TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lenkai daug tikisi iš skalūnų

2015 03 15 20:00
Liubocino skalūnų dujų žvalgybos aikštelėje padaryti jau trys gręžiniai. Kol kas dar neaišku, ar čia esantys dujų kiekiai pakankami. Aikštelei įrengti PGNiG (Lenkijos naftos ir dujų gavybos įmonė) iš vietinio ūkininko nusipirko 5 ha plotą. Jūratės Mičiulienės nuotraukos

Skalūnų dujų žvalgybai Lietuvoje teisinė bazė jau paruošta. Šiemet bus skelbiamas tarptautinis konkursas investuotojams. Su baime į tokius užmojus žvelgiantys Vakarų Lietuvos vietinių bendruomenių atstovai kartu su Aplinkos ministerijos darbuotojais praėjusią savaitę vyko susipažinti, kaip lenkai pirmieji Europoje žengia tokius žingsnius. Lenkijoje jau padaryti 69 gręžiniai.

Lietuvoje angliavandenilinių išteklų žvalgybos ir gavybos konkursas investuotojams jau buvo skelbtas 2012 metais. Tačiau amerikiečių energetikos kompanija "Chevron" po metų iš konkurso pasitraukė sulaukusi didelio Žygaičių bendruomenės Tauragės rajone pasipriešinimo. Įstatymai bei reikalavimai investuotojams buvo tobulinti. Dabar ruošiamasi skelbti naują konkursą.

Preliminariais Lietuvos geologijos tarnybos skaičiavimais, Vakarų Lietuvos (Šilutės ir Tauragės rajonuose) žemės gelmėse esantys skalūnų dujų ištekliai siekia 585 mlrd. kubinių metrų, tačiau išgauti pavyktų tik apie 10-15 procentų šio kiekio. Jo Lietuvos poreikiams pakaktų 20-25 metams. Nauda akivaizdi. Deja, labiausiai šiai naujovei besipriešinantys Žygaičių gyventojai nematė poreikio domėtis, kaip Lenkijoje vyksta skalūnų dujų žvalgyba. Nė vienas jų atstovas, kviestas į šią kelionę, nesiteikė važiuoti.

Liublevo skalūnų dujų žvalgybos aikštelė praėjusią vasarą. Šiuo metu, neradusi čia tokio kiekio dujų, kad apsimokėtų eksploatuoti, amerikiečių kompanija "Lane energy" gręžinį likviduoja. /Lenkijos valstybinio geologijos instituto archyvo nuotrauka

Konkurentų gąsdinimai

Pirmasis leidimas skalūnų dujų žvalgybai Lenkijoje buvo išduotas 2007 metais. Pamario vaivadijoje, kurioje lankėsi delegacija iš Lietuvos, išduota daugiausiai leidimų - 85 procentai. "Dabar mes turime didžiausią patirtį Europoje. Mūsų regione jau padaryti 33 gręžiniai (26 vertikalūs, 7 horizontalūs), planuojami dar 7, - susitikimo metu pasakojo Pamario vaivadijos maršalka Mieczyslawas Strukas. - Pradžioje gyventojai, neturėdami informacijos, reagavo įvairiai. Leidimų išdavimui mes neturėjome jokios įtakos, tai reguliavo Aplinkos ministerija. Mes tik stengėmės kiek galima daugiau informuoti žmones. Su kolegomis buvome nuvykę į JAV, Pensilvanijos ir Teksaso valstijas, kur skalūnų dujos jau išgaunamos apie 50 metų. Pavyzdžiui, Pensilvanijoje yra apie 14 tūkstančių gręžinių."

