TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lenkai blokuoja elektros tilto statybą

2013 06 18 6:00
Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis yra vienas strateginių Lietuvos energetikos projektų. LŽ archyvo nuotrauka

Lenkai baiminasi, kad dėl vieno valsčiaus politikų veiksmų šalis gali prarasti galimybę gauti beveik 700 mln. zlotų Europos Sąjungos (ES) paramą Lenkijos ir Lietuvos elektros tiltui statyti.

Elektros tilto ilgis Lenkijoje sieks 113 kilometrų, iš jų Bakalariavos valsčiaus teritorijoje – 18 kilometrų. Tarp 10 valsčių, per kurių žemes bus tiesiamas elektros tiltas, yra ir Elko, Suvalkų, Šypliškių bei Seinų savivaldybės. Jos neslepia nerimo dėl Bakalariavos neveiklumo, taip pat dėl to, kad šis valsčius iki šiol nepatvirtino bendrojo plano.

Devyni valsčiai prieš vieną

Kaip pranešama, kitų valsčių viršaičiai laišku kreipėsi į Bakalariavos vadovus ir paragino imtis ryžtingesnių veiksmų, kad bendrasis planas būtų greičiau patvirtintas. „Investicijų blokavimas gali turėti nenaudingų pasekmių“, - "Radijui 5" sakė Antonis Polkowskis, Elko valsčiaus viršaitis.

Lenkijos ir Lietuvos elektros tilto vieno kilometro statyba šioje šalyje kainuoja vidutiniškai apie 2 mln. zlotų. Maždaug 700 mln. zlotų Lenkija tikisi gauti iš ES. Jeigu Bakalariavos valsčius laiku nebaigs bendrojo plano patvirtinimo procedūrų, Bendrijos parama projektui, kaip teigia lenkų radijas, gali būti užblokuota.

Jacekas Micinskis, elektros tilto projektą Lenkijos siena–Elkas įgyvendinančios bendrovės atstovas spaudai, neslepia nuostabos dėl Bakalariavos viršaičio ir tarybos veiksmų. Anksčiau šio valsčiaus taryba nesipriešino tilto statybai, prieš ją pasisakė tik du politikai. J.Micinskis dėl projekto stabdymo kaltina Bakalariavos gyventojų grupę su buvusia valsčiaus tarybos pirmininke priešakyje. Esą tilto statybos blokavimas naudojamas kaip rinkimų kampanijos įrankis. Radijo žurnalistai bandė susisiekti su Bakalariavos valsčiaus viršaičiu Tomaszu Naruszevicziumi ir jį pakalbinti, tačiau nesėkmingai.

Punsko valsčiuje gyvenantys lietuviai pasakoja, kad vietos valdžia su kai kuriais gyventojais nesudarė sutarčių dėl elektros stulpų jų žemėje, ir žmonės nesutinka tokių kontraktų pasirašyti, nes su jais esą nebuvo konsultuojamasi – vietos valdininkai neva tik pakišo pasirašyti kažin kokius popierius. „Šita trasa nuo Lietuvos sienos iki Elko keista - kreiva šleiva, susidaro įspūdis, jog buvo piešiama taip, kad kai kam tiktų, o ne dėl to, kad valsčius gautų kuo daugiau pinigų, nes už kiekvieną pastatytą stulpą jo teritorijoje energetikai šiek tiek moka“, - sakė viena Lenkijos lietuvė.

Svarbu tartis su vietos bendruomene

„Suprantama, įgyvendinant didžiulius infrastruktūros projektus būtina tinkamai informuoti vietos bendruomenes, paaiškinti jų svarbą ir pasekmes, susitarti dėl būsimų veiksmų. Dėl „LitPol Link“ elektros jungties projekto Lietuvoje turėjome tartis su daugiau kaip 500 žemės sklypų savininkais, įvairiomis gyventojų bendruomenėmis, vietos valdžios atstovais. Mūsų patirtis rodo, kad žmonės palaiko visai šaliai svarbius projektus, bet nori būti aiškiai ir išsamiai informuoti, kokį poveikį jų kasdieniniam gyvenimui gali turėti kaimynystėje atsirasiantys nauji objektai“, - padėtį Lenkijoje ir Lietuvoje LŽ komentavo „Litgrid“ Infrastruktūros plėtros departamento direktorius Eugenijus Kurtinaitis.

Pasak jo, Bakalariavos valsčiuje pasirašyta 70 proc. servituto sutarčių su gyventojais, per kurių žemės sklypus drieksis nauja linija. Kad išlaikytos visos reikalaujamos normos ir apribojimai tokio tipo investicijoms, raštu patvirtino ir viena svarbiausių vietos institucijų – vaivadijos Sveikatos ir higienos inspekcija Balstogėje. Kad būtų galima galutinai patvirtinti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, laukiama Regioninio aplinkosaugos departamento išvados po galutinio ataskaitos dokumento viešinimo procedūros.

FAKTAI: Sujungs su Vakarų Europa

Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis sujungs trijų Baltijos valstybių ir Vakarų Europos elektros perdavimo infrastruktūras.

2015 metais Lietuvos ir Lenkijos jungtis bus pradėta eksploatuoti 500 MW galia, 2020-aisiais, baigus antrąjį keitiklių statybos etapą, „LitPol Link“ elektros jungtis veiks 1000 MW galia.

„LitPol Link“ jungtį tiesia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir Lenkijos elektros tinklų operatorius PSE.

Lenkija yra gavusi 213 mln. eurų ES paramą Šiaurės rytų Lenkijos perdavimo tinklams modernizuoti.

Dabar atliekami jungties techninio projektavimo darbai, o intensyvios statybos vyks 2014-2015 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"