TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lažas elektros vartotojams

2008 01 18 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Kasmet didėjantys elektros skirstymo paslaugas teikiančių įmonių pelnai reiškia, kad gyvename geriau ir galime sau leisti už elektrą mokėti tiek, kiek mūsų paprašo? Ar jų pelnai didėja dėl to, kad dėl įmonių prognozių ir pervertinto turto esame priversti mokėti bet kokią kainą?

Kai kurie energetikos specialistai tvirtina, kad elektros energijos skirstymo kaina vartotojams mūsų šalyje yra nepagrįsta. O kai kurios Elektros energetikos įstatymo nuostatos leidžia iš vartotojų pinigų kasmet didinti skirstymo paslaugas teikiančių įmonių viršpelnius.

Nors buitiniams vartotojams šiais metais elektros kaina nepakilo, jos netiesioginį brangimą veikiausiai pajusime dar skaudžiau. Išleisdami daugiau pinigų kiekvienai prekei ar paslaugai, prisiminsime, kad elektros kaina padidėjo prekės gamintojui ar paslaugos teikėjui. Kiekvienos elektros energijos kilovatvalandės pabrangimas vienu centu pramonėje gali reikšti galutinio produkto pabrangimą dešimčia centų.

Elektrą skirsto ir brangina

Kaip jau rašė LŽ, nuo šių metų "Lietuvos energijos" perdavimo kainos viršutinė riba didėjo 1,83 cento už kilovatvalandę, "VST" ir Rytų skirstomųjų tinklų skirstymo paslauga buitiniams vartotojams liko nepakitusi. Tuo metu komerciniams vartotojams visuomeninės elektros energijos kainos didėjo iki 3 centų už kilovatvalandę be PVM.

Toks didėjimas buvo aiškinamas išaugusiomis elektros energijos gamybos sąnaudomis tose elektrinėse, kurios naudoja pabrangusias gamtines dujas, elektros galios rezervavimo paslaugos pabrangimu bei dėl skirstymo paslaugos brangimo, mat yra įskaičiuotos didesnės elektros energijos sąnaudos technologinėms reikmėms dėl padidėjusios gamybos kainos.

Verta pažymėti, kad Ignalinos atominės elektrinės elektros energijos pardavimo vidaus rinkai kaina liko tokia pati, kaip ir pernai, - 6,58 cento už kilovatvalandę.

Tačiau energetikos specialistai pažymi, kad objektyvios tokių didėjimų priežastys toli gražu nėra vienintelės ir net ne esminės. Pasigirsta vertinimų, kad elektros skirstymo paslaugas teikiančios (ir branginančios) įmonės veikiau nepagrįstai didina viršpelnius vartotojų sąskaita.

Paprastai tariant, kuo didesni šių bendrovių pelnai, tuo daugiau moka vartotojai, arba priešingai - kuo brangiau mums kainuoja bet kas, kam pagaminti reikalinga elektra, arba tiesioginis jos vartojimas, tuo daugiau uždirba šios bendrovės.

Specialistai aiškina, kad elektros energiją skirstančioms įmonėms paslaugas branginti pavyksta perkainojant savo turtą ir nuo jo vertės skaičiuojant pelno normą, kuri galiausiai įeina į visuomeninių energijos tarifų viršutines ribas.

Energetikų pelno norma siekia iki 7 proc., ir kuo didesnė turto vertė, tuo įmonės užsitepa daugiau sviesto ant duonos, o už tai sumoka kiekvienas vartotojas.

Rodikliai nereikalingi

Energetikos specialistai taip pat pažymi, kad kai kurių elektros energijos skirstymo įmonių ekonominiai rodikliai, reikalingi ekonominei veiklai nustatyti, nėra pateikiami Kainų komisijos ataskaitose. Tarkime, 2003-2005 metų ataskaitose, kai faktiniai vidutiniai tarifai buvo mažesni už leistinas ribas, buvo rodomi tokie rodikliai kaip ikimokestinis pelnas, pelno norma nuo įstatinio kapitalo, investicijos tinklui vystyti, remontui ar naujiems vartotojams pritraukti ir panašūs.

Tuo tarpu 2006 metų ataskaitose jų nebeliko ir atsirado tokie rodikliai kaip išlaidos, tenkančios vienam abonentui, kiek energijos paskirstyta, ar koks linijų ilgis tenka vienam abonentui. Specialistai neslepia, kad kai kurie rodikliai išgaravo ne šiaip sau, o dėl to, kad jų rodyti neapsimoka - tai esą leido 2006 ir 2007 metais viršyti leistinas viršutines ribas ir uždirbti daugiau.

