TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Latvių ir lietuvių oro mūšyje nukentėjo Palanga

2007 09 24 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Baltijos šalių rinkoje skrydžių kaina konkuruojanti su Lietuvos nacionaline aviakompanija "flyLAL- Lihuanina Airlines" Latvijos nacionalinė oro bendrovė "airBaltic" be jokio pasipriešinimo šiemet okupavo Vakarų Lietuvos regioną.

Ar tai tik sutapimas, kad "flyLAL" tyliai nutraukia tarptautinius skrydžius iš Palangos oro uosto tuo metu, kai Latvijos "airBaltic" pradeda skrydžius į Hamburgą ir Kopenhagą iš Liepojos, esančios vos už 60 kilometrų nuo Lietuvos sienos?

Ar Baltijos valstybėse tebesitęsia Europos aviacijoje prieš kurį laiką kilęs rinkos perdalijimo procesas, kiek anksčiau iš Palangos oro uosto išstūmęs skrydžius organizuoti mėginančias naujas bendroves?

Liepoja prieš Palangą

Nuo šių metų gegužės mėnesio "airBaltic" lėktuvu "Fokker 50" pradėjo reguliarius skrydžius maršrutu Ryga-Liepoja-Ryga, nuo birželio 9-osios skraido iš Liepojos į Hamburgą ir Kopenhagą. Šie reisai nenutrūks ir žiemą. Reguliarių reisų čia nebūta nuo 1993 metų.

Komentuodamas tokius "airBaltic" žingsnius gegužės mėnesį kompanijos prezidentas Bertoltas Flickas teigė: "Vietinius skrydžius papildę du tarptautiniai maršrutai įrodo, kad Liepoja tampa svarbiu oro uostu. Bet mes čia turime dar didesnio masto užmojų. Dėl pigių "airBaltic" tarifų Liepoja taps rimtu konkurentu tokiems regiono oro uostams kaip Palanga. Be to, "airBaltic" reisai yra be galo svarbus veiksnys plėtojant turizmą Kuržemėje ir Lietuvos šiaurės vakarų regione."

Toks pranešimas Palangos oro uoste turėjo sukelti mažų mažiausiai žemės drebėjimą. Tačiau pavojaus varpais niekas neskubėjo skambinti ir tuomet, kai apie planus nuo spalio 28 dienos pasitraukti iš Palangos paskelbė "flyLAL".

Valstybė Palangos oro uostui, neskaičiuojant ankstesnių investicijų į saugumo ir navigacinius patobulinimus, šiemet kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai skyrė 37 mln. litų. Bet, kaip neseniai prisipažino Palangos oro uosto rinkodaros specialistas Ramūnas Vilčinskas, Klaipėdos pramonės, prekybos ir amatų rūmų pakviestas apibūdinti kritinės situacijos, niekas rimtai nesidomėjo, kas vyksta už nugaros - Liepojoje.

Jokios grėsmės Palangos oro uostui, kuriame reguliarių skrydžių skaičius nuo 49 pernai sumažėjo iki 27 šiemet, ilgai neįžvelgė ir jo savininkė Susisiekimo ministerija.

Šios ministerijos sekretorė Liudmila Zumerienė teigia, kad šiemet išsiuntusi 16 laiškų įvairioms kompanijoms kviesdama jas ateiti į Palangą, tačiau susidomėjimą parodė tik Vokietijos bendrovės. Susitikimas su jomis numatytas spalio 9 dieną. Pasak ministerijos valdininkės, "flyLAL" motyvas, kodėl nacionalinė bendrovė traukiasi iš Palangos - nuostolingi skrydžiai, ypač kai šiemet "airBaltic" pradėjo reisus iš Liepojos.

Pernai Palangos oro uostu naudojosi 120 tūkst. keleivių. Šiemet jų bus jau mažiau, nes Neringos kurortą pamėgę užsienio turistai vasarą atvykdavo į Lietuvą iš Liepojos išsinuomotais automobiliais.

Mūšis dėl keleivių

Praėjusią savaitę "flyLAL" pasipiktino, esą Latvijos vyriausybei priklausanti (52 proc. akcijų) oro bendrovė "airBaltic" neva nesąžiningai ir neteisėtai reklamuoja savo paslaugas internete.

"SAS grupei priklausanti Latvijos oro bendrovė "airBaltic" pirmiausia šiurkščiai pažeidė "flyLAL" išimtines teises į įmonės vardo naudojimą ir prekės ženklą. Esame apskaičiavę, kad nesąžiningi konkurentų veiksmai mums galėjo kainuoti iki 5 mln. litų negautų pajamų", - paskelbė "flyLAL - Lithuanian Airlines" vadovas Tadas Pukšta.