Pasak maršalkos, gyventojų pritarimas dažnai priklauso nuo to, koks atstumas juos sieja nuo planuojamos žvalgybos aikštelės. "Pavyzdžiui, Gdansko, Sopoto, Gdynės gyventojai apklausų metu neprieštaravo, kad tokie darbai jiems vyktų nors ir po langais. Daugiausiai protestų vyko turistinėse vietose, kur plyti kašebų ežerai, maždaug 50 kilometrų nuo Gdansko, - sakė maršalka. - Pradžioje buvo visko, pasitaikydavo, kad žmonės net būdavo sąmoningai nuteikinėjami prieš skalūnų dujų paieškas, jie buvo gąsdinami, kad iš jų atims žemę, buvo demonstruojamas filmukas, jog prasidėjus dujų gavybai atsukus čiaupą iš jo pasipils ugnis - bus užterštas geriamasis vanduo. Tačiau jo užteršti neįmanoma."

Kaip patikslino Lenkijos geologijos instituto atstovė Anita Starzycka, vanduo glūdi kelių šimtų metrų gylyje, o skalūnų klodai - 3 ar net 5 km gylyje. "Mūsų nuomone, tokią propagandą finansavo konkurentai, atstovaujantys kitiems energijos šaltiniams, galbūt prancūzai, atominės energetikos lobistai", - spėliojo maršalka.

Pasipriešinimą skalūnams M. Strukas yra pajutęs ir Briuselyje. "Mes, su jumis, lietuviais, suprantam, kad reikia kitų energijos šaltinių. Deja, Europa to nesupranta. Europoje buvo ketinta apskritai uždrausti skalūnų dujų paieškas. Europarlamentarams tada sakiau, kad jie tik garsiai kalba, nori vytis JAV ekonomiką, tačiau nepasivys, kol bus tokios didelės energijos kainos, kol bus prisirišimas prie vieno energijos tiekėjo", - pasakojo M. Strukas.

Krokovos seniūnijoje nesibaiminama skalūnų dujų gręžimo aikšteles įrengti netoli gyvenamųjų namų ir dirbamų laukų. Čia pat ir turistų mėgiamas Žarnovecų ežeras. /Lenkijos valstybinio geologijos instituto archyvo nuotrauka

Pajutę naudą nesipriešina

Maršalkos M. Struko teigimu, gyventojų požiūris labai priklauso nuo to, kaip investuotojas bendrauja su jais. Pradžioje pasitaikė atvejų, kad žemės savininkams būdavo primetamos sąlygos, jie būdavo gąsdinami, kad iš jų apskritai bus atimta žemė, jei jie nesutiks įsileisti investuotojų. "Jau tada supratau, kad be abiejų pusių dialogo problemų neišspręsim, - sakė jis. - Buvo parengta šios veiklos rizikos studija, ekspertai susitikinėjo su gyventojais, stengėsi atsakyti į visus jiems rūpimus klausimus. Pavyzdžiui, Pensilvanijoje labiausiai priešinosi tie, kurie su skalūnais nieko bendro neturėjo. Pasireikšdavo ir pavydas, juk žemės savininkas už sklypo nuomą ar pardavimą gauna pinigų, o kaimynas - nieko. Lenkijoje vėliau atsirado įstatymas, reguliuojantis vietinių bendruomenių naudą."

Dabar įrengiant žvalgybos aikšteles įdarbinami vietiniai žmonės. Suprantama, kad jie neturi kvalifikacijos dirbti su gręžimo įrenginiais, tačiau jie darbuojasi aikštelės paruošimo metu, paskui sargais. Kadangi į tokias vietas važinės sunkiasvoriai automobiliai, investuotojai sutinka sutvarkyti, išasfaltuoti vietinius kelius. Investuotojai prisideda prie vietinės bendruomenės gerbūvio, nors pradžioje būta ir tokių, kurie manė, jog užteks bendruomenei nupirkti vieną gaisrinę.

Kaip vėliau kelionės metu pasakojo kartu važiavę Lietuvos vietinių bendruomenių, kurių žemėse planuojama dujų žvalgyba, atstovai, Lietuvoje "Chevron" irgi veikė neskaidriai. Per seniūnijų atstovus daugeliui buvo darytas spaudimas, nebuvo konkrečiai pasakyta, kokia jiems bus nauda už išnuomotą plotą. Žmonės buvo gąsdinami, kad viskas jau nuspręsta iš aukščiau, o jei jie nepasirašys sutarties, neteks išmokų už žemę.

