TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Latvių naminukė - brangus suvenyras

O.Robežniekas Lygatnės smiltainio olose rengia naminio vyno degustacijas. / Jūratės Mičiulienės (LŽ) nuotraukos

Latvijoje jau dvejus metus galima legaliai gaminti ir pardavinėti naminius alkoholinius gėrimus. Pūstas baubas apie pigią, upeliais tekančią degtinę subliūško. Vyndariams ir degtindariams tai labiau hobis, pirkėjams - brangus ekologiškas suvenyras.

Latviams gana greit pavyko legalizuoti naminių alkoholinių gėrimų gamybą, nes Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos buvo svarstomos sunkiais krizės metais. Kaip pasakojo pataisas stūmusios Latvijos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Asnatė Ziemelė, norėjosi į kaimą pritraukti daugiau turistų, puoselėti seną kulinarinį paveldą, kuris leistų kaimo žmonėms daugiau užsidirbti. "Pirmiausia siekėme legalizuoti naminį vyną, kurio tradicijos Latvijoje gana senos. Vyndarystė - mūsų pasididžiavimas, - pasakojo ji. - Tačiau svarstant pataisas Saeimoje patys politikai prisiminė, kad Latgaloje nuo seno gaminama naminė degtinė, vadinamoji šmakovka. Kitur ji vadinama kandža, Vidžemėje, lyvių krašte - skalniku. Vienu mostu legalizavo ir degtinę."

Dabar Latvijoje naminius alkoholinius gėrimus, gavęs leidimą, gali daryti bet kas, nebūtinai ūkininkas ar kaimo turizmo sodybos savininkas. Gana liberalios sąlygos nesukėlė masinės gamybos bangos. A.Ziemelės žiniomis, per dvejus metus atsirado tik apie 20 gamintojų. "Juk tam reikia sugebėjimo ir patirties. Naminiai gėrimai dažniausiai būna papildoma turistų traukos priemonė prie kitų sodyboje puoselėjamų ir demonstruojamų amatų ar verslų. Degustacija tampa įdomia atrakcija - žmonės ragauja ir bando atspėti, iš ko pagamintas gėrimas. Yra, pavyzdžiui, vienas vyndarys, kuris vyną gamina iš įvairiausių gėlių, kitas šampaną daro iš beržų sulos", - pasakojo pašnekovė.

Brangiau nei parduotuvėje

Pasak A.Ziemelės, buvo ir įstatymo priešininkų, gąsdinusių, kad žmonės prasigers. Manyta, kad namie gaminami gėrimai bus pigesni nei parduotuvėse. Didieji gamintojai bijojo konkurencijos. Tačiau kai paaiškėjo kainos, aprimo ir jie. Pavyzdžiui, naminės degtinės (apie 45 laipsnių stiprumo) puslitris kainuoja apie 10 latų (50 litų). Butelis fabriko degtinės parduotuvėje - apie 5 latus. Nelegaliuose "taškuose", kur kontrabandinis spiritas iš Rusijos skiedžiamas vandeniu, butelį "pilstuko" galima nusipirkti ir už 1 latą.

Tad, kaip sako pirmieji legalūs Latvijos naminių gėrimų gamintojai, jų rankų darbo produkcija - elitiniam gurmanui, vertinančiam ekologišką produktą. Gamintojai tikino, kad pigiai parduoti jo neįmanoma, nes taikomas akcizas. Vien tuščias butelis, etiketė ir kamštis gamintojui atsieina beveik latą.

Tačiau tokios naminukės, kokia įprasta Lietuvoje - iš rugių, čia beveik niekas negamina. Latviai iš obuolių vyno, moliūgų, rabarbarų ar cukraus rektifikavimo būdu gamina spiritą, jį skiedžia vandeniu - čia jau jų naminė degtinė. Apie ruginukę daugelis yra tik girdėjęs, kad ji kažkur toli, Latgaloje daroma.

Kodėl latviai nenaudoja rugių? "Latvijoje kaimai tušti ir niekas rugių nesėja. Neseniai per televiziją reportažą mačiau - jau kinai mūsų žemes supirkinėja", - sakė vyndarys Oskaras Robežniekas iš Lygatnės.

Rabarbarų vynas

Kol nebuvo dabartinio įstatymo, leidžiančio gamintojams taikyti lengvatinį akcizą, Viktoras Abramenkas, gyvenantis Plavino rajono Aiviekstės kaime, su broliu Oskaru dar 2005 metais savo įmonę "Ozolini" įregistravo kaip didelį vyno fabriką. Akcizą jie moka kaip didysis gamintojas - 9 latus (45 litus) už litrą grynojo spirito. Pagaminti per metus gali 1000 litrų grynojo spirito. Banke dar privalo laikyti 10 000 latų užstatą.

