TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Laukuose - ir pajamos, ir džiaugsmas akims

2015 06 04 6:00
Rita ir Gintaras Marcinkevičiai netoli Elektrėnų, Migučionių kaime, valdo beveik 100 ha dirbamos žemės. Kazimiero Šliužo nuotraukos

Ūkininkai, ėmęsi ekologiškos augalininkystės, kasmet liūdniau skaičiuoja sūstančias paramos lėšas, guodžiasi nemažėjančiu biurokratizmu, o atgaivą randa kituose dalykuose, kurių galima turėti tik kaime.

Rita ir Gintaras Marcinkevičiai, netoli Elektrėnų, Migučionių kaime, valdantys beveik 100 ha dirbamos žemės, kurį laiką ūkininkavę tradiciniais būdais, pasiklausę raginimų imtis ekologinės žemdirbystės ir pažadų gauti solidžią paramą, nuo 2004 metų ėmėsi plėtoti ekologinę augalininkystę. Augina pakaičiui kvietrugius, miežius, avižas, anksčiau bandė auginti grikius, bet netrukus metė, pasidavę piktžolėms.

Mažėja parama, ne išlaidos

Pasak Gintaro, tradiciniuose ūkiuose tokia bėda – ne bėda, užtenka laukus išpurkšti chemikalais, ir piktžolių kaip nebūta. Specialūs preparatai išgydo javus ir nuo visų ligų, o rudeniop, jei išdaigų neiškrečia gamta, galima džiaugtis geru derliumi. "Mes jokiomis cheminėmis priemonėmis naudotis negalime, o jokių ekologiškų kovos su piktžolėmis preparatų nėra. Kas užauga, tą ir turi", - sako Gintaras. Dabar, pasak jo, svarbiausias darbas ekologinės augalininkystės ūkyje – „pešioti žoles su akėtėlėmis“. Grikių lauke to nepadarysi, nes su piktžolėmis išraunami ir grikių daigai. Lengviausiai su piktžolėmis kovoja rugiai, kurie auga labai greitai ir patys jas užgožia. Kiti būdai – palikti vasarai pūdymą arba lauką užsėti dobiliukais, kurie išstumia piktžoles ir rudenį suarti patys virsta trąša. Bet, pasirinkęs šiuos būdus, metus liksi be derliaus.

Lietuvio akiai neįprastos žemaūgių ilgavilnių mėsinių hailendų veislės galvijai.

Tradiciniams ūkininkams Gintaras nepavydi geresnio derliaus: „Norint daug gauti, reikia daug įdėti. Juk visos priemonės brangiai kainuoja.“ O ekologiški grūdai, anot jo, brangesni. Anksčiau išmokos už ekologišką žemdirbystę buvo daug didesnės. Antai nuo 2010 metų už hektarą dirbamos tokio ūkio žemės mokama apie 200 eurų (700 litų), o buvo dvigubai didesnės išmokos. Tradicinių ūkių savininkams už hektarą dabar mokama apie 150 eurų. „Atrodo, nemaži pinigai, bet išleidžiami visokiems mokėjimams: draudimas, paskolų palūkanos, degalai, technikos priežiūra ir remontas“, – tvirtina ūkininkas.

Pasak jo, negana ir javus sukulti. Jie brangesni, bet Lietuvoje nelabai kam jų, ekologiškų, reikia. Keletą metų ekologiškus kviečius, miežius nupirko danai, vokiečiai, bet avižų jiems nereikia. „Jei turėčiau kuo grūdus vežti, lengvai parduočiau, bet kai to nėra, reikia dairytis, su kuo kooperuotis. Jei ne – negi pilsi už tą pačią ar dar mažesnę kainą į bendrus aruodus“, – pasakoja ūkininkas. O pirkti krovininę - nėra iš ko, juolab kai jau ir kombainas, traktorius ne pirmos jaunystės. Reikėtų naujos technikos, bet be ES paramos užsidirbti nepavyks. Tiesa, pasak Gintaro, kai kada pavyksta parduoti avižas dribsnių gamintojams Lietuvoje. Vilčių teikia pamažu šalyje didėjanti ekologiškų produktų paklausa.