Lenkijos valstybinio geologijos instituto atstovė Anita Starzycka Lietuvos aplinkos viceministrei Daivai Matonienei leidžia įsitikinti, kad medžiagos, pilamos į skalūnų dujų žvalgybos gręžinį, kvapu prilygsta indų plovikliui.

Nors ir po langais

Lenkai, pajutę naudą, į skalūnų dujų paieškas jau žvelgia geranoriškiau. Pasak Pamario maršalkos, pradžioje šiam procesui pritarė 73 procentai gyventojų, dabar, sociologinių tyrimų duomenimis, jau 80 procentų. "O į klausimą, ar jie sutiktų, jei skalūnai būtų išgaunami jiems po langais, 56 procentai atsakė "taip", - pasakojo maršalka.

Dėl tokių naujų platformų Lietuvoje žmonės turėtų mažiau nerimauti, nes pas mus, Aplinkos ministerijos atstovų teigimu, numatyta, kad jas įrengti galima vieno kilometro atstumu nuo gyvenamųjų sodybų. Lenkijoje šis atstumas - tik 150 metrų. Be to, jos laikinos. Maždaug 5 ha plotą išklojus betono plokštėmis daromi keli gręžiniai, žvalgoma. Gręžimo darbai vyksta apie tris mėnesius, tad didesnis triukšmas gali būti jaučiamas tik tą laiką.

Jei klodai pateisina viltis, prasideda gavyba. Visos rastos skalūnų dujos išgaunamos per kelis metus, o tada aikštelė uždaroma. Surenkamos plokštės, užbetonuojamas gręžinys, likviduojamas naudoto vandens rezervuaras, atgal sustumdomas derlingas žemės sluoksnis ir viskas rekultivuojama. Tokių vietų Lenkijoje jau yra. Ten nelikę nė ženklo, kad būta platformos. Investuotojas, pradėjęs žvalgybą, įsipareigoja viską po to sutvarkyti.

Ant skalūno - prieš 50 milijonų metų augusio paparčio atspaudas.

Lietuvoje skalūnų dujų gavybos įstatyme numatyta, kad dujas išgausiančios kompanijos valstybei mokės 15 procentų pelno mokestį už parduodamas dujas (10 procentų nuo šios sumos liks vietos bendruomenei), PVM bei mokestį už naudojamą vandenį. Tad nauda yra ir valstybei, ir vietinėms bendruomenėms, o sutinkant išnuomoti ar parduoti sklypą žvalgybai - ir tos žemės savininkui. Už kiek investuotojas nupirks jo sklypą - susitarimo reikalas.

Kaip pasakojo nedidelės Krokovos seniūnijos (apie 50 km nuo Gdansko) seniūnas Henrykas Doeringas, kartą į jį kreipėsi vienas investuotojas, kai sutarus dėl sklypo pardavimo kainos vėliau savininkas ją penkis kartus pakėlė. "Suveikė pavydo principas, - pasakojo seniūnas. - Pasikviečiau tą ūkininką ir pasakiau, kad tokiu atveju galima jo sklypo visai nepirkti, o gręžti kaimyno sklype ir iš pradžių per vertikalų, o paskui horizontalų gręžinį pasiekti skalūnus ir po jo žeme. Ūkininkas greitai persigalvojo ir buvo susitarta dėl kainos vidurkio."

Pasak H. Doeringo, Krokovos apylinkės visad buvo mėgiamos turistų, nes čia pajūrys, plyti ir didelis Žarnovecų ežeras. "Skalūnų dujų paieškos turistų neišbaidė. Priešingai, jie net nori pamatyti tas aikšteles iš arti, prašosi į tokias ekskursijas. Vasarą mūsų viešbučiuose beveik negalima rasti laisvų vietų. Turistai nebijo poilsiauti paplūdimiuose, kur už kokių 200 metrų nuo kopų įrengtos tokios platformos", - pasakojo jis. Galbūt Lenkijoje pasipriešinimo gręžiniams yra mažiau nei Lietuvoje dėl to, kad čia, A. Starzyckos teigimu, yra apie 9 tūkstančiai kitų gręžinių (naftos, įprastų dujų). Žmonės prie jų jau yra įpratę.

