TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lengvata skatintų investicijas, bet palūkės

2013 08 27 6:00
Daugiau nei pusę visų antrąjį ketvirtį investuotų lėšų sudarė investicijos į pastatų ir inžinerinių statinių statybą – 2,2 mlrd. litų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Verslas nusivylė Vyriausybės sprendimu nepritarti pasiūlymui neapmokestinti investuojamos įmonių pelno dalies, tačiau, mokesčių specialistų nuomone, dabar daryti radikalius sprendimus būtų neatsakinga.

Praėjusią savaitę Vyriausybė nepritarė Seimo svarstomoms Pelno mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma neribotam laikui atnaujinti mokesčio lengvatą investuojamam pelnui. Tokią poziciją Vyriausybei pasiūlė Finansų ministerija, kuri teigė, kad šiuo metu konkretus lengvatos galiojimo terminas įstatyme numatytas atsižvelgiant į tai, kad ateityje reikės vėl įvertinti lengvatos efektyvumą bei jos būtinybę ir šalies ekonomikos plėtrą.

Persiorientuoja į eksportą

Pelno mokesčio lengvatą inicijavusios Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas LŽ priminė, kad tokia lengvata jau galiojo iki 2002 metų, ir verslas jos naudą pajuto. „Dabar, kai konkuruojame dėl investicijų su kaimynėmis valstybėmis, prarasime savo pranašumą, juolab kad bent kokių investuojamo pelno mokesčio lengvatų tikrai esama ir Latvijoje, ir Estijoje, o apie kitas kaimynes neturiu informacijos“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

Jo nuomone, Vyriausybė tikėdamasi surinkti daugiau pelno mokesčio, kad jį galėtų sėkmingai perskirstyti, daro klaidą, nes neskatinant investicijų įmonės uždirbs mažiau pelno, vadinasi, mažiau mokės šio mokesčio. „Verslas valstybei gerokai daugiau naudos sukuria investuodamas, negu mokėdamas pelno mokestį. Esu tikras, kad jei tik yra bent kokių galimybių skatinti investicijas, valstybė turėtų jas išnaudoti. Tik laiko klausimas, kada politikai tai suvoks ir pradės daryti atitinkamus sprendimus“, – neabejojo D.Gedvilas.

Pasak jo, kai nėra skatinamos investicijos Lietuvoje, apimtį didina paslaugų eksportas. Antai šių metų pirmąjį pusmetį statybos paslaugų eksporto apimtis buvo 37 proc. didesnė nei per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Praėjusiais metais šių paslaugų eksportas augo dešimtadaliu, ir tai buvo rekordinis tempas, o Lietuvoje ši ūkio šaka po krizės niekaip negali atsigauti.

Vyriausybinės darbo grupės, rengusios pasiūlymus, kaip pakeisti Lietuvos mokesčių sistemą, vadovas Stasys Jakeliūnas LŽ teigė, jog ekspertų grupėje apie Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus nebuvo diskutuojama. „Visi pasiūlymai dėl pelno mokesčio ateina iš Seimo ir Finansų ministerijos, todėl nenorėčiau komentuoti“, – prisipažino finansų ekspertas.

Kitas vyriausybinės grupės narys Kęstutis Lisauskas, audito kompanijos „Ernst & Young“ partneris, LŽ teigė manąs, jog dabar, kai prieš įsivedant eurą būtina atitikti Mastrichto sutarties kriterijus, drastiškos permainos nebūtų racionalios. Jo nuomone, norint investuojamam pelnui įvesti mokesčių lengvatą, kokią siūlo verslas, reikėtų keisti mokesčių sistemą ir nustatyti ką nors panašaus į tai, ką daro estai – ten pelno mokestis skaičiuojamas tik tada, kai pinigai išimami iš įmonės sąskaitos. „Bet jie vieninteliai tokie pasaulyje, ir niekas kitas neskuba jais pasekti. Manau, mokesčio lengvatos įvedimas smarkiai sumažintų įplaukas į biudžetą, o kompensacinio mechanizmo niekas nesiūlo. Juk sumažinus vieną mokestį tektų didinti kurį nors kitą arba įvesti naujus, o valstybės biudžeto išlaidas dar labiau suspausti“, – svarstė K.Lisauskas.

