėda nuo jų atsilieka.

Ventspilio apyvarta per 6 mėnesius šoktelėjo 19,5 proc., iki 17,3 mln. tonų. Ten penktadaliu padaugėjo naftos produktų - iki 9,3 mln. tonų, net 57 proc. išaugo anglių krova - iki 4,7 mln. tonų, ro-ro keltais krovinių gabenta 7 proc. daugiau. Atsiradus naujai linijai į Vokietiją keleivių srautas išaugo trečdaliu.

Rygos uostas šiemet ūgtelėjo 11,7 proc. - pasiektas 18,8 mln. tonų rekordas. Penktadaliu kilo akmens anglių apyvarta - iki 7,7 mln. tonų. Naftos produktų krauta 1,3 proc. daugiau - 4,34 mln. tonų. Konteinerių srautas didėjo 26 proc., iki 176 tūkst. TEU, keleivių plaukė 371,7 tūkst. - 6 proc. daugiau nei pernai.

Pasak A.Drungilo, Klaipėdą nuo šių dviejų Latvijos uostų skiria tai, kad pas mus dėl ekologinių sąlygų nekraunama anglių, o naftos apyvartą riboja techninis terminalų pralaidumas. Klaipėdos uostas universalesnis, todėl pastarojo dešimtmečio svyravimų statistika dėl nuoseklių investicijų atspindi bendrą santūraus kilimo tendenciją.

Pernai Ventspilio uosto apyvarta siekė 28,5 mln. tonų, Rygos - 34 mln. tonų, Klaipėdos - 36,6 mln. tonų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"