Demonstruodama, kokie skysčiai yra naudojami skalūnų dujų paieškos gręžinyje, geologė Anita Starzycka nebijojo jų pilti tiesiai sau ant delno. Tai akylai stebėjo (iš kairės) Jonas Ercius, Edgaras Jurjonas, Audrius Vindžigeskis ir Algimantas Kvietkus). Žemaičiai kol kas dar netiki, kad skalūnų dujų gavyba yra nekenksminga ir nepavojinga.

Šeichais jau nesijaučia

Skalūnų dujų žvalgyba yra gana brangi. Vienas vertikalus gręžinys (įskaitant ir jo sutvarkymą pabaigus darbus) kainuoja 10 mln. eurų, horizontalus - 15 mln. eurų. Ar apsimokės telkinį eksploatuoti, paaiškėja tik po tokios brangios žvalgybos. Kaip pasakojo Pamario maršalka, jų vaivadijoje dirbo septyni investuotojai, keli jau pasitraukė. "Tikrųjų priežasčių mes nežinome. Žinome, kad kai kurie tikėjosi, jog telkiniai bus tokie perspektyvūs, kaip JAV. Deja, taip nėra. Vieni sakė, jog neapsimoka, kitas pasitraukęs pradėjo investuoti Rusijoje", - pasakojo M. Strukas. Pasak jo, Lenkijoje išgauti dujas yra sunkiau ir dėl to, kad jų telkiniai yra beveik kilometru giliau nei JAV.

"Pradžioje vietiniai žmonės, kurių žemės plytėjo ant skalūnų klodų, jau buvo pasijutę kaip šeichai, tačiau po naujų vertinimų prablaivėjo. Skalūnų dujų pasirodė ne tiek, kiek buvo tikėtasi, - pasakojo A. Starzycka. - Mažėja ir išduodamų leidimų žvalgybai. 2013 metais buvo išduota 113, šiemet - tik 48. Pradžioje kai kurios firmos pradėjo pirkti leidimus kaip investiciją ateičiai. Tačiau jei per kelis metus nieko neatlikdavo, licencija būdavo anuliuojama. Iš viso tokių leidimų yra išduota 224."

Aplinkos ministerijos žemės gelmių skyriaus programos "Kurk Lietuvai" projektų vadovas Virginijus Sinkevičius (kairėje) ir Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas grožėjosi lenkų padovanotu skalūnu.

Kol kas Lenkijoje nė iš vieno gręžinio dujos dar neišgaunamos. Tačiau, kad jų yra, niekam nekyla abejonių. "Kai 2011 metais Liubocino skalūnų dujų žvalgybos platformoje, kurią valdo Lenkijos naftos ir dujų gavybos įmonė PGNiG, premjeras Donaldas Tuskas uždegė ugnies fakelą, kaimynai iš Rytų šaipydamiesi rašė, kad galbūt lenkai po žeme turi pasislėpę dujų balioną. Aš kalbu ne apie jus, lietuvius, o apie dar tolimesnius kaimynus iš Rytų", - patikslino Krokovos seniūnas H. Doeringas.

Seniūnijos gyventojai anksčiau net buvo atsisakę deginti anglį, kuri anglies dvideginiu labai teršia aplinką. Jie naudojo pigiau gaunamas vietines įprastas dujas. "26 kaimai buvo prijungti prie dujų tinklo. Tačiau kai savų dujų pradėjo trūkti, o importuojamų kainos daugeliui tapo neįkandamos, vėl grįžtama prie anglies. Taršos atžvilgiu tai žingsnis atgal", - pasakojo H. Doeringas. Krokovos apylinkių gyventojams skalūnų dujos - nauja viltis vėl atsisakyti anglies.

Pasak PGNiG įmonės, valdančios skalūnų dujų žvalgybos gręžinį Liubucine atstovo, Lenkija daug tikisi iš skalūnų. "Jei viskas pasiseks, tai bus didesnis pokytis nei įstojimas į Europos Sąjungą", - aprodydamas naftos gavybos aikštelę Žarnovece sakė jis.

