TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Leista nemokėti bankui visų palūkanų

2013 06 10 6:00
DNB bankas yra atsakovas 19-oje civilinių bylų, bendra ginčo suma siekia 33,9 mln. litų. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Trejus metus užsitęsęs konfliktas tarp DNB banko ir jo klientų - 20 neprofesionalių investuotojų – baigėsi netikėta atomazga. Teismas leido nuostolius patyrusiems banko klientams nemokėti pusės palūkanų už skolintas lėšas, už kurias įsigytos pelno neatnešusios obligacijos.

Vilniaus apygardos teismas birželio 4 dieną pripažino, kad DNB bankas iš dalies pažeidė teisės aktus ir nepatyrusių investuotojų teises, kai siūlė jiems galimybę įsigyti obligacijų už paties banko paskolintus pinigus, kredito grąžinimui užtikrinti įkeičiant turtą. Teismas leido mokėti tik pusę palūkanų už kreditus. Neprofesionalūs investuotojai teismo sprendimą vadina daline pergale, bet jį ketina skųsti ir ieškovai, ir DNB bankas.

Ieškinys siekė beveik 6 mln. litų – tiek palūkanų ieškovams reikėtų sumokėti už pasiskolintus pinigus obligacijoms įsigyti.

Siekia nemokėti visai

Dvidešimčiai neprofesionalių investuotojų teisme atstovaujančio advokato Gedimino Juknevičiaus teigimu, sprendimas geras vien tuo, jog "konstatuota, kad bankas atliko neteisėtus veiksmus". Pasak jo, neprofesionalūs investuotojai siekia, kad jiems iš viso nereikėtų mokėti palūkanų. „Už suteiktas paskolas įsigytos obligacijos neuždirbo pelno, iš kurio turėjo būti mokamos palūkanos skolinusiam bankui. Manome, kad ieškovų teisės yra pažeistos“, - LŽ teigė advokatas.

Daugiau nei prieš šešerius metus tuometis DNB NORD bankas pasiūlė naują paslaugą - neprofesionaliems investuotojams bankas supaprastinta tvarka skolino pinigų investuoti į obligacijas, o šie turėjo įkeisti savo nekilnojamąjį turtą.

„Bankas neatskleidė, kad šis investavimo būdas yra rizikingas, ir nepatyrusiems investuotojams tinkamai nepaaiškino, jog palūkanas teks mokėti net tuo atveju, jei obligacijos bus nuostolingos, o neturint pinigų palūkanoms iškils grėsmė netekti įkeisto nekilnojamojo turto", - aiškino G.Juknevičius.

Jo teigimu, ieškovams buvo skolinama kelis kartus daugiau nei jų įkeičiamo turto vertė, įsigytos obligacijos buvo įkeičiamos banko naudai. Taip bankas užsitikrino sau naudą ir atsiribojo nuo bet kokios rizikos, visą ją perleisdamas ieškovams.

Bankas tvirtina klientų neklaidinęs

Andrius Vilkancas, DNB banko atstovas spaudai,įkeisdami LŽ dėstė, jog bankas ir toliau laikosi nuomonės, kad tyčia klientų neklaidino, teikė paslaugas pagal teisės aktų reikalavimus ir negali būti laikomas atsakingu už klientų, siekusių didesnės investicinės grąžos ir prisiėmusių su tuo susijusią riziką, sprendimus.

„Visa reikiama informacija buvo suteikta raštu ir žodžiu, o sandoriai nebuvo sudaromi skubotai, juolab yra žinoma, kad kiekvienas iš ginčo dalyvių iki įkeisdami turtą turėjo mažų mažiausiai tris savaites susipažinti su sutartimis, klausti banko darbuotojų arba pasitarti dėl galimos rizikos su nepriklausomais konsultantais“, - teigė jis.

A.Vilkancą piktina ieškovų teiginiai, esą banko darbuotojai nepatyrusiems ir neprofesionaliems investuotojams nepaaiškino apie tokio investavimo riziką, nesidomėjo nei jų investavimo patirtimi, nei finansine situacija. „Tai neatitinka teisme nustatytų faktinių aplinkybių. Priešingai, bankas perspėjo, kai tokia investicija konkrečiam klientui nebuvo tinkama“, - tikino jis. DNB nesutinka, kad būtų laikomas atsakingu už daugiau uždirbti siekusių klientų sprendimus net ir tokiais atvejais, kai esą buvo ignoruojamos banko rekomendacijos pasirinkti kitą investavimo būdą arba, pasirašant didelės vertės sutartis, jos net nebuvo skaitomos. Tą esą aiškiai konstatavo ir teismas - tariamas nesidomėjimas pasirašomomis sutartimis negali būti pateisinamas, ir dėl to pareiga mokėti palūkanas negali būti panaikinta.

