TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lengvatas keis kompensacijos skurdiesiesiems

2014 10 03 6:00
K. Glaveckas LŽ archyvo nuotrauka

Dėl šiuo metu galiojančių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų valstybės biudžetas kasmet netenka maždaug pusės milijardo litų. Politikų ir ekspertų nuomone, kai kurios jų visiškai nenaudingos, todėl galėtų būti naikinamos.

Kasmet svarstant valstybės biudžetą politikams kyla abejonių dėl tam tikrų PVM lengvatų reikalingumo, taip pat minčių įteisinti naujus lengvatinius tarifus. Kitais metais gyventojams greičiausiai teks pamiršti mažesnes šildymo sąskaitas, nes šiuo metu 9 proc. siekiantis PVM tarifas gali ūgtelti iki standartinio 21 procento. Politikų nuomone, protingiau tiesiogiai remti skurdžiausiai besiverčiančius žmones. Tokią idėją entuziastingai palaiko ir ekonomistai.

Sudie šildymo lengvatai

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Bronius Bradauskas įsitikinęs, jog šildymui taikomą PVM lengvatą reikia naikinti. Pirmiausia todėl, kad ji socialiai neteisinga. Šia lengvata gali pasinaudoti ne tik skurdžiau besiverčiantys, bet ir daug uždirbantys gyventojai. Tačiau jis mano, kad šį šildymo sezoną centriniam šildymui greičiausiai dar bus taikomas 9 proc. tarifas, nes nebus spėta parengti kompensavimo mechanizmo. Esą kitų PVM lengvatų liesti nereikėtų.

B. Bradausko siūloma PVM lengvata atšaldytai mėsai, jo tikinimu, yra ūkio reguliavimo svertas. Norėdami paskatinti kaimo augimą Rusijai paskelbus embargą, anot socialdemokrato, turime leisti mėsos perdirbėjams mokėti kiek mažiau mokesčių ir taip sudaryti geresnes galimybes konkuruoti tarptautinėse rinkose.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis griežtai pasisako prieš PVM lengvatas. Esą jos niekam nereikalingos ir naudojamos tik rinkėjams vilioti bei išlaikyti. „Tai, kad lengvata būtų skiriama verslui išlaikyti, protu nesuvokiama“, - piktinosi jis.

R. Žemaitaitis įsitikinęs, jog būtina peržiūrėti mokesčių sistemą ir baigti lengvatų dalijimą į kairę bei dešinę. Vietoj jų visiems socialiai remtiniems, su sunkumais susiduriantiems gyventojams galima skirti pašalpas, kompensacijas. „Už tiek, kiek išleidžiame lengvatoms, kasmet sukurtume po porą tūkstančių vietų“, - tvirtino jis.

Ir varguoliams, ir turtuoliams

Seimo BFK pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas teigė, jog PVM lengvatų tikslas – padėti pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams. Tačiau lengvatiniai tarifai taikomi ne tik skurdesniems gyventojams, bet ir turtingiesiems. K. Glaveckas sakė, kad Seime nuolat sulaukiama siūlymų ir prašymų išplėsti PVM lengvatų sąrašą. Jis apgailestauja, kad iki šiol stigo politinės valios griežtai pasakyti: daugiau lengvatų nebebus. „Visą laiką rinkimai - Seimo, savivaldybių ar kiti. Nuolat nėra laiko priimti PVM lengvatas koreguojančių įstatymų. Taip ir velkamės“, - kalbėjo jis.

Šildymui taikoma PVM lengvata nėra itin sunki našta valstybės biudžetui. Tačiau, pasak K. Glavecko, ji nenaudinga, nes centrinis šildymas išskiriamas iš kitų šildymo rūšių, pavyzdžiui, šildymo malkomis. Be to, lengvatinis tarifas taikomas ir tiems, kurie išgali susimokėti didesnes sąskaitas. Esą daug tikslingiau panaikinti šią lengvatą ir padidinti dotacijas savivaldybėms. Tada jos galėtų teikti daugiau kompensacijų sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams.

K. Glaveckas mano, jog PVM lengvata vaistams neišvengiama, nors ja irgi naudojasi turtingieji. Tai lemia socialinis veiksnys, mat vaistų dažniausiai prireikia senyvo amžiaus žmonėms, taip pat tai, kad mokesčių lengvatos medikamentams galioja gretimose šalyse – Latvijoje, Lenkijoje.

