TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Latvija - "atsarginio nusileidimo" galimybė

2011 08 13 0:00
Rusai jau vadina Rygą "Londonu neturtingiesiems".
LŽ archyvo nuotrauka

Rusai plūste plūsta į Latviją - per pastaruosius metus šioje šalyje smarkiai padaugėjo ne tik turistų iš Rusijos, rusai masiškai superka Jūrmalos nekilnojamąjį turtą, vis daugiau nuperkama ir Latvijos veikiančių įmonių.

Patys rusai jau vadina Rygą "Londonu neturtingiesiems". Dar neseniai jie į Latvijos sostinę atvažiuodavo tik kaip turistai, norintys pažinti šį kraštą. Bet dabar laikai pasikeitė - rusai jau atvirai kuria Latvijoje savo "atsarginio nusileidimo" galimybes. Taip rašo portalas bbcrussian.com.

Traukia ne tik šventės

Dažnai pabrėžiama, kad rusai neva atvažiuoja į šią Baltijos valstybę dėl to, kad čia juos traukia tradicinis tapęs kasmetinis jaunųjų muzikos atlikėjų konkursas "Novaja volna". Šis dešimt metų rengiamas muzikos festivalis kiekvieną vasarą sutraukia į Jūrmalos kurortą tikruosius buvusios Sovietų Sąjungos erdvės verslo pasaulio ryklius.

Tačiau Rusijos turistus į Latviją vilioja ir kiti dalykai - palyginti pigios prekės ir paslaugos, be to, smarkiai šioje šalyje įsigalėjusi rusų kalba.

Statistika rodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2009-ųjų laikotarpiu, Rusijos turistų padaugėjo beveik 2,5 karto - nuo 14 472 iki 36 723.

Praėjusių metų vasarą netoli Maskvos siautėję gaisrai taip pat privertė turtingus Rusijos sostinės gyventojus įdėmiai pažvelgti į Baltijos pakrantės vasarnamius ir įvertinti, kaip patogiai supaprastintos procedūros norint gauti leidimą gyventi Latvijoje remiantis investicijomis.

Vilioja verslo sąlygos

Dėl to dabar rusai ne tik vyksta į šią Baltijos šalį ilsėtis, bet ir masiškai perka čia namus ir butus. Per praėjusius metus už leidimus gyventi Latvijoje užsieniečiai (iš kurių apie 80 proc. - Rusijos piliečiai) investavo į Latvijos nekilnojamojo turto rinką daugiau kaip 82 mln. eurų.

Ekonomikos ekspertai nurodo ir kitą pastaruoju metu rusų itin pamėgtą būdą apsigyventi Latvijoje - jie perka čia verslą. Tai, ekspertų duomenimis, šiais metais tapo beveik masiniu reiškiniu. Pastebėta, kad žmonės vis dažiau persikelia gyventi iš Maskvos į Latviją arba bent jau atgabena čia savo šeimas ir gyvena dvejuose namuose. Rusų portalas rašo, kad tokių migrantų Latvijoje kiekvienais metais vis daugiau ir daugiau.

Rusas Aleksandras Gafinas prieš trejus metus gyveno Maskvoje ir dirbo "Alfabank" valdybos pirmininko patarėju, o dabar jis gyvena Rygoje ir yra Latvijos banko "Rietumu" tarybos narys. Jo netrikdo nei dėl kalbos, nei dėl etninių priežasčių kylantys konfliktai. Rusui patinka aukštesnis, palyginti su jo kraštiečiais, latvių mentalitetas. Gyvenimo tempas, palyginti su Maskva, čia esąs gerokai lėtesnis. Jis gerbia latvių verslininkų atkaklumą ir nuoseklumą, be to, jį džiugina verslo aplinka: mažiau kliūčių, tikrinimų, biurokratijos, gana efektyvi kova su korupcija ir kt.

Kaip sako A.Grafinas, jam nereikalinga Latvijos pilietybė, bet jis nori turėti leidimą gyventi Latvijoje. "Turiu ilgalaikę vizą, leidžiančią čia gyventi ir dirbti, bet man pravers ir leidimas gyventi, bent jau nereikės nuolat lakstyti į ambasadą", - kalbėjo rusas.

Priebėga nuo nemalonumų

Toks leidimas gyventi Latvijoje tapo įkandamas turtingiems rusams nuo praėjusių metų, kai Latvija pakeitė imigracijos įstatymą. Dabar tereikia arba nusipirkti nekilnojamojo turto Rygoje ar kituose didžiuosiuose miestuose ne mažiau kaip už 200 tūkst. JAV dolerių, tiek pat investuoti į kurį nors šio krašto banką, arba ne mažiau kaip 25 tūkst. JAV dolerių įdėti į bet kurią vietinę įmonę.

Latvijos pilietybės ir migracijos tarnyba informavo, kad per pastaruosius metus gauti 566 prašymai suteikti leidimą gyventi Latvijoje, iš jų 437 buvo pateikti Rusijos piliečių, antroje vietoje - emigrantai iš Ukrainos, trečioje - iš Kazachstano. Iš viso užsieniečiai pagal šiuos reikalavimus investavo Latvijoje 114,6 mln. eurų.

Teigiama, kad didžiausia dalis šių lėšų teko nekilnojamojo turto įsigijimo sandoriams Jūrmaloje, bet daugėja ir nuperkamų veikiančių įmonių.

Vienas ryškiausių pavyzdžių yra "Rigas piena kombinats", kurį įsigijo Rusijos pilietis Andrejus Beschmelnitskis, arba bankas "GE Money", kurį nupirko Rusijos futbolo komanda "Otkrytije".

Anot Vadimo Eroshenkos, finansų įmonės "Laika stars" atstovo, potencialūs pirkėjai domisi 3-5 konkrečių pramonės šakų pirmaujančiomis įmonėmis. Labiausiai tranzito, logistikos, medžio, metalo ir maisto pramonės. "Pagal apimtis investicijos į nekilnojamąjį turtą netrukus liks tik fone - labiausiai tikėtina, kad dauguma sandorių artimiausioje ateityje bus susieti su verslo įsigijimu", - mano V.Eroshenka.

Kaip sako investicinės bendrovės "Prudentia" akcininkas Geertas Rungainis, didžiausias Latvijos "rėmėjas" pritraukiant užsienio kapitalą yra Rusijos vyriausybė, kuri nesukuria verslui palankių sąlygų savo šalyje. "Mano nuomone, šis susidomėjimas Latvija kyla dėl to, kad Rusijoje - kuo didesnis verslas, tuo didesnė tikimybė, jog juo susidomės valdžios struktūros, siekiančios jį perimti. Net ir labai turtingi žmonės turėtų nepamiršti, kad jie gali netekti verslo. Vieną dieną pas verslininką tiesiog ateina koks nors "dėdė" ir sako: "Geriausiu atveju tau leisime valdyti", - aiškina ekspertas. Jo nuomone, todėl tam tikro sluoksnio rusai, kurie turi galimybių, stengiasi sukurti sau "atsarginį aerodromą" Europos Sąjungoje, ir Latvija šiuo atžvilgiu - patogus pasirinkimas.

 

Parengta pagal užsienio spaudą

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"