TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lauko kavinė - ne stalelis ant šaligatvio

2012 05 28 8:58

Vasarą lankytojai mėgsta prisėsti lauko kavinėse ir stebisi, kad jos nesiplečia. Jų šeimininkai neslepia: toks verslas dažnai imlus investicijoms, kurios per kelis veiklos mėnesius neatsiperka.

Šią vasarą sostinėje atsiras tik penkios naujos lauko kavinės, Kaune ir Klaipėdoje jų skaičius žymiai nepakito.

Kavinių savininkai vasarą norėtų turėti ir lauko kavines, tačiau ne visi turi tokią galimybę, nes yra įsikūrę tokiose vietose, kur į gatvę po langu stalelių neiškelsi, o įrengti tolėliau atskirą kavinę nesiryžtama dėl investicijų poreikio.

Tik vienas kitas išdrįsta investuoti į tokias naujas lauko kavines, o maistui tiekti net pasitelkia partnerius ir atsisako įrengti savo virtuves.

Antai sostinėje esančiame Žemaitės skverelyje šalia Gedimino prospekto vietą lauko kavinei trejiems metams laimėjusios UAB "Gulbelė" direktorius Arūnas Tarnauskas iš karto teigia, kad maisto gamyba lauke nebus organizuojama. "Maistą klientams tieksime iš netoliese veikiančių partnerių virtuvės, tiesiog jį nešiosime. Kol kas nenoriu sakyti, kas jie bus, nes galutinį kavinės projektą rengti baigsime tik po dviejų savaičių", - sako "Gulbelės" direktorius. Šakių bendrovės vadovas tikisi, kad investicijos sostinėje per 3 metus, kol galios laimėta licencija, atsipirks.

UAB "Urbista" prie Balsio ežero sostinės gyventojams ir svečiams atidarys tik alkoholinių ir gaiviųjų gėrimų barą - nei maistu, nei užkandžiais neprekiaus, matyt, kad nereikėtų investuoti į virtuvę.

Šaligatvis netraukia

Tuo metu sostinės baro "Paparazzi" bendrasavininkas Andrejus Romanovskis teigia investuoti į lauko kavinę šią vasarą nerizikuosiantis. "Kiekvienas baro ar kavinės šeimininkas vasarą nori turėti lauko kavinę. Tačiau mūsų baro patalpos, kurias nuomojame, neturi jokio vidinio kiemelio, o šaligatvis greta mūsų - miesto centre, Totorių gatvėje, yra per siauras ir per judrus. Nei mūsų publikai malonu čia sėdėti, nei gatve vaikštantiems žmonėms patogu apeiti lauko kavinę, įsikūrusią ant šaligatvio", - aiškina jis.

Anot verslininko, sostinėje beveik nebeliko kavinėms tinkamų pastatų, kuriuose nebūtų gyvenamųjų patalpų ir jos turėtų vidinį kiemą. "Juk žmonėms žymiai maloniau sėdėti uždarame kiemelyje, o ne ant šaligatvio, kuriuo vaikštinėja srautai žmonių", - sako jis. A.Romanovskis svarsto, kad būtų galima lauko kavinę įrengti visai kitoje vietoje - toliau nuo veikiančio baro, tačiau tam reikėtų apie 100 tūkst. litų, jeigu nori siūlyti ne tik alkoholį, bet ir valgius. Mat reikia įrengti ne tik barą, bet ir virtuvę, sandėlį - iš esmės reikia įkurti visiškai naują kavinę. Anot verslininko, per didelė rizika išleisti tokius pinigus, kurie dirbs tik po 4 mėnesius kiekvienus veiklos metus - iš viso 12 mėnesių per trejus metus. "Leidimus lauko kavinėms savivaldybė išduoda tik trejiems metams, jeigu pakartotinai jo nelaimi, konkrečiai vietai pritaikyta kavinės įranga tampa niekam nereikalinga", - riziką nurodo verslininkas.

Užpernai "Paparazzi" šeimininkai buvo įrengę nedidelį lauko barą ant šaligatvio prieš įėjimą, tačiau jis nepasiteisino - klientams esą nepatiko sėdėti prie stalelių, kai pro pat nosį vaikščioja žmonės. Nors šis baras veikia tik vakare, tačiau žmonių sostinės gatvėje, kurioje jis veikia, bet kuriuo metu netrūksta.

Dėl turistų, pasak verslininko, tiek investuoti irgi neverta, nes tai, kad jie palieka daugiausia arbatpinigių, neva yra mitas. "Daugiausia arbatpinigių palieka lietuviai, o ne užsieniečiai. Juk dažnai į Lietuvą atvažiuoja britai švęsti bernvakarių arba jaunimo grupelės iš užsienio, turinčios tikslą pigiau papramogauti. Jiems visai nesvarbu, ar barmenas juos prisimins kaip dosnius klientus, nes po poros savaičių jų čia nebeliks, todėl jie taupo ir nepalieka arbatpinigių", - aiškino A.Romavoskis.

