TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Latvių "Stumbras" stumdo "Vikingą"

2010 08 24 0:00
"Vikingui" sekasi gerai - konteinerių apyvarta kasmet didėja net ekonominės krizės sąlygomis.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Nusižiūrėję į sėkmingai plėtojamą konteinerinį traukinį "Vikingas", kursuojantį maršrutu Klaipėda-Odesa-Iljičiovskas, latviai perša lietuvių partneriams naujas galimybes ir siekia perimti Skandinavijos krovinių srautą.

Per Latvijos ir Ukrainos tarpvalstybinės komisijos posėdį, neseniai vykusį Rygoje, buvo aptartas krovinių gabenimo tarp šalių ir tranzito apyvartos didinimo klausimas. Šiomis dienomis įsigalioja nauja dvišalių ekonominių santykių programa, atspindinti Latvijos geležinkelių bendrovės siekį plėtoti Šiaurės-Pietų transporto koridorių ir kuo daugiau dėmesio skirti krovinių gabenimui traukiniu "Zubr" ("Stumbras"). Jis tarp Juodosios ir Baltijos jūrų kursuoja nuo praėjusių metų liepos mėnesio 1 ar 2 kartus per savaitę, bet iki šiol nėra pakankamai apkrautas.

Užaugino konkurentą.

Trijų valstybių - Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos - geležinkelių bendrovių ir Klaipėdos bei Odesos uostų sumanytas traukinio "Vikingas" projektas gyvuoja nuo 2003 metų. Europos Komisija pernai Vilniuje vykusiame pirmajame Europos ir Azijos transporto ministrų forume (ASEM) paskelbė "Vikingą" geriausiu, organizaciniu požiūriu, krovinių gabenimo projektu.

Netrukus, 2009 metų liepą, tarptautinėje vežimų rinkoje pasirodė latvių "Zubr", siūlantis, kaip skelbiama, ekonomišką tarifą Baltarusijos ir Ukrainos krovinių siuntėjams. Latviai į partnerius įtraukė ir Estijos geležinkelius. Maršrutas pratęstas iki Talino, nors daugiausia krovinių gabenama tarp Minsko ir Rygos.

Mišrių vežimų traukinys nuo Juodosios jūros iki Minsko rieda ta pačia trasa kaip ir "Vikingas", paskui, lenkdamas Lietuvą, suka į Rygos uostą, o atskirti vagonai nukreipiami į Ventspilio ar Talino uostus.

Anksčiau teigta, jog "Zubr" nekonkuruos su "Vikingu", tik bus šio projekto tęsinys. Tačiau latvių požiūris pasikeitė pastebėjus, kad konteinerių srautas iš Ukrainos senka.

Šių metų liepos pabaigoje Rygos uoste lankantis Ukrainos transporto atstovų delegacijai buvo aptartas planas organizuoti reguliarią konteinerių laivybos liniją Ryga-Stokholmas, siekiant pritraukti Turkijos tranzitinių krovinių. Sudaryta darbo grupė spręs, kaip stiprinti maršruto ekonominį patrauklumą.

Vilioja Turkiją

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas nesistebi latvių veiksmais. "Vikingui" sekasi gerai, krovinių apyvarta nemažėja net ekonominės krizės sąlygomis. Rygos uoste konteinerių apyvarta taip pat sparčiai didėja, jis sėkmingai vejasi Klaipėdą. "Zubr" atrodė rimtas konkurentas nuo pat pradžių. Klaipėda ir Rygos uostas turi vieną užnugarį - varžomės dėl tų pačių Šiaurės Lietuvos, Baltarusijos, dalies Latvijos krovinių, nors latviškų prekių Klaipėdos uoste sulaukiama mažiau nei Latvijos uostuose - lietuviškų. Ukraina "Vikingu" beveik neveža krovinių. Baltarusija domisi "Zubr", nes gretima valstybė visada naudojosi kelių uostų korta: jai suteikiamos tuo geresnės sąlygos, kuo stipresnė uostų konkurencija", - aiškino A.Drungilas.

Varžovų noras nukrauti "Vikingą" Latvijoje pateisinamas lietuvių atsisakymu pratęsti maršrutą iki Talino. O tai, A.Drungilo žodžiais, netiesa: "Lietuva per derybas niekada neatsisakė pratęsti "Vikingo" naujomis jungtimis. Bet "Vikingas" - tai rinkos ženklas, rodantis, kad krovinių maršrutas yra Klaipėda-Odesa. Nereikia išradinėti dviračio. Jeigu konteineriai lenkia Lietuvą - tai nebe "Vikingas".

Paklaustas, ką mano apie Lietuvos valdžios siūlymus Turkijos atstovams gabenti krovinius į Skandinaviją "Vikingu" ir analogišką Latvijos siekį pritraukti Turkijos krovinių į Rygą, A.Drungilas gana skeptiškai įvertino galimybę sulaukti reguliaraus prekių srauto.

"Turkijai naudingiau gabenti krovinius į galutinį tašką jūros keliu, negu rinktis mišrų būdą - laivus ir geležinkelį. Nebent krovinys vežamas, pavyzdžiui, iki Kijevo arba siuntėjui labai svarbus konteinerių pristatymo laikas. Gabenant krovinius į Skandinaviją neapsimoka naudotis "Vikingu" ar "Zubr", - sakė A.Drungilas.

"Vikingo" konteinerių apyvarta kasmet didėjo nuo 15 tūkst. TEU 2003 metais iki 40 tūkst. TEU 2007-aisiais. 2008 metais apyvarta buvo šiek tiek smukusi, bet 2009-aisiais "Vikingu" vėl gabenta 39,5 tūkst. TEU.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"