"Tai buvo paprasčiausia mūsų reklama atskiroje žiniatinklio skiltyje. Jei įdėtume reklamą į jūsų laikraštį, ar "flyLAL" taip pat pasipiktintų mūsų veiksmais?" - klausimu į LŽ prašymą pakomentuoti, kas tarp konkuruojančių bendrovių vyksta, atsikirto Janis Vanagas, bendrovės "Air Baltic Corporation" bendrųjų ryšių viceprezidentas. "Jūs pasižiūrėkite į mūsų skrydžių kainas, ir viską suprasite", - pridūrė jis.

Šiuo metu "airBaltic", šios kompanijos teigimu, Latvijos sotinėje užima 40 proc. skrydžių rinkos, Vilniuje - apie trečdalį. Šie metai jai ypač geri, nes keleivių, palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo beveik 50 procentų.

"airBaltic" žūtbūtinė kova už keleivį kelia nepasitenkinimą ir pačioje Latvijoje. Populiarų elektroninį bilietų pardavimo būdą neseniai sukritikavo Latvijos turizmo agentūros. Jos apskundė oro bendrovę Konkurencijos tarybai. Tačiau ši paskelbė "airBaltic" palankų verdiktą, remiantį kompanijos pastangas atpiginti skrydžius.

Nuo 2002 metų iki dabar kompanijos bilietai atpigo perpus, bet jau 2005 metais, kai keleivių skaičius pasiekė milijoną, "airBaltic" pradėjo dirbti pelningai. Pernai milijono keleivių riba buvo pasiekta rugsėjį, šiemet - liepą.

Nacionalinis interesas

Mažo Liepojos oro uosto savininkė miesto savivaldybė be galo ilgai laukė vyriausybės paramos, tačiau jo neapleido ir, pasak latvių, kovojo už oro uosto perspektyvą kaip galėjo.

"Savivaldybė saugojo oro uostą, o šiemet paprasčiausiai sutapo miesto ir oro bendrovės interesai. Nuo 2002 metų savivaldybė kasmet skirdavo vidutiniškai po 50 tūkst. latų (apie 250 tūkst. litų) tako priežiūrai, šiek tiek lėšų tvarkyti teritorijai, kad neapželtų žole ir medžiais", - LŽ aiškino Liepojos savivaldybės atstovas Aigaras Štalas.

Jis patvirtino, kad sulaukęs "airBaltic" Liepojos meras Uldis Seskas išsiuntė šūsnį laiškų verslininkams kviesdamas juos į Rygą ir iš Rygos 210 kilometrų atstumą skraidyti lėktuvu. Ir jau pirmąją savaitę reisas, trunkantis 40 minučių, sulaukė 200 keleivių.

"Buvo keletas susitikimų su "airBaltic" atstovais ir jie pageidavo savivaldybės paramos. Džiaugiamės jų aktyvumu. Miestas suinteresuotas tokius reisus reklamuoti, nes nori, kad oro uostas dirbtų pelningai. Iš tikrųjų nuo miesto mažai kas priklauso, tik nuo valstybės ir didelių oro kompanijų", - įsitikinęs A.Štalas.

Liepojos savivaldybei Latvijos vyriausybė iš Privatizavimo fondo šiemet pirmą kartą skyrė milijoną latų (apie 5 mln. litų) laikinam oro uosto terminalui įrengti. Pagal danų parengtą projektą visiems pertvarkymams (2300 metrų lėktuvų takui, naujam pastatui ir kt.), kuriuos numatoma atlikti 2008-2009 metais, prireiks 21 mln. latų (per 100 mln. litų). Dalį lėšų latviai, kaip ir lietuviai, tikisi gauti iš ES fondų.

Savivaldybės bendrovės "Aviosabiedriba Liepaja" vadovas Aldis Murniekas kalbėdamas su LŽ kritikavo Klaipėdos regiono savivaldybių ambicijas būti oro uosto akcininkais, nes esą tai padėtų Palangos oro uostui pritraukti klientų.

"Visada laikiau pavyzdžiu Lietuvos Vyriausybės pastangas remti visus oro uostus, taip pat ir Palangos, nes tik valstybė gali skirti tiek pinigų infrastruktūrai. Iki dabartinio transporto ministro (nuo 2004 metų Ainaras Šleseras - aut.) nebuvo civilinės aviacijos politikos. Pastaruoju metu Liepoja vystosi dinamiškai, todėl "airBaltic" regione įžvelgė perspektyvą. Ir natūralu, kad nacionalinis oro vežėjas pasirinko savo šalies miestą", - kalbėjo A.Murniekas.

"Net jei "flyLAL" nebūtų pasitraukusi iš Palangos, mes vis tiek būtume organizavę skrydžius iš Liepojos į Hamburgą ir lietuvius į Liepoją privilioję gera kaina", - Palangos pralaimėjimo priežastį nurodė "airBaltic" atstovas J.Vanagas. Jo teigimu, sužinojusi apie "flyLAL" pasitraukimą iš Palangos "airBaltic" svarstė galimybę užimti nišą, bet kol kas jokio sprendimo nepriėmė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"