Rūsyje bręsta uogų trauktinės.

Prie šio verslo broliai pasuko bankrutavus jų kaimo parduotuvėlei. "Iš dabartinio verslo nepraturtėsi, bet badu nemirsi, - tvirtino Viktoras. - Pradėjome be jokių investicijų, pamažu susirankiojome įrangą ir dviese dirbame. Net obuolių sultis spaudžiame mechaniniu būdu, presais, nes galingos elektrinės sulčiaspaudės neįperkame. Nedidelį kreditą paėmėme tik degustavimo patalpai suremontuoti."

Brolių gaminamą rabarbarų, juodųjų serbentų, obuolių vyną bei iš jo rektifikacijos būdu padarytą apie 82-94 laipsnių spiritą žino ir noriai perka kelios kavinės, restoranai. Populiarus ir moliūgų spiritas. Nemažai produkcijos patys parduoda įvairiose mugėse. Supilstytas į obuolio formos ar kitus originalius buteliukus spiritas tampa brangiu suvenyru: 200 g - 6 latai (30 litų). 

Rabarbarus ir obuolius broliai perka iš mažus sodelius turinčių aplinkinių kaimų gyventojų. Kaimuose žmonės pradėjo daugiau auginti rabarbarų, vis uždarbis: vyndariai už kilogramą stiebų moka 0,4 lato.

"Taškų" problema nepakito

Lygatnės seniūnijos teisininkė Rita Daiča pasakojo, kad čia įstatymas dar papildytas vietos valdžios reikalavimais. "Ne tik spiritas turi būti pačių pasigamintas iš vietinių žaliavų, bet ir, pavyzdžiui, uogos trauktinėms turi būti vietinės. Papildoma galimybė žmonėms užsidirbti uogaujant, - sakė ji. - Kokio nors atvežtinio bananų ekstrakto naudoti neleistume."

Leidimą gaminti naminius alkoholinius gėrimus seniūnijoje gali gauti bet kas nemokamai. Tik privaloma laikytis taisyklių ir turėti tinkamas sanitarines sąlygas, gauti licenciją prekybai.

Lygatnės seniūnijoje yra apie 4000 gyventojų. Per dvejus metus tik du asmenys atėjo paprašyti leidimo naminių gėrimų gamybai. Nė vienam nebuvo atsakyta. Kontrabandinio spirito "taškų" nei padaugėjo, nei sumažėjo. Jų seniūnijoje, kaip tikino vienas vietos gyventojas, - apie 24.

Pagal Latvijoje veikiantį įstatymą, gaminti savo reikmėms bet kokį alkoholinį gėrimą nėra draudžiama. Net ir jokio leidimo nereikia. Svarbu nepardavinėti. R.Daičai kėlė nuostabą žinia, kad Lietuvoje vien naminės degtinės varymo aparato laikymas jau yra nusikaltimas. Latvijoje tokių suvaržymų buvo atsisakyta maždaug prieš dešimt metų.

Nuo statybų - prie trauktinių

Netoli Cėsių Livi kaime statybininkas Guntis Kurmis su sūnumi Martiniu įkūrė naminių alkoholinių gėrimų įmonėlę "Veselibas laboratorija". "Statybos darbų tai būna, tai ne, tad laisvu laiku tobuliname įvairius receptus. Tai mums tapo hobiu, - pasakojo Kurmiai. - Kol kas gaminame į sandėlį, galime rengti tik degustacijas. Tačiau ruošiame dokumentus ir artimiausiu metu ketiname gauti didžiojo gamintojo licenciją prekybai."

Nors jų gėrimai brangūs, pavyzdžiui, aštuonių rūšių uogų (žemuogių, mėlynių, gervuogių, vyšnių, juodųjų serbentų, bruknių, spanguolių) trauktinės puslitris - 14 latų (70 litų), paragavę šios miško puokštės aromato eilėje jau laukia ne vienas gurmaniškas restoranas. Degtindariai tikisi, kad jų trauktinės - latviški suvenyrai - bus populiarūs ir oro uosto parduotuvėse. Grįžtančius į Airiją latvius degtindariai tikisi sudominti ir "Sarkana klinšu ūdens" ("Raudonųjų olų vanduo") degtine, kurią padaro savo gamybos spiritą praskiedę vietinio smiltainių olų šaltinio vandeniu.

