TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lengvata naudojasi ir "gudresni už kitus"

2014 04 29 6:00
Įmonių, kurios naudojasi pelno mokesčio lengvata, deklaruota pelno mokesčio suma padidinta 7,3 procento. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pažymi, kad pelno mokesčio lengvata besinaudojančių įmonių patikrinimai davė vaisių: per dvejus metus nustatyta papildomai mokėtina mokesčių suma - 29 mln. litų. Kai kurios bendrovės bando gudrauti ir investiciniams projektams priskiria išlaidas, kurios su jais nesusijusios.

Pelno mokesčio lengvata investicijoms į technologinį atsinaujinimą pratęsta penkeriems metams. Investicinius projektus įgyvendinančios įmonės galės sumažinti apmokestinamąjį pelną per 2009-2018 metų mokestinį laikotarpį patirtomis išlaidomis. Tai reiškia, kad VMI nesiliaus tikrinti, ar įmonės, kurios naudojasi lengvata, pagrįstai priskiria patirtas išlaidas investiciniams projektams.

Turi būti kontroliuojama

VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas nurodė, kad 2011-2012 metais VMI vykdė projektą „Teisingas apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“. Ypač daug dėmesio buvo kreipiama į mokesčių mokėtojus, pasinaudojusius lengvata investicijoms.

Nustatytų pažeidimų mastas ir įvairovė leido daryti išvadą, kad minėtos lengvatos taikymas turi būti kontroliuojamas ir ateityje. Tai ir daroma“, - pabrėžė jis.

Projekto laikotarpiu iš viso atlikti 599 kontrolės veiksmai. Išsiaiškinta, kad mokesčių mokėtojai sumažino apmokestinamojo pelno mokesčio bazę maždaug 54 mln. litų - papildomai apskaičiuota apie 14 mln. litų mokesčių. Nustačius nepagrįstai deklaruotus mokestinius nuostolius už kone 98 mln. litų, užkirstas kelias ateityje mokesčių mokėtojams išvengti apie 15 mln. litų pelno mokesčio mokėjimo. Po kontrolės veiksmų mokesčių mokėtojų deklaruota pelno mokesčio suma padidinta 7,3 procento. Bendras 2011-2012 metų projekto rezultatas – papildomai nustatyta mokesčių už 29 mln. litų.

VMI neturi duomenų, kiek pelno mokesčio buvo nuslėpta išskirtinai dėl investicijų taikymo 2013 metais. Kontroliuojant mokesčių mokėtojus dėl tam tikros grėsmės, susijusios su pelno mokesčiu, įskaitant sąnaudų pagrįstumą, nuostolių perkėlimą, lengvatos investicijoms taikymą ir pan., per 2013 metus apskaičiuota daugiau kaip 31,5 mln. litų papildomai mokėtino pelno mokesčio, baudų bei delspinigių.

Nepagrįstai įtraukia turtą

VMI atstovas sakė, kad tikrinant nustatyti įvairūs lengvatos taikymo pažeidimai. Pavyzdžiui, į investicinį projektą nepagrįstai įtraukiamas ilgalaikis turtas, įsigytas 2008 metais, taip pat pagal galiojančius teisės aktus nepriskirtinas investicinio projekto ilgalaikio turto grupėms ar skirtas tik turimam tos pačios paskirties turtui pakeisti.

„Bendrovės nepagrįstai sumažina apmokestinamąjį pelną sumomis už įsigytas buhalterinės apskaitos programas, kurios tiesiogiai nedalyvauja gamybos procese ir dažnai yra nepriskiriamos ilgalaikiam turtui. Jos buhalterinėje apskaitoje apskaitomos kaip trumpalaikis turtas“, - aiškino A.Klerauskas.

A.Klerauskas pabrėžė, kad nustatytų pažeidimų mastas ir įvairovė leido daryti išvadą, jog lengvatos taikymas turi būti kontroliuojamas ir ateityje. / LŽ archyvo nuotrauka

Prekybos įmonėse nustatyta, kad dalis investiciniams projektams priskirto turto neatitinka įstatymo nuostatų. Į ilgalaikio turto grupę „mašinos ir įrengimai“ įtraukiami produktų laikikliai, kasos aparatai, priešgaisrinė įranga, banknotų skaičiavimo mašinos, laiko matavimo įrenginiai, svarstyklės, seifai, stendai, logotipai, lentynos, prekystaliai ir pan. daiktai. O grupei „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“ priskiriami faksai, spausdintuvai, telefonai vadybininkų kambariuose, vaizdo stebėjimo sistemos.

