TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Laukus prižiūri bepilotės skraidyklės

2015 06 25 6:00
Žemės ūkio bendrovės naudoja bepilotes oro transporto priemones. LŽ archyvo nuotrauka

Daugelį žemės ūkio darbų neatpažįstamai keičia išmaniosios technologijos. Lietuvos ūkininkų laukus stebi bepiločiai skraidantys aparatai, darbai skirstomi ir prižiūrimi išmaniosiomis programėlėmis, traktorius vairuoja GPS.

Pastarąjį dešimtmetį vis daugiau žemės ūkio darbininkų keičia robotai, sovietinius kombainus ir traktorius – moderni technika. Šakės ir dalgiai virsta istorija, moderniosios technologijos - kasdienybe.

Stebi kiekvieną lauko arą

Bendrovės „Agrowill Group“ technikos direktorius Manfredas Zubrickas pasakodamas apie technologinius pokyčius, įvykusius per kelerius metus, minėjo, jog per tą laiką bendrovė įdiegė sistemą, kuri leidžia pamatyti kone kiekvieno valdomo žemės aro istoriją. „Kompiuterinėje sistemoje yra subraižytas kiekvienas laukas ir jo koordinatės, kaupiama visa informacija - kas tame lauke dabar daroma ir buvo daroma anksčiau. Ir su ekonomine prizme susiejama: matome, kiek kiekviename lauke įdėta pinigų, kiek gauta derliaus, taigi, skaičiuojamas pelningumas“, – pasakojo M. Zubrickas.

„Agrowill“ atstovas dėstė, kad prieš kurį laiką bendrovė išbandė ir išmanųjį tręšimą: trąšų barstytuvai, panaudodami sukauptą informaciją apie lauko būklę, atitinkamai dozuoja reikiamas trąšas.

„Turime informaciją apie kiekviename lauko are gautą derlių ir galime sudaryti tręšimo planus. Nėra taip, kaip anksčiau, kad nustatei, kokia norma tręšti, ir taip tręšiamas visas laukas. Kadangi dabar galima sudaryti žemėlapius ir yra išmanieji barstytuvai, jie, remdamiesi tais žemėlapiais, atitinkamai dozuoja kiekvienam metre skirtingą trąšų normą“, – pasakojo „Agrowill Group“ technikos direktorius.

Bendrovė jau naudoja ir bepilotes skraidykles, vadinamuosius dronus. Jos naudingos augalininkystei įvairiais aspektais: tai laukų stebėjimas, jų priežiūra, pasėlių drėkinimas. Vienas didžiausių tokios skraidyklės privalumų – pigi, tačiau gera vaizdų fiksavimo galimybė.

„Tam tikru laikotarpiu fotografuojami žemės sklypai, ir iš nuotraukos spalvų galima spręsti apie ten esantį dirvožemį. Augalas turi savo atspalvius, o pagal tų atspalvių intensyvumą galima pasakyti, kas ten žemės viduje: ar reikia daugiau patręšti, ar mažiau, derlingumą irgi galima nustatyti“, – kalbėjo „Agrowill“ atstovas.

Ūkį valdo sėdėdamas balkone

Remigijus Pakštys, ūkininkas ir informatikas, maždaug prieš metus Lietuvos ūkininkams pirmas pasiūlė išmaniąją programėlę „Farmis“. Jo teigimu, programėlė sulaukė neįtikėtino populiarumo – ją atsisiuntė daugiau nei 1,2 tūkst. ūkininkų.

„Štai aš dabar sėdžiu balkone, kalbu su jumis telefonu, bet žemėlapis man po ranka – telefone, tad žinau, kur yra mano darbuotojai ir technika, ką jie daro. Pasižiūriu į telefoną ir matau visą tikrąją ūkio situaciją - nesvarbu, kur būčiau. Štai ir efektyvumas“, – įvertino jis.

Programėlė ūkininkams mobiliojo telefono ekrane leidžia stebėti, kaip juda jų technika, kokiu greičiu važiuoja, fiksuojamas lauko tręšimas ir purškimas įvairiomis augalų priežiūros priemonėmis ir pan. Programėlė yra suderinta ir su ES reikalavimais. „Viską perkėlėme į elektroninę erdvę. Ūkininkui nereikia vakarais sėdėti prie storų knygų ir jas pildyti. Įsidiegus telefono programėlę, ūkio efektyvumas labai išaugo“, – sakė R. Pakštys.

Jis savo ūkyje taiko ir kitas modernias technologijas. Pavyzdžiui, darbo sąnaudas mažina įdiegta lygiagretaus vairavimo sistema. „Tai reiškia, kad gali pasodinti močiutę prie traktoriaus vairo tik tam, kad ji spaustų pedalą. Tiesiog naudojama GPS sistema, kai laukas purškiamas, tręšiamas, užsėjamas ar ariamas, – taip mažinamos degalų sąnaudos, nereikia daryti dvigubo darbo“, – vardijo „Farmis“ kūrėjas.

„Laukams įdirbti, sėti, purkšti - visur naudojame GPS, nereikia traktoriaus vairuoti, jis važiuoja tiesiai, nereikia pasikeitimų, nebūna papildomų sąnaudų. Dirbame su navigacijomis jau penkti metai. Ir apie bepilotes skraidykles viską žinome, bet jų dar nenaudojame“, – pasakojo ir Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Jonas Talmantas.

Smulkiesiems – ne išeitis

Žemės ūkis per pastaruosius dešimt metų padarė didžiulį technologinį šuolį, tačiau smulkieji ūkiai, pašnekovų teigimu, tuo pasinaudoti negali. „Jie neturi lėšų veiklai modernizuoti, ir tai jiems niekada neatsipirktų, nepateisintų lūkesčių, nes reikalingos didelės investicijos. Ir žemės ūkio technika yra brangi. Viena GPS, naudojama traktoriuje, kainuoja apie 20 tūkst. eurų. O juk traktorių – ne vienas. Taigi, nemaža investicijų suma. Vis dėlto žemės ūkio ateitis – tik stambesni ūkiai ir robotų panaudojimas. Mat kaimuose trūksta darbo rankų“, – įsitikinęs J. Talmantas.

„Agrowill“ atstovas atkreipė dėmesį, kad technologines naujoves įmanoma pritaikyti ir mažuose ūkiuose, tačiau čia jos neatsipirks. „Tai didelių ūkių orientacija. Technika turi būti įdarbinta, jei ji dirba mažai, laikas, per kurį ji atsiperka, pailgėja“, – aiškino jis.

Be to, M. Zubrickas mano, kad vyresnio amžiaus ūkininkai skeptiškai žiūri į modernias technologijas, todėl bepilotės skraidyklės bei išmaniosios programėlės - jaunųjų ūkininkų valdomų ūkių ateitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"