TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Leistina galia paaiškės kitais metais

2008 08 26 0:00

Aplinkosaugininkai tik kitais metais turėtų galutinai apsispręsti, kokio didžiausio galingumo nauja atominė elektrinė gali būti statoma Lietuvoje. Aplinkos ministerija tik tuomet patvirtins jos poveikio aplinkai vertinimą (PAV), kurio projektas bus viešai pristatytas rytoj.

"Rengiame darbus taip, kad Aplinkos ministerija turėtų galimybę patvirtinti vertinimą kitų metų pirmąjį ketvirtį", - naujienų portalui alfa.lt sakė programos koordinatorius Tadas Matulionis.

Vertintojai tyrė, kaip aplinką paveiktų nauja iki 3400 megavatų (MW) galingumo atominė elektrinė.

PAV ataskaitą dar vertins įvairios Lietuvos institucijos ir aplink būsimą elektrinę esančių rajonų gyventojai, Latvija, Estija, Lenkija, Baltarusija, taip pat Austrija bei Prancūzija. Pagal jų pastabas pakoreguotą galutinį poveikio aplinkai vertinimą turėtų tvirtinti Aplinkos ministerija.

Premjeras Gediminas Kirkilas yra sakęs, kad tik paaiškėjus būsimosios elektrinės galiai bus galima įgyvendinti Lenkijos reikalavimą rezervuoti jai bent 1000 MW elektrinės pajėgumo.

Šis tyrimas, be kitų parametrų, turėtų rekomenduoti, kurioje vietoje reikėtų statyti elektrinę - jai yra numatyti du alternatyvūs sklypai ant Drūkšių ežero pakrantės, netoli dabartinės atominės elektrinės, taip pat kokiu būdu ją reikėtų aušinti - ar Drūkšių ežero vandeniu, kaip dabartinę elektrinę, ar atiduodant šilumą į atmosferą dideliuose storus kaminus primenančiuose statiniuose. Poveikio tyrėjai gali pareikšti ir savo nuomonę, kokie atominės elektrinės reaktoriai nėra rekomenduotini. Tyrimą "Lietuvos energijos" užsakymu atliko Suomijos "Poyry Energy" kartu su Lietuvos energetikos institutu.

Vyriausybė šią savaitę ketina atmesti Seimo narių siūlymą konservatyvių pensijų fondų mokesčius leisti atskaityti tik tuomet, kai šie fondai veikia pelningai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mano, kad siūlomos nuostatos neva negalėtų būti įgyvendintos, kadangi projekte vartojamos neaiškios ir klaidinančios sąvokos.

Liepos pabaigoje panašų pasiūlymą pateikė Valstybės kontrolė. Jos nuomone, verta sieti pensijų turto valdymo mokesčius su jo efektyvumu, nes dabar mokesčiai nepriklauso nuo pensijų turto valdymo rezultatų.

Ministerija teigia, kad pensijų fondų rezultatai priklauso ne tik nuo jų valdytojų, bet ir nuo objektyvių rinkos tendencijų, kurios neva ne visada yra palankios. Be to, Vyriausybei siūloma nesutikti, kad atskaitymų iš konservatyvių pensijų fondų susiejimas su fonde kaupiamo turto padidėjimu būtų pavojingas būsimiems pensininkams, nes neva žmonės bus skatinami rinktis rizikingesnius fondus.

Planuojama, kad šiais metais iš "Sodros" biudžeto į privačius kaupiamuosius pensijų fondus bus pervesta daugiau kaip 1 mlrd. litų, o artimiausiais metais šis skaičius vis didės. Vidutinis pensijų turto prieaugis pensijų fonduose 2005-2007 metais sudarė beveik 4 proc., tačiau kai kurie iš jų dirbo nuostolingai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"