TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lenkai geria pigesnį pieną

2012 03 10 10:51

Geriamojo pieno, sviesto ir kitų pieno produktų kainos Vilniuje bei Varšuvoje skiriasi apie 30-40 procentų.

Didžiulį pieno kainų skirtumą tarp artimiausių kaimynių rinkų lemia ne tik kelerius metus lito atžvilgiu krintantis Lenkijos zloto kursas, bet ir kaimynų šalyje taikomas 12 proc. mažesnis nei Lietuvoje pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams.

Mokesčių politika - kaip baltų varnų

Praėjusių metų pabaigoje Varšuvoje geriamasis pienas kainavo 37,3 proc., sviestas - 30 proc. o fermentinis sūris - net 42 proc. pigiau nei Vilniuje. Ir kitų maisto produktų kainos Varšuvoje buvo 30-40 proc. mažesnės nei Lietuvos sostinėje. Taip skaičiuoja Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.

"Varšuvoje kainos mažesnės nei Vilniuje dėl dviejų objektyvių priežasčių. Pirma, Lenkijos rinkoje šiems maisto produktams taikomas 9 proc. PVM, Lietuvos - 21 procentas. Skirtumas - 12 proc. punktų. Antra, Lenkijos zlotas per maždaug trejus metus lito atžvilgiu nuvertėjo apie 20 procentų. Dėl šių dviejų priežasčių Lietuvos žmonės ir traukia į Lenkiją apsipirkti. Nes, pavyzdžiui, didmeninės pieno ir sūrio kainos Lenkijoje ir Lietuvoje skiriasi nežymiai - tik apie 6-7 procentus. Didžiausias kainų skirtumas susidaro mažmeninėje prekyboje dėl nelygių PVM tarifų ir valiutų kursų santykio", - LŽ kalbėjo A.Gapšys.

Mokslininkas teigė, kad Europoje dažniausiai yra kitaip - tarp šalių kaimynių tokių PVM skirtumų, kaip tarp Lietuvos ir Lenkijos, paprastai nebūna. Pavyzdžiui, gretimose Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje PVM maisto produktams yra 0 proc., Prancūzijoje ir Ispanijoje - po 5 proc., Vokietijoje ir Lenkijoje - po 9 procentus.

"Kai yra didelis mokesčių skirtumas, žmonės traukia ten, kur pigiau. Antai Danijoje PVM maisto produktams siekia 25 proc., tai danai laksto sūrių ir kitų pieno produktų nusipirkti į Prancūziją. Tad ne mes vieni tokie ES, bet, aišku, nėra gerai, kai uždirbtus pinigus gyventojai išveža išleisti į kitą šalį", - mano A.Gapšys.

Perdirbėjams ir pardavėjams tenka daugiau

Pieno produktų kainų struktūra Lietuvoje ir Lenkijoje bei kitose ES šalyse esanti panaši. Mokslininkas skaičiuoja, kad 2011 metų pabaigoje Lietuvos mažmeninėje prekyboje parduodamo "Tilsit" tipo sūrio kainos žemdirbių dalis sudarė 28 proc., supirkimo ir perdirbimo įmonių - 34 proc., mažmenininkų - 22 proc. ir PVM teko 17 procentų.

"Ir kitose šalyse perdirbėjų bei prekybininkų kainos dalis pamažu didėja, nes šie sektoriai daugiau investuoja. Kita vertus, Lietuvoje kainos struktūrą iš dalies lemia ir subjektyvios priežastys, nes turime dvi oligopolijas - perdirbėjų ir prekybininkų, tad galimi įvairūs susitarimai, kad šios dalys būtų formuojamos dirbtinai", - pripažino A.Gapšys.

Už vienodas konkurencines sąlygas

Pigesni maisto produktai didžiulėje mūsų pietinių kaimynų rinkoje iškreipia konkurenciją. Tai pripažįsta ir naujasis Pieno tarybos pirmininkas, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis. Jo teigimu, ŽŪM pasisako už mažesnį PVM maisto produktams, tačiau vienos ministerijos nuomonės valstybės mokesčių politikai pakeisti esą nepakanka.

"Yra vieninga šalies fiskalinė, finansų politika. Pasisakome, kad visose šalyse būtų vienodos konkurencinės sąlygos, tarp jų ir vienodi PVM tarifai konkrečioms produktų rūšims. Ne tik mums - kiekvienam piliečiui aišku, kas atsitinka, kai pas kaimynus mokestis mažesnis. Jeigu jis visur būtų vienodas, nebūtų rinkos iškraipymų", - sakė R.Krasuckis.

Jis taip pat įžvelgia netiesioginį pavojų visam krašto žemės ūkiui dėl to, kad pieno produktai didžiulėje Lenkijos rinkoje yra pigesni nei Lietuvoje. "Jeigu lenkai pas mus užveš pigesnių prekių, perdirbėjai mūsų gamintojams už pieną irgi mokės mažiau, nes sieks atpiginti savo prekes. Šiandien mūsų perkamoji galia tokia, kad ne visi ryžtasi pirkti brangesnę lietuvišką prekę", - svarstė R.Krasuckis.

