TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Latvijos žemės savininkai mokosi iš lietuvių

2014 01 06 13:32
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Šių metų gegužę ir Lietuvoje, ir Latvijoje baigiasi septynerius metus trukęs moratoriumas dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams. Latviai rankas jau nuleido, o Lietuvos žemės savininkai dar kaunasi dėl teisės surengti referendumą.

„Europos Sąjungos stojimo sutartis nesuteikia galimybių pratęsti pereinamąjį laikotarpį, antraip tektų peržiūrėti ir kitas stojimo sąlygas. Latvijos parlamentas (Saeima) irgi buvo nusiteikęs pratęsti moratoriumą, tačiau tai, suprantama, būtų neįmanoma teisiškai“, – sausio 3 dieną Latvijos radijo laidoje kalbėjo šios šalies žemės ūkio ministrė Limdota Straujuma.

Tačiau ir latvių ūkininkai, ir ministerija pripažįsta, kad žemės pardavimo moratoriumo laikotarpis nebuvo tinkamai išnaudotas. Turtingi užsieniečiai lengvai superka Latvijos žemes ir jas perparduoda per įvairias ribotos atsakomybės bendroves, įsteigtas jų pačių lėšomis. Jau prieš porą metų Latvijos žiniasklaidoje buvo pranešama, kad užsieniečiai tokiu būdu yra supirkę apie 70 proc. žemės ūkio paskirties žemės, didžiąją dalį – Norvegijos ir Švedijos piliečių įsteigtos bendrovės.

Kad žemės pardavimo taisyklės bus viena aktualiausių ir daugiausiai emocijų pareikalausiančių temų kaimynėje šalyje 2014 metais, rodo tai, jog anksčiau ūkininkai čia buvo pasirengę savarankiškai priešintis žemės pardavimui užsieniečiams rinkdami parašus. Latvijos ūkininkai pavyzdžiu dažniausia mini Lietuvą, kurioje pavyko surinkti per 300 tūkst. parašų referendumui dėl žemės pardavimo surengti.

Tiesa, Latvijoje dar nutylima, kad šių parašų gali ir nepakakti, mat Lietuvos Vyriausioji rinkimų komisija keliolika tūkstančių lietuvių parašų pripažino negaliojančiais, nors referendumo iniciatyvinei grupei dar suteikė galimybę per porą savaičių ištaisyti klaidas, padarytas renkant parašus. Įvykdyti šį reikalavimą iniciatyvinei grupei bus sudėtinga, kadangi Vyriausioji rinkimų komisija nesuteikė jai galimybės susipažinti su informacija kompiuterinėse laikmenose. Referendumo iniciatoriai yra nusiteikę griebtis šiaudo – surinkti 1500 naujų parašų ir šį darbą iniciatyvinė grupė pradeda jau šiandien, sausio 6 dieną.

Anksčiau daugelis ekspertų yra perspėję, kad žemės pardavimo užsieniečiams moratoriumas yra nepakankama priemonė siekiant apginti vietos ūkininkų interesus. Tačiau tada šie perspėjimai nebuvo išgirsti. Ekspertai pažymi, kad Latvijai imtis panašių priemonių kaip Lietuvoje jau per vėlu.

„Pasibaigus moratoriumui užsieniečiai galės čia nusipirkti tiek žemės, kiek jiems reikės. Manau, tai labai sumanios Europos stambių žemvaldžių lobizmo politikos padarinys. Yra tokių žemvaldžių organizacijų, kurios negaili išteklių, kad į įstatymus būtų prastumtos jiems naudingos rinkos sąlygos, nors naujosios ES narės tam gali būti visiškai nepasirengusios“, – pažymėjo Latvijos žemės ūkio konsultacinio ir švietimo centro vadovas Martinas Cimmermanis.

Apie kokį nors pasirengimą šiam procesui, galimus saugiklius, kad dėl naujų sąlygų kuo mažiau nukentėtų Lietuvos žemės savininkai mūsų įstatymų leidėjai ir partijos kartais politikuojama, tačiau konkrečių pastangų nematyti. Lietuvos ūkininkai perspėja, kad Lietuvos gyventojai neturi priemonių apsiginti nuo galimos žemės spekuliantų invazijos jau vien dėl to, kad neturi pakankamai lėšų pirkti neabejotinai pabrangsiančią žemės ūkio paskirties žemę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"