Būtina kompensuoti

Valdančiajai koalicijai priklausančios Darbo partijos (DP) frakcijos seniūno Vytauto Gapšio teigimu, kiekviena mokesčių lengvata privalo turėti tikslą – arba padėti žmonėms, kurių pajamos mažesnės, ir taip sušvelninti socialinę nelygybę, arba pagelbėti verslui. “Kai kurios dabar egzistuojančios lengvatos, tarkime, šildymo, kuria šiek tiek iškreiptą vaizdą, t. y. suteikia lengvatą ir tiems, kuriems ji nėra reikalinga, - LŽ tvirtino politikas. - Koalicijos politinėje taryboje rimtai diskutavome dėl PVM lengvatos, taikomos šildymui. Mūsų partijos pozicija labai paprasta. Jei lengvatą naikiname, žmonės, kurie dėl to nukentės, turi gauti kompensacijas kitais būdais.” O liksiančius šildymo lengvatos pinigus – apie 200 mln. litų - DP siūlo naudoti mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pajamoms, minimaliai algai ir biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams didinti. "Tai būtų logiška”, - įsitikinęs frakcijos seniūnas.

Kita vertus, PVM lengvata mėsai ir jos produktams, pasak “darbiečio”, “turėtų visiškai kitą prasmę”. Pirmiausia bent iš dalies leistų apsisaugoti nuo pigesnės produkcijos, oficialiai ir neoficialiai plūstančios į Lietuvą iš kaimynystėje esančių šalių. “Sukurtume konkurencingesnę aplinką mūsų maisto pramonei, kuri dėl Rusijos embargo dabar išgyvena nelengvus laikus. Maisto produktams taikoma PVM lengvata būtų geras būdas tai pasiekti”, - sakė V. Gapšys.

Naujų nereikia

Pasak opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje egzistuojančių mokestinių lengvatų nėra daug. Be to, kiekviena jų “savyje turi daug socialinio jautrumo”. Pasak konservatoriaus, didžiausią krūvį biudžetas patiria dėl šildymo lengvatos. “Tačiau apie jos naikinimą galima būtų kalbėti tik tuomet, jei kartu būtų parengti konkretūs mokesčių sprendimai, kurie didintų valstybės biudžeto įplaukas ir leistų juntamai padidinti atlyginimus bei pensijas. Priešingu atveju apie tai kalbėti negalima, nes žmonės ir taip nuskurdinti”, - LŽ tvirtino TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas.

Naujoms mokesčių lengvatoms, pavyzdžiui, kai kuriems maisto produktams, J. Razma sakė nepritariantis. “Tokiu atveju lyg ir peršame žmogui kokį nors produktą. Suteiksime mėsai, o daržovių ar žuvų augintojai sakys, kad jų produkcija yra sveikesnė. Mes lyg ir įsiterptume į rinkos santykius”, - teigė politikas. O gamintojų verkšlenimai dėl tam tikrų draudimų, jo nuomone, yra kiek perdėti. “Parduodant parduotuvėje lengvata bus ir lenkiškai mėsai, tad mūsų gamintojai nieko neišloš. Kai mūsų biudžetas ir taip yra mažas, palyginti su BVP, dar labiau mažinti jo įplaukas naujomis lengvatomis nedrįsčiau”, - sakė J. Razma.

Atsisakyti neverta

Mišriai Seimo narių grupei priklausančio parlamentaro Povilo Gylio teigimu, pasaulyje egzistuoja du būdai paremti kai kurias visuomenei jautrias sritis – arba subsidijos, arba mokesčių lengvatos. Šitaip paprastai tikimasi sumažinti kai kurių produktų, daiktų ar paslaugų kainas, kad jos būtų prieinamos ir skurdžiausiai gyvenantiems asmenims. “Tačiau taip nutinka ne visada. Kartais ir sumažinus mokesčius kaina lieka ta pati”, - ekonomikos dėsnius priminė parlamentaras.

P. Gylio nuomone, visos šiuo metu mūsų valstybėje egzistuojančios lengvatos yra reikalingos. Kartu politikas sutiko, kad, pavyzdžiui, šildymo lengvata nėra vienareikšmė, nes ja naudojasi ir tie, kuriems ji būtina, ir turtingi asmenys. “Tačiau aš linkęs išlaikyti tas mokesčių lengvatas. Tegu jomis naudojasi ir labiau pasiturintys, ir vidutiniokai. Bet kai yra valstybės priežiūra, kainos vis tiek nekils, o tai yra parama žmogui”, - sakė P. Gylys. Jo nuomone, būtų pravartu svarstyti ir mokesčių lengvatas kai kuriems maisto produktams. “Šiandien, kai įvestos sankcijos, mažai pajamų turintys žmonės gal iš tiesų galėtų nusipirkti daugiau mėsos produktų. Taip padėtume žemdirbiams ir perdirbimo pramonei”, - kalbėjo parlamentaras.