Tačiau Kainų komisijos Elektros skyriaus vedėjas Rimvydas Sinkevičius LŽ aiškina, kad minėti duomenys nėra reikalingi komisijai. "Kodėl jie turi būti? Juos galima pasiskaityti kitose vietose. Tie duomenys yra įmonių viešai skelbiami ir audituoti, todėl nėra reikalo jų kartoti Komisijos ataskaitose. Anksčiau pelno normai nustatyti galiojo kitas įstatymas, todėl šie rodikliai ir būdavo ataskaitose", - atrėmė pašnekovas ir primena, kad šiuo metu pelno norma skaičiuojama pagal esamą turto vertę, o esant esminių pasikeitimų vertėse tą turtą reikia pervertinti.

Kainų komisijos posėdžiui pateiktoje pažymoje daromos tokios išvados dėl elektros kainų didinimo: "Kainos didėjimą lemia reguliavimo principai, nustatyti Elektros energetikos įstatymu. 2005-2007 metų reguliavimo periodui pelno normos dydis buvo skaičiuojamas nuo neperkainotos turto vertės. Pelnas sudarė 51,1 mln. litų. Šiam reguliavimo periodui pelnas skaičiuojamas griežtai pagal Elektros energetikos įstatymo nuostatas, t. y. nuo turto, atvaizduoto finansinėje atskaitomybėje, ir tai reiškia, kad nuo perkainoto turto. Šiuo atveju pelnas sudaro 138 mln. litų".

Turėtų kainuoti mažiau

Elektros energijos skirstymo paslaugos kaina sudaro apie 44-45 proc. visos elektros energijos kainos, kurią moka gyventojai vienkainiu tarifu.

Kaip LŽ teigė Nacionalinės elektros tinklų valdytojų asociacijos (NETVA) prezidentas Algirdas Jaruševičius, elektros energijos skirstymo tarifai vidutinės įtampos tinklais realiai turėtų būti dvigubai mažesni, o žemos įtampos tinklais - apie 30-40 proc. mažesni.

Nors tokiose ES šalyse, kaip Danija, Suomija, Vokietija ir kitose, yra aukštesnis pragyvenimo lygis ir brangesnė darbo jėga, Lietuvoje elektros energijos skirstymo tarifai vidutinės įtampos tinklais yra didesni. Viena priežasčių: tose šalyse skirstymo įmonių skaičius - ne 2, kaip Lietuvoje, o keli šimtai, todėl vartotojas turi galimybę rinktis. "Lietuvoje tarp elektros skirstymo įmonių neveikia jokie rinkos dėsniai, nėra net konkurencijos imitacijos - tik dvi monopolinės įmonės", - nuomonę dėstė A.Jaruševičius.

"Elektros energetikos įstatyme yra ydinga nuostata, pagal kurią turto vertė nustatoma pagal bendrovių pateikiamas ataskaitas, kurios, galima teigti, nėra kontroliuojamos. Pelnas skaičiuojamas nuo veiklai naudojamo turto vertės, kuris, mūsų nuomone, yra pervertintas", - lietuviškos buhalterinės apskaitos ypatumus, už kuriuos moka vartotojai, apibūdino pašnekovas.

Kainų komisija šią savaitę pasklelbė, kad jos veikla ateityje gali būti finansuojama ir iš energetikos sektoriaus įmonių lėšų, o tai vėliau gali sukelti abejonių dėl komisijos savarankiškumo tvirtinant tarifus.

Prognozės kainuoja

Metodikoje, pagal kurią skaičiuojama, kiek kitais metais mokėsime už elektros energiją, pasak A.Jaruševičiaus, yra 43 laisvai prognozuojami dydžiai, o kiekvienas, kad ir labai nežymus, bet veikiausiai planuotas netikslumas didina elektros kainą. "Už prognozių netikslumą niekas nebaudžia. Taip pat gelbsti nustatytas saugiklis, kad tuo atveju, jeigu kainos buvo didesnės nei nustatytos ribos, kitais metais jos vartotojms turėtų būti mažinamos, tačiau tai padaryta dar niekada nebuvo", - sakė jis.

Verta paminėti, kad vartotojai taip pat moka už brangstančias paskolas, kurias šios įmonės ima tam tikrai veiklai vykdyti. "Geležinė taisyklė, kad vartotojas visada už viską moka", - sakė Kainų komisijos Elektros skyriaus vedėjas.

Beje, Lietuvoje laidžiama visą turtą užstatyti bankams, kai tuo tarpu Vakarų šalyse leidžiama užstatyti 30-50 proc., taip vartotojams neužkraunant finansinių įmonės įsipareigojimų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"