„Susidurta ir su tokiais atvejais, kai turto, kuriam buvo pritaikyta lengvata, bendrovės nenaudojo savo veikloje, o iš karto išnuomojo kitoms įmonėms, taip pat ir susijusioms. VMI laikėsi pozicijos, kad tokiu atveju investicijos lengvata netaikytina. Tačiau įmonės su tuo nesutiko ir įrodinėjo, esą jos ir toliau iš išnuomoto turto gavo pajamų“, - sakė A.Klerauskas.

Įstatymas tokių konkrečių atvejų nereglamentavo, todėl VMI kreipėsi į Finansų ministeriją. Balandžio viduryje įstatymas buvo papildytas detaliomis mokesčių mokėtojų prievolėmis, kai, taikant investicijų lengvatą, turtas yra išnuomojamas.

Akiratyje - ir didieji

Pašnekovas pabrėžė, kad aiškindamasis pelno mokesčio lengvatų pagrįstumą mokesčių administratorius nemažai dėmesio skiria didiesiems mokesčių mokėtojams. Iš 18 atliktų kontrolės veiksmų nustatyta, jog įsigytas turtas neatitiko investiciniam turtui keliamų reikalavimų.

Pavyzdžiui, kaip LŽ nurodė A.Klerauskas, per mokestinį patikrinimą Lietuvos energijos gamybos bendrovėje aptikta, kad ji 2009–2010 metais investiciniam projektui priskyrė apie 300 tūkst. litų siekiančią pastato remonto darbų vertę, apie 1,4 mln. litų vertės įrenginių montavimo bei remonto darbus, apie 1,4 mln. litų vertės konsultavimo ir teisines paslaugas, suteiktas dar prieš pradedant investicinį projektą. Tokios išlaidos negali būti objektyviai siejamos su šio laikotarpio pajamomis ir turi būti apskaitomos kaip sudėtinė ketinamo įsigyti turto savikainos dalis.

Dėl nustatytų pažeidimų bendrovei apskaičiuota apie 542 tūkst. litų pelno mokesčio. Iš viso dėl pažeidimų didiesiems mokesčių mokėtojams pasiūlyta patikslinti 3,9 mln. litų pelno mokestį. Jie patikslino apie 3,3 litų pelno mokesčio.

Svarsto nulinį tarifą

Ūkio ministerija pritaria, kad norint didinti šalies ūkio konkurencingumą būtina taikyti pelno mokesčio lengvatą reinvestuojamam pelnui. Tai patvirtino ūkio viceministras Kęstutis Trečiokas. Anot jo, siekdama labiau skatinti investicijas į technologinį atsinaujinimą, Ūkio ministerija numato siūlyti Finansų ministerijai svarstyti nulinio pelno mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui taikymą. „Pritaikius tokią lengvatą investicijos atpinga, pelno mokesčio sumažinimas reinvestuojamam pelnui pagerina šalies investicinę aplinką, ji tampa konkurencingesnė ir pritraukia investuotojų, sukuriama naujų darbo vietų, didėja organizacijų pridėtinė vertė ir kita. Taip pat skatinama investicijų įvairovė, o jei investuotojai yra kitų šalių atstovai, reinvestuojant pelnas lieka Lietuvoje“, - dėstė jis.

Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis pažymėjo, jog buvo numatyta, kad įmonės galės apmokestinamąjį pelną sumažinti per 2009-2013 metų mokestinį laikotarpį patirtomis išlaidomis, skirtomis investiciniams projektams įgyvendinti. Tačiau baigiantis lengvatos galiojimui atlikta analizė parodė, jog įmonėse, kuriose buvo naudojamasi lengvata, sparčiau nei šalies vidurkis didėjo darbuotojų skaičius ir mokami atlyginimai. Verslo atstovų apklausų duomenys taip pat patvirtino, kad jos taikymas turėjo įtakos konkurencingumo ir produktyvumo didėjimui.

„Atsižvelgiant į tai lengvatos taikymo terminas buvo pratęstas dar 5 metams. Dėl to valstybės biudžetas kasmet neteks maždaug 110 mln. litų pajamų iš pelno mokesčio“, - teigė V.Lenkutis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"