Investuoti apsimoka

Kituose Lietuvos didžiuosiuose miestuose šią vasarą lauko kavinių skaičius išliks panašus kaip pernai. Iškelti stalus ir kėdes į lauką paprasčiau ir pigiau ten, kur tam reikia tik parengti projektus ir gauti savivaldybės leidimus. "Lauko kavinėms įrengti jokio konkurso Kaune neskelbiama, jokios rinkliavos ar mokesčio infrastruktūrai taip pat nerenkama. Lauko kavinės paprastai atsiranda gatvelėje ar kiemelyje greta jau veikiančių kavinių patalpų. Pageidaujantis atidaryti lauko kavinę verslininkas parengia jos projektą, jį suderina pagal nustatytą tvarką. Tai taikytina tiek lauko kavinėms prie esamų stacionarių kavinių, tiek įrengiamoms atskirai", - aiškina tvarką Kauno miesto savivaldybės Licencijų ir paslaugų skyriaus vedėja Rasa Palevičienė.

Klaipėdos miesto savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Armonas sako, kad tokios lauko kavinės, kai iš nuolat veikiančios maitinimo įstaigos į lauką išnešami staliukai ir kėdės, Klaipėdoje nelaikomos naujomis kavinėmis - tai vadinama aptarnavimo ploto išplėtimu. Tam kiekvieną vasaros sezoną reikia gauti leidimą ir mokėti rinkliavos mokesčius savivaldybei. Pavyzdžiui, 50 kv. m aptarnavimo ploto išplėtimas Klaipėdoje kainuoja 175 litus per mėnesį. Kasmet tokių leidimų uostamiesčio savivaldybė išduoda 50-60. Šiemet jau išduoti 28 leidimai aptarnavimo plotui išplėsti lauke, tačiau jų tikimasi išduoti daugiau, maždaug tiek pat, kiek pernai, nes vasara dar tik prasideda. Leidimų lauko kavinėms, kurios veikia atskirai nuo stacionarių kavinių, išduota tiek, kiek pernai, - apie 10. Daugelis jų įsikurs paplūdimyje.

Verslą "uždaro" ir gyventojai

Savivaldybės leidimo lauko kavinei sostinėje įrengti neprivalo prašyti UAB "Mūsų tvirtovė". Bet jos vadovė Erika Repšienė sako, kad sostinės Žvėryno mikrorajone pernai veikusi lauko kavinė šiemet nebus atidaryta dėl kitų problemų - dėl pastato gyventojų. "Nors jokių leidimų mums nereikia, nes žemė priklauso veikiančios kavinės savininkams, tačiau darbą lauke nutraukė gyventojų skundai. Kai išspęsime patalpų problemą, vėl atidarysime lauko kavinę. Greičiausiai tai bus kitą vasarą", - planuoja vadovė.

Kita privačiame sklype sostinėje veikianti kavinė "Veranda" jokių problemų dėl veiklos lauke neturi, nebent mažoka erdvės. Indrė Čiuraitė, šios kavinės savininkė, sako, kad leidimų lauko kavinei įrengti nereikia, nes jos stacionarios patalpos kartu su žeme nuomojamos iš privataus savininko, tad vasarą veikla iškeliama į lauką. "Pastate nėra gyventojų, kurie skųstųsi mūsų veikla, čia festivalių ar diskotekų neorganizuojame. Pas mus lankosi ramesnė, 30-40 metų publika, žmonės ateina su vaikais, nes yra atskira vaikų žaidimų aikštelė, savaitgaliais vyksta džiazo vakarai. Kai klientams pritrūksta vietų - taip būna esant geram orui savaitgaliais, - leidžiame jiems prisėsti prie papildomų staliukų, pastatytų ant vejos", - pasakoja I.Čiuraitė.

SKAIČIAI

Praėjusią vasarą Vilniuje veikė 17 lauko kavinių, šiemet veiks 22. Sutartys su konkurso dalyviais pasirašomos 3 metams. Šiuo metu paskelbtas konkursas užimti dar kelias naujas vietas. Rezultatai paaiškės birželį.

Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu, bendrovės turi sumokėti vietinę rinkliavą už leidimo prekiauti ir teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimą (po 2 Lt už 1 kv. m nereprezentacinėse vietose ir po 5 Lt - reprezentacinėse vietose).

Konkurso dalyvių vertinimo kriterijus: siūlomas mokėti vienkartinis paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydis vienam sezonui, kuris svyravo nuo 1000 litų iki 18 000 litų.

Šaltinis: Vilniaus miesto savivaldybė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"