Netoliaregiška ir neefektyvu

Ekonomistas Gitanas Nausėda laikosi nuomonės, kad visos lengvatos iškraipo mokesčių sistemą, sukuria paskatas juos „apeiti“ ir, svarbiausia, prisideda prie mažesnių įplaukų į valstybės biudžetą, iš kurio finansuojamos socialinės ir kitos reikmės. „Ten, kur yra galimybių išvengti mokesčių lengvatų, būtent tai ir reikėtų daryti. Pasitelkiant mokesčių sistemą ar lengvatinius tarifus spręsti socialinės problemas yra netoliaregiška ir neefektyvu“, - pažymėjo ekspertas.

Vienas geriausių to pavyzdžių, anot G. Nausėdos, PVM lengvata centriniam šildymui, galiojanti visiems: tiek skurdžiai gyvenantiems, tiek turtingiems. Esą panaikinus lengvatinį tarifą, pažeidžiamiausiems sluoksniams būtų galima padėti jų reikmėms naudojant papildomas biudžeto įplaukas, gaunamas iš PVM.

Tačiau G. Nausėda mano, kad tam tikros PVM lengvatos gal ir būtų naudingos. Pavyzdžiui, viešbučiams. „Ne paslaptis, kad mūsų viešbučiuose gyvena daugiausia užsieniečiai, jie čia palieka savo pinigus. Viešbučiai yra savotiški eksportuotojai. Tuo metu pramonė, eksportuodama prekes, PVM nemoka. Jeigu viešbučių suteikiamų paslaugų vertę laikome panašia į eksportą produkcija, natūralu, kad reikėtų palankiau žiūrėti ir į PVM apmokestinimą“, - aiškino jis.

Vertindamas parlamentarų iniciatyvas įteisinti lengvatinius tarifus atšaldytai mėsai ir žuvims, G. Nausėda teigė, kad pastarojo dešimtmečio patirtis rodo, jog PVM lengvatų įvedimas galutinei kainai teigiamai neatsiliepdavo, ji nesumažėdavo ir vartotojai iš to neturėdavo naudos.

Infliacijos neprognozuoja

Pasak DNB banko vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės, atsižvelgiant į tai, kokie iššūkiai laukia ateinančių metų biudžeto, šildymo lengvatos atsisakymas - teisingas žingsnis. “O turint omenyje susiklosčiusią geopolitinę situaciją ir lėtesnį nei tikėtasi ekonomikos augimą, lėšų biudžetui prireiks”, - LŽ sakė ekspertė. Kita vertus, pasak jos, žvelgiant vartotojo akimis, “kitų vartojimo krepšelio dalių kainų dinamika žada gana nesudėtingus metus”. Pasaulyje nuimtas geras grūdų derlius turėtų palaikyti žemas susijusių maisto produktų bei pašarų kainas. Be to, įtakos produktų pigimui turės Rusijos paskelbtas embargas. “Kad ir kiti infliaciją lemiantys vektoriai leidžiasi žemyn, rodo ir naftos kainų dinamika - jos krinta, pramušė 100 dolerių už barelį ribą”, - nurodė I. Genytė-Pikčienė. Tai leidžia tikėtis, kad ateinančiais metais infliacija “mūsų gyventojų neturėtų kankinti”. Todėl makroekonominiu požiūriu dabar būtų kaip tik palankus metas atsisakyti šildymo lengvatos.

Vieną naikins, kitą įves

2015 metų valstybės biudžetą Finansų ministerija parengė neskaičiuodama PVM lengvatos šildymui. Ministerijos teigimu, biudžete numatyta pakankamai papildomų lėšų savivaldybėms mokėti kompensacijas mažas pajamas gaunančioms šeimoms. Premjeras Algirdas Butkevičius praėjusią savaitę tikino, kad valdantieji dar svarstys šildymo lengvatos klausimą. Ši 9 proc. centralizuotam šildymui taikoma lengvata galioja iki šių metų pabaigos. Standartinis PVM tarifas yra 21 procentas.

Ateinančių metų biudžeto projekte atsirado ir nauja lengvata. 9 proc. PVM tarifu naudosis viešbučiai ir kitos turizmo ir apgyvendinimo veiklą vykdančios įmonės. Tokią lengvatą yra palaiminęs Seimas. Finansų ministerijos duomenimis, dėl visų PVM lengvatų valstybės biudžetas gaus 90,9 mln. eurų mažiau pajamų.

PVM tarifo lengvatos

9 proc. PVM taikomas:

knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams;

laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams;

keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms;

šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti ir į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui.

Seimo sprendimu nuo kitų metų įsigalios 9 proc. PVM tarifas turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms.

5 proc. PVM taikomas:

neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui;

vaistų ir medicinos pagalbos priemonėms.

Šaltinis: Finansų ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"