Pelnas – dėl drausmės?

D.Gedvilas: "Kodėl negalime pasinaudoti gerai išsivysčiusių valstybių pavyzdžiais, kai įmonės sąnaudomis laikomos bet kokios išlaidos?" / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Statybininkų asociacijos lyderis D.Gedvilas LŽ teigė įžvelgiąs, kaip valstybė, nerinkdama mokesčio nuo investuojamos pelno dalies, ne tik nieko neprarastų, bet ir biudžetą labiau papildytų, negu rinkdama pelno mokestį. „Kodėl negalime pasinaudoti gerais išsivysčiusių valstybių pavyzdžiais, kai įmonės sąnaudomis laikomos bet kokios išlaidos? Tai juk iš „šešėlio“ trauktų ir prekybininkus, ir kitus paslaugų teikėjus, o valstybei pinigai grįžtų su kaupu kitais keliais jau ne kaip 15 proc. nuo uždirbto pelno, o kaip 21 proc. pridėtinės vertės mokestis, akcizas nuo tokios pat kitur išleistos sumos, galų gale - kaip daugiau darbo gaunančių gyventojų pajamų mokestis. Jei įmonės būtų suinteresuotos rodyti savo išlaidas, tai ir paslaugų verslas daugiau savo veiklos turėtų atspindėti, legalizuoti“, – tvirtino D.Gedvilas. Jis nurodė tokių pavyzdžių aptikęs JAV, Austrijoje ir sakė manąs, kad panašiai elgiamasi daugelyje stiprios ekonomikos valstybių.

„JAV, manau, tokių dalykų nėra, nes ten mokesčių kodeksas yra sudėtingiausias pasaulyje, todėl į jį tikrai nederėtų lygiuotis, – asociacijos vadovui oponavo K.Lisauskas. – Dėl Austrijos – nežinau, bet absoliučioje pasaulio valstybių daugumoje laikomasi principo, kad leidžiamomis yra laikomos tik išlaidos, susijusios su pajamų uždirbimu, o kitos, tokios kaip akcininkų privatus vartojimas, galėtų būti priskaičiuojamos prie sąnaudų nebent tokiu atveju, jei būtų apmokestinamos kaip gyventojų pajamos.“

Kita vertus, kaip įsitikinęs mokesčių ekspertas, valstybės biudžetas iš PVM galėtų laimėti daugiau nei iš pelno mokesčio. Jis pripažįsta, jog esama tiesos, kad statybininkų siūlomos naujovės galėtų labiau legalizuoti visus verslus. Kita vertus, anot jo, reikėtų atkreipti dėmesį ir į socialinius dalykus: vieni išlaidautų, o kiti tik mokesčius mokėtų. „Pelno mokestis ir dabar skatina įmones rodyti išlaidas“, – pažymėjo mokesčių ekspertas.

Panašiai S.Jakeliūnas nurodė, kad teoriškai galima diskutuoti ir dėl Statybininkų asociacijos vadovo dėstomų dalykų. „Tokiu atveju supaprastėtų buhalterinė apskaita, sumažėtų administravimo išlaidos. Bet kalbėti apie tai prasminga tik tada, kai mokesčių sistema veikia darniai“, – sakė ekspertas.

Anot jo, galima svarstyti ir apskritai dėl pelno mokesčio atsisakymo, nes tai irgi sumažintų popierizmą, sutrumpintų laiką rengiant ataskaitas. Bet ir tai, anot S.Jakeliūno, yra ne vištos ir kiaušinio, o visos mokesčių sistemos klausimas. „Deja, mokesčių sistemą labai skirtingai suvokia tie, kurie priima sprendimus. Nematydami visumos, jie sukuria dėlionę, kuri neatlaiko nei kritikos, nei sisteminių vertinimų ar pakeitimų. Paskui prasideda paprasta aritmetika, interesai, subjektyvumas, skonio, tradicijų reikalai ir panašūs daiktai“, – konstatavo S.Jakeliūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"