TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Latvijos abejingumas verčia ieškoti paramos Briuselyje

2006 11 28 0:00
Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius tikisi, kad Briuselį pasieks atgarsis apie eiles dviejų ES valstybių pasienyje.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Įkalinusi pasienyje šimtus vilkikų Latvija iki mėnesio pabaigos nesiruošia spręsti šios problemos. Lietuva skundžiasi Europos Komisijai, nes mano, kad derybos su kaimyne vaisių neduoda.

Septintą dieną besidriekiančios milžiniškos vilkikų eilės vakar Lietuvos ir Latvijos pasienyje slinko kiek greičiau. Tiesa, pažanga buvo vos juntama, o Latvijos valdžia pranešė, kad iki kitų metų šios problemos neišspręs. Aktyvesnių veiksmų kaimynai žada imtis tik lapkričio pabaigoje pasibaigus NATO viršūnių susitikimui.

Lietuvos valdžios pareigūnų Latvijos pasiaiškinimai nepaguodė, todėl Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijos išsiuntė laišką Europos Komisijai.

"Prašysime Europos Komisijos imtis priemonių, užtikrinančių ES vidaus rinkos funkcionavimą. Jei matysime, kad reakcija bus silpna, prašysime kad klausimas būtų įtrauktas į Transporto ir telekomunikacijų tarybos posėdį, vyksiantį gruodžio 11-12 dienomis Briuselyje", - LŽ sakė susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.

Rašo laiškus ir Lietuvos parlamentarai. Štai Andrius Kubilius ir Justinas Karosas inicijuoja Seimo pareiškimą Latvijos parlamentui.

"Mes kreipiamės prašydami aktyviai dalyvauti sprendžiant šią problemą, nes Latvijos oficialių institucijų pasiaiškinimai daugeliu atveju neatitinka tikrovės", - sakė Karosas. Jis taip pat tvirtino, kad Seimas ketina paraginti visus, kurie suinteresuoti problemos sprendimu, kreiptis į Baltarusiją ir prašyti, kad ši pašalintų tranzito kliūtis, baidančias vežėjus.

NATO niekuo dėta

Lietuvos valdžios ir vežėjus vienijančios asociacijos "Linava" netenkina Latvijos argumentai, kad pasienio punktų laidumas sumažėjo dėl liūčių padarytos žalos keliams ir saugumo apribojimų, susijusių su šią savaitę Rygoje vyksiančiu NATO viršūnių susitikimu.

"Ta informacija, kad eilės Lietuvos ir Latvijos pasienyje yra susidariusios dėl NATO viršūnių susitikimo, neatitinka tikrovės. Aš pasitikslinau šią informaciją. Ir latviai, ir NATO atstovai aiškiai pasakė, kad tokių reikalavimų, apribojimų nėra. Tai, matyt, yra kitos priežastys, o kai kas norėjo pasinaudoti būsimu viršūnių susitikimu, tiesiog surengti tam tikra prasme ir provokaciją, kad galėtų kiršinti NATO nares", - įžvelgė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Jau anksčiau pranešta, kad Latvija nėra suinteresuota didinti tranzito iš Lenkijos ir Lietuvos, nes gali egzistuoti neformalus susitarimas tarp Latvijos ir Rusijos, kaip apriboti ES šalių tranzitą per Latvijos teritoriją.

Kyšo latvių ausys

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas bei "Linavos" prezidentas Algimantas Kondrusevičius sakė, kad pagrindinė susiklosčiusios situacijos priežastis yra ekonominė. "Dėl didelės Rusijos rinkai skirtų krovinių koncentracijos Latvijos uostuose siekiama apriboti užsienio vežėjų judėjimą per Latvijos teritoriją ir taip sudaryti palankesnes sąlygas Latvijos vežėjams. Jiems reikia atlaisvinti uostą, kad neliktų prieššventinių krovinių", - teigė jis.

Tuo tarpu Klaipėdos uosto įmonės įtaria, kad blokuodami tranzitinių krovinių vežimą iš Lietuvos latviai siekia nukreipti ro-ro krovinius ir konteinerius per savo uostus. Verslininkai pažymi, kad praėjusią savaitę krovinių iš keltų ir konteinerinių laivų ne taip labai mažai iškelta, bet jei ilgiau truks tokia situacija, laivybos ir uosto įmonės gali patirti didelių nuostolių. "Klaipėdos terminalo grupės" rinkodaros vadovė Ramunė Petrauskaitė sakė, kad dabartinės situacijos dar negalima vadinti nuosmukiu, tačiau terminalui ši situacija gali turėti blogų padarinių. Bendrovės "DFDS Lisco" atstovas Vaidas Klumbys sakė dar nepastebėjęs, kad krovinių srautas mažėja, keltai plaukia pilni. Tiesa, į keltus krovinius kraunančios

KLASCO Jūrų perkėlos terminalo viršininkas Vaclovas Grigalauskas nurodė, kad spalio 1-27 dienomis buvo perkrauta 14,12 tūkst. automobilių, o tuo pačiu laikotarpiu lapkritį - tūkstančiu mažiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"