„Parduotuvėse jau yra ekologiškų produktų skyriai, bet žmonėms ir sveikų daržovių, vaisių dar nereikia. Niekas kirmėlėto obuolio, gumbuotos, akytos bulvės neperka, žmonėms svarbiau, kad būtų gražu, o ne sveika“, – atitaria ir Rita.

Užtat patys Marcinkevičiai ramūs, kad ir jie, ir jų auginami gyvuliai minta tik švariu, sveiku maistu, o ir pirkėjų chemikalais nenuodija.

Kol kas dėmėtieji elniai čia auginami tik pasigrožėti.

Pomėgiai

„Iš ekologiško ūkio turtų nesusikrausi“, – teigia ūkio savininkai, dėl savo pomėgio ne tik tame kaime, bet ir Elektrėnuose, ir daug kur aplinkui jau ketvirti metai laikomi keistuoliais. Neretai jie 30–40 užsieniečių grupių apsilankant sulaukia. Taip pat dėl savo pomėgio. Tai jų auginami įvairūs gyvūnai - retesni gyvuliai, žuvys, paukščiai ir netgi žvėrys. 5 ha aplink Marcinkevičių sodybą galima vadinti kaimo zoologijos sodu. Iš pradžių laikę tik visiems įprastus ūkinius gyvulius ir paukščius, 2011 metais jie nusipirko kelis dėmėtuosius elniukus - vienadienius. „Maitinome iš buteliuko, naktimis nemiegodavome“, – pasakoja Rita. Šiandien aptvertoje pievoje laksto 14 suaugusių elnių ir jauniklių, birželį ir liepą bandą papildys dar keli jaunikliai, o ūkininkai pradeda dairytis į svečius patino, kad nebūtų kraujomaišos.

„Auginti elnius lengva. Vasarą jie ganosi savo pievoje, kai saulėje įkaista – slepiasi specialiai jiems padarytose pašiūrėse, maudosi natūraliame baseine, o vakare, atvėsus, laksto, šuoliuoja. Ypač gražu pažiūrėti, kaip keli sustoja ant jiems supiltos kalvelės, o kiti kaip patrakę laksto aplink ratu. Būna, įsismarkauja taip, kad, atrodo, ir tvorą išneš“, – juokiasi Rita. Grakštūs žvėreliai mėgsta daržoves, juodą duoną.

Auginti elnius lengva - vasarą jie ganosi savo pievoje.

Kol kas dėmėtieji elniai čia auginami tik pasigrožėti ir nė negalvojama, kad juos būtų galima skersti mėsai. Juk kiekvienas atbėga vardu pašauktas, tapę tarsi šeimos nariais. Vėliau, jei banda išsiplės, matyt, teks dalį realizuoti, juolab kad yra pasirinkta vertinti dukros pateikta paraiška Nacionalinei mokėjimo agentūrai pagal jaunojo ūkininko elnių auginimo priemonę. Jei rezultatai bus palankūs, Marcinkevičiai gaus išmokas jau ne tik už ekologinę augalininkystę, bet ir už elnių auginimą.

Elniai – ne vienintelė „zoologijos sodo“ puošmena. Savo teritoriją ūkininkai įvairina ir kitais „eksponatais“, ką tik įdomesnį suradę. Be avių, ožkos, kiaulės, atskiruose aptvaruose ir nameliuose įsikūrusios vištos, povai, fazanai. 1 ha plotą užimančiame tvenkinyje prileista karpių, lynų, amūrų, ungurių, vėžių, o kitapus tvenkinio ganosi tik praėjusių metų pabaigoje įsigyti lietuvio akiai neįprastos žemaūgių ilgavilnių mėsinių hailendų veislės galvijai. Jie prisitaikę gyventi ir atšiauriose Škotijos aukštumose su skurdžia augmenija, gali perbristi kalnų upes, todėl nevengia ir į tvenkinį įbristi.

Kol kas jie tik penki, įskaitant savaitės mažylį. Matyt, teks plėsti ir hailendų bandą. Tai būtų ir grožis akiai, ir papildomos ūkio pajamos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"