G.Kurmio degtinė, pagaminta iš obuolių spirito.

Taikant lengvatinį akcizą (550 latų per metus) Latvijoje galima pagaminti ir parduoti iki 100 litrų grynojo alkoholio arba iki 15 000 litrų vyno.

Smiltainio olose

Lygatnės miestelyje vyndario Ainaro Vanago naminio vyno degustacijos smiltainio olose pritraukia nemažai turistų. Kaip pasakojo jo bičiulis vadybininkas O.Robežniekas, anksčiau turėta lentpjūvė bankrutavo. "Tada Ainaras senelio komodoje rado senus jo vyno receptus. Pabandė, pakvietė mane paragauti. Taip ir pradėjome, - pasakojo jis. - Ir matome šio verslo ateitį."

Nors A.Vanago naminis vynas kainuoja maždaug tiek, kiek parduotuvėje neblogas prancūziškas (apie 7 latus už butelį), šis gaminys populiarėja. "Iš pradžių prekybos centrai nenorėjo mūsų įsileisti. Bet vienur, kitur surengėme degustacijas, ir žmonės mūsų jau ieško. Ypač populiarus aviečių vynas. Uogas perkame iš vieno ūkininko. Pernai Rygoje šalies vyndarių produkcijos konkurse tarp 90 rūšių vyno mūsų avietinis gavo pirmąją vietą. Be to, septynioms poroms, įsiūlęs šio desertinio saldaus rožinio vyno, tapau krikštatėviu, - šypsojosi O.Robežniekas. - Pradėjome gaminti trijų rūšių vyną, dabar jau turime 20 rūšių. Ir vos spėjame suktis."

Pradėjęs legaliai pardavinėti naminį vyną A.Vanagas pats pasidaro jam ir ąžuolo statines. "Jose supylęs vyną šeimininkas kelerius metus jį laiko niekam nežinomoje vietoje olose, kur temperatūra nuolat laikosi apie 7 laipsnius šilumos. Tikimės, bus geras kalvadosas", - pasakojo O.Robežniekas.

Europoje likome paskutiniai

Lietuvoje stipriųjų alkoholinių gėrimų gamyba gali užsiimti tik įmonės. Seimas šiemet jau trečią kartą svarstys Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, susijusius su naminės degtinės legalizavimu. Pakeitimus inicijavo Nacionalinė naminės degtinės gamintojų asociacija.

Kaip pasakojo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas, palyginti su tuo, kas leidžiama Latvijoje, Lietuvoje prašoma labai nedaug - kad kaimo turizmu užsiimantiems ūkininkams būtų leista, taikant lengvatinį akcizą, per metus pagaminti iki 400 litrų grynojo alkoholio, kurį galėtų parduoti savo sodyboje, taip pat rengti degustacijas.

"Norime įteisinti naminę ruginę degtinę, kuri, atlikus išsamią studiją, VšĮ Kulinarinio paveldo fondo buvo pripažinta nykstančio kulinarinio paveldo gaminiu (šalia sėmenų aliejaus, beržų sulos, kanapių ir aguonų gaminių)", - sakė jis.

Degtindarystė - vienas iš tradicinių amatų, kurį turėtų globoti Tautinio paveldo produktų įstatymas.

Europos Sąjungos šalims leidžiama pačioms reglamentuoti naminių alkoholinių gėrimų gamybos tvarką.

Lenkijoje jau baigiami rengti naminės degtinės gamybai reglamentuoti būtini teisės aktai.

Austrijoje asmeninį ūkį turintiems asmenims per metus leidžiama neapmokestinamai savo reikmėms pasigaminti iki 51 litro naminės degtinės.

Belgijoje visiems piliečiams nekomerciniais tikslais ir nemokant akcizo varyti naminę degtinę leidžiama be apribojimų.

Čekijoje veikia 520 smulkių naminės degtinės (slivovicos, palinkos) fabrikėlių, kurie teikia paslaugas ir sodininkams. Iš savo vaisių ar uogų kiekvienas, sumokėjęs lengvatinį akcizą, gali kasmet išsivaryti 30 litrų etilo alkoholio. Valstybės biudžetas kasmet pasipildo 760 mln. litų.

Vengrijoje kiekvienas pilietis, į naminių gėrimų fabrikėlius atvežęs savo abrikosų, slyvų, vynuogių, gali pasigaminti 50 litrų distiliato (akcizas - 1315 litų).

  

  

  

  

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"