„Skolinimo sutartyse yra aiškiai įtvirtinta pareiga mokėti palūkanas už paimtą kreditą bei atskleidžiamos su tuo susijusios rizikos. Iš ieškovų paaiškinimo nustatyta, kad visi jie suvokė ir suprato ar turėjo suprasti sudarytų skolinimo sutarčių esmę, suprato, kad paskola suteikiama atlygintinai už palūkanas, tačiau sutarčių ir jų sąlygų neskaitė, į jas nesigilino. Todėl nurodyti ieškovų veiksmai sudarant sutartis yra įvertinti kaip didelis neatsargumas. Jie nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis sudarant skolinimo sutartis yra būtina, todėl privalo prisiimti proporcingai dalį su tuo susijusios rizikos“, - teismo sprendimą citavo A.Vilkancas.

G.Juknevičius: „Neprofesionalūs investuotojai siekia, kad už nuostolingas obligacijas iš viso nereikėtų mokėti palūkanų.“/LŽ archyvo nuotrauka

Norvegijos bylos atgarsiai

Kaip jau rašė LŽ, šių metų balandį panašioje byloje vienas smulkusis investuotojas iš lietuvišką DNB banką patronuojančios bendrovės Norvegijoje „DNB bank ASA“ prisiteisė 230 tūkst. Norvegijos kronų (apie 100 tūkst. litų) nuostolių sumą. Bankas taip pat turės padengti beveik 4,8 mln. kronų (apie 2,2 mln. litų) teismo ir advokatų samdymo išlaidų. Smulkusis DNB klientas prarado lėšas investavęs į banko išleistus vertybinius popierius, kuriems įsigyti tas pats bankas suteikė atitinkamos trukmės paskolą fiksuotomis palūkanomis.

DNB teisininkams Norvegijoje išnagrinėjus Aukščiausiojo Teismo sprendimą ir galimas pasekmes, buvo nuspręsta kompensuoti nuostolius 219 smulkiųjų investuotojų, kurie įsigijo tuos pačius produktus, taip pat nuostoliai bus kompensuojami dar apie 90 kitų banko klientų, kurių įsigytuose produktuose buvo tokios pačios klaidos. Dar 5 tūkst. klientų, kurie įsigijo produktus su tam tikrais trūkumais, taip pat siekia gauti kompensaciją.

2008-aisiais skelbta statistika rodo, kad Norvegijos bankai gali būti pardavę panašių vertybinių popierių už daugiau kaip 34 mlrd. Norvegijos kronų (apie 16 mlrd. litų). Ekspertų vertinimais, galimi klientų nuostoliai gali siekti 10 mlrd. kronų (4,6 mlrd. litų).

Dėl DNB banko Lietuvos padalinio platintų produktų nuostolių patyrė daugiau kaip 600 neprofesionalių investuotojų. Dalis jų prarado turtą ir dabar ginčija su banku sudarytą sandorį.

G.Juknevičius mano, kad Norvegijos teismas konstatavo tuos pačius „DNB bank ASA“ padarytus pažeidimus, kuriais ieškinį šioje civilinėje byloje grindė Lietuvos investuotojai.

Tuo metu DNB atstovas A.Vilkancas įsitikinęs, kad Norvegijos teismo sprendimas negali turėti įtakos ginčams Lietuvoje. „Yra akivaizdūs Norvegijoje ir Lietuvoje platintų obligacijų emisijų prospektų skirtumai. Norvegijoje buvo nuspręsta mokėti kompensacijas investuotojams, 2000 metais įsigijusiems vertybinių popierių, kurių emisijų prospekte, deja, buvo padaryta faktinių klaidų - devyniose iš 229 Norvegijoje platintų obligacijų emisijų. Lietuvoje platintų obligacijų emisijų prospektuose tokių klaidų nėra“, - įsitikinęs banko atstovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"