Jonui Erciui iš Vainuto (kairėje), Algimantui Kvietkui iš Žemaičių Naumiesčio (centre) ir Edgarui Jurjonui iš Šilutės lenkų patirtis paliko gana gerą įspūdį. Tačiau užsispyrę žemaičiai klausė: "Kodėl Lietuva taip skuba? Palaukim, pažiūrėkim, kaip kaimynams seksis toliau."

1 proc. cheminių medžiagų

Susipažinti su Lenkijos skalūnų dujų paieškomis vykę žemaičiai iš Šilutės, Žemaičių Naumiesčio, Smalininkų bei Vainuto nerimavo, ar skysčiai, pilami į gręžinį, neužterš aplinkos, nepateks į geriamą vandenį, ar nekils kokių žemės drebėjimų.

Kaip pasakojo A. Starzycka, konvencionalios, įprastinės dujos žemės gelmėse slypi dideliuose plyšiuose, todėl pačios kyla į paviršių vos pragręžus gręžinį iki jų. Skalūnų dujos yra mažose ertmėse, pačios iš uolienų ištrūkti negali, todėl naudojamas hidraulinis ardymas. "Uolienose reikia padaryti plyšių. Tokį ardymą galima palyginti su plaktuko stuktelėjimu į automobilio stiklą. Jokio žemės drebėjimo nebūna. Pamenu, kai aš su kolege sėdėjau ant kalniuko norėdama pajusti šį procesą, nieko nepajutau. Vėliau paklausiau, kada bus tas hidraulinis ardymas. Man pasakė, kad jis jau įvyko. Tai trunka maždaug pusvalandį", - pasakojo geologė.

Padarius vertikalų gręžinį dar gręžiami keli horizontalūs gręžiniai. Jie gali siekti nuo 200 metrų iki 2 kilometrų. Taip stengiamasi pasiekti kuo daugiau dujų. Pasak A. Starzyckos, JAV iš vieno vertikalaus gręžinio dar gali nusidriekti iki 52 horizontaliųjų.

Kad dujos iš atsiradusių plyšių pakiltų į paviršių, į gręžinį dideliu spaudimu leidžiamas vanduo. Tame vandenyje būna nuo 0,5 iki 1 procento cheminių medžiagų. "Tai nėra nuodingos medžiagos. Panaudotame vandenyje yra chloro junginių, jį galima palyginti su indų plovikliu", - sakė A. Starzycka.

Pamario maršalka patikslino, kad Lenkijoje atlikus 26 hidraulinius uolienų ardymus, iš viso buvo panaudota 40 tūkstančių kubinių metrų vandens, kuris iš pradžių buvo supiltas į šalia įrengtus atvirus rezervuarus, o po to nukeliavo į valymo įrenginius. "Išvalyti tokį kiekį - 100 tūkstančių gyventojų miesto valymo įrenginių dviejų dienų darbas", - sakė jis.

Panaudotą vandenį nebūtina laikyti atviruose šalia įrengtuose rezervuaruose, atsiranda ir kitokių būdų, pavyzdžiui, galima čia pat pastatyti valymo įrenginius ir iškart vandenį išvalyti. Prieš gaudamas leidimą dujų žvalgybai investuotojas turi nurodyti, kaip realizuos panaudotą vandenį.

Kaip pasakojo A. Starzycka, kad plyšiai savaime neužsidarytų, dar pilamas ir šlapias smėliukas. Jis visai nekenksmingas. Jei skystis nepadeda išstumti dujų, pilamas skystas azotas. Jei ir tai nepadeda, naudojama pompa. "Štai ir visa "baisioji" procedūra", - demonstruodama ir duodama uostyti visas naudojamas medžiagas pasakojo A. Starzycka.