LAEI duomenimis, per 2011 metus pieno Lietuvoje primelžta tik 1 proc. daugiau nei 2010-aisiais, pieno produktų pardavimas - daugiausia dėl kainų augimo - Lietuvos rinkoje padidėjo 21 procentu. Tačiau natūrine išraiška didžiosios dalies pieno produktų pardavimas nepasiekė 2010 metų lygio arba buvo panašus. Labiausiai sumažėjo sutirštinto pieno (44 proc.), sūrio gaminių su augaliniais riebalais (31 proc.) ir valgomųjų ledų (28 proc.) pardavimas.

R.Krasuckis pieno ūkio padėties nedramatizuoja ir net vertina su atsargiu optimizmu. "Pieno nesumažėjo. Gamintojų ir perdirbėjų pajamos didėjo ir metinė pieno kaina buvo nebloga, todėl teigiu, kad šiuo transformacijos laikotarpiu sektoriaus reikalai yra visiškai neblogi. Gyventojų mažėja, o pieno ūkis išliko stabilus. Tai paskata pienininkyste užsiimti naujiems gamintojams. Aišku, kad mažos bandos mažės, bet jei pajamos bus normalios, tas verslas gyvuos", - dėstė Pieno tarybos pirmininkas.

Mokslininkas A.Gapšys tokiu optimizmu netrykšta ir mano, kad perdirbėjams yra ko nerimauti. "Dabar pieno produktų importo dalis yra gana nedidelė, palyginti su gamyba. Bet importas sparčiai didėja, tad ateityje dalis vietinės produkcijos iš rinkos gali būti išstumta, ir mūsų perdirbėjams teks dar daugiau produktų išvežti, nors ir dabar išvežama pusė jų", - kalbėjo A.Gapšys.

Garbus pieno gamintojų amžius

Pesimistiškai dėl pieno ūkio ateities Lietuvoje nusiteikęs ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas. Jam rūpestį kelia ne tik tai, kad Lietuvoje nedidėja pieno gamyba, bet ir garbus pieno gamintojų amžius.

Šiandien 37 proc. Lietuvos ūkininkų perkopę 60 metų amžių, iš jų didžioji dalis užsiima pienininkyste. Ši senoji karta dažnai ūkininkauja iš inercijos, nelabai skaičiuoja - vienokios ar kitokios bus kainos, jie vis tiek savo karves augins. A.Stančikas abejojo, kad į senolių vietą stos jaunimas - jų ūkiai per maži ir pajamos nedidelės.

"Manau, kad kaime pasiliekantis jaunimas labiau kryps į mėsinę galvijininkystę nei į pienininkystę. Manau, ir pieno bus gaminama mažiau", - LŽ prognozavo ŽŪR pirmininkas.

Mokslininkas A.Gapšys pieno gamybos ateitį Lietuvoje tapo šviesesnėmis spalvomis. Jo teigimu, karvių skaičius Lietuvoje kasmet mažėja po 5 procentus. Nepaisant to, pieno dėl to nemažėja, nes bandos atnaujinamos produktyvesnėmis karvėmis.

"Jeigu senyvo amžiaus žmonės pasitraukia iš prekinės gamybos, jų gamybos kvotas perima jauni. Stambesni ūkiai dar stambėja. Ir tai yra teigiamas reiškinys, nes dauguma mūsų pieno ūkių su 4-5 karvėmis dabar - vieni smulkiausių Europoje", - teigiamų pokyčių kaime įžvelgė A.Gapšys.

Pasak mokslininko, dabar mūsų perdirbėjai važiuoja pieno į Latviją ne dėl to, kad jo trūktų Lietuvoje. Tiesiog Latvijoje - stambūs ūkininkai, o iš vieno tokio ūkio pieną pirkti efektyviau nei iš 20-30 smulkių lietuviškų ūkelių. "Ir pieno kokybė stambiame ūkyje geresnė negu smulkių augintojų, net jeigu jie ir susibūrę į kooperatyvą", - kalbėjo A.Gapšys.

Skaičiai

2011 m. Lietuvoje primelžta 1 mln. 754 tūkst.. tonų pieno, arba 1 proc. daugiau nei 2010-aisiais.

Žaliavinio pieno eksportas pernai išaugo 3 kartus. Į Lenkiją išvežama 69 proc. žaliavinio pieno, į Estiją - 27 proc. ir į Latviją - 4 procentai.

Žaliavinio pieno importas pernai didėjo 44 procentais. Daugiausia - 71 proc. - pieno importuota iš Latvijos, 29 proc. - iš Estijos ir labai mažai - vos 102 tonos - iš Lenkijos.

Eksportuoto žaliavinio pieno kaina 2011 m. buvo 4,3 proc. didesnė nei importuoto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"