"JAV nuo 2012 metų yra atlikta 20 tūkstančių gręžinių. Šalies žalieji medžioja įmanomus pažeidimus. Tačiau nuo 2007 metų nebuvo nė vienos bylos, kuri būtų juos įrodžiusi", - sakė Lenkijos geologijos instituto atstovas Tomaszas Naleczas. Visos baimės, jo įsitikinimu, kyla iš nežinojimo. "Įsivaizduokit, kaip žmonės nieko nenutuokia apie skalūnų dujų technologijas, kad jiems papasakojus apie tai, jog dujos susidarė prieš maždaug 50 milijonų metų iš organinių nuosėdų (moliuskų, dumblių), pasibaisėję klausia: "Tai mes dabar nužudysim visą tą gyvybę", - pasakojo jis. O vienas politikas manė, kad skalūnus reiks iškasti iš žemės gelmių.

Amerikiečių kompanijai "Lane energy"skalūnų dujų žvalgyba Liubleve buvo nesėkminga. 5 mln. eurų kainavęs gręžinys likviduojamas, kadangi čia nerasta tiek dujų, kad jas apsimokėtų eksploatuoti.

Paukštukai nečiulbės?

2011 metais Lenkijoje buvo pradėti daryti tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kaip skalūnų dujų žvalgyba veikia aplinką. Pasak geologų, nustatytas tik šiek tiek padidėjęs triukšmas ir oro užterštumas dulkėmis gręžimo metu. "Panaudoto vandens Lenkijoje negalima pilti tiesiai ant žemės, kaip tai leidžiama JAV. Jis turi būti išvalytas", - sakė A. Starzycka.

Pasak Lenkijoje viešėjusios Lietuvos Aplinkos viceministrės Daivos Matonienės, konkurso paskelbimas ir visų reikiamų leidimų gavimas Lietuvoje dar užtruks apie metus. Tad iki pirmųjų darbų įrengiant aikšteles dar daug laiko. Iki tol vietinės bendruomenės gaus visą reikiamą informaciją. Kaip pasakojo daugelį seniūnijų Vakarų Lietuvoje aplankęs Aplinkos ministerijos žemės gelmių skyriaus programos "Kurk Lietuvai" projektų vadovas Virginijus Sinkevičius, žmonės skalūnų bijo kol neturi informacijos. Jie nori, kad su jais būtų kalbamasi ir atsižvelgiama į jų nuomonę.

"Man tik nesuprantama, kodėl Lietuva skuba. Palaukim, pažiūrėkim, kaip seksis lenkams, o tada ir mes darykim, - sakė Algimantas Kvietkus iš Žemaičių Naumiesčio. - Mes ne prieš skalūnus, mes tik sakom, kad reikia palaukti saugesnių technologijų. Ar mes dabar blogai gyvenam? Neblogai. Galim būti ir ne tokie turtingi, svarbu, kad viskas būtų saugu. Išgyvenam be skalūnų dabar, išgyvensim ir toliau. Gal mūsų vaikai, ateity geresnes technologijas atradę, saugiau išgaus skalūnų dujas." Žemaitis, lenkų lyg ir įtikintas, kad labai ko bijoti lyg ir nėra ko, po viešnagės sakė, kad jo nuomonė bent kokia dešimčia procentų padidėjo skalūnų naudai. "Tačiau nesu dar visiškai už jas. Paukštukai iš tų vietų bus išbaidyti, nečiulbės", - dar vieną argumentą metė jis.

Grąžtai deimantiniais "dantimis" prasismelkia į kelių kilometrų gylį.
Veikiančiame Žarnovecų naftos gavybos aikštelėje. Pasak jį eksploatuojančios PGNiG atstovo, jei skalūnų dujų gavyba Lenkijoje pasiteisins, tai bus didesnis pokytis nei įstojimas į Europos Sąjungą.
Krokovos pilyje įkurtame viešbutyje vasarą beveik neįmanoma rasti laisvų vietų. Vietos seniūnas džiaugiasi, kad skalūnų dujų paieškos iš jų krašto turistų neišbaidė, atvirkščiai, jų tik padaugėjo, mat, būna ir pageidaujančių pamatyti dujų žvalgybos aikšteles. /Krokovos seniūnijos archyvo nuotrauka
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"