TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lenkai kviečia atplaukti jūrų keltais

2010 10 01 0:00
Prieš penkerius metus norinčiųjų plaukti iš Klaipėdos į Gdanską buvo nedaug, nors tai - į UNESCO paminklų sąrašus įtrauktas ir turistams įdomus miestas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Lenkija siūlo lietuviams į Vakarus traukti ne šios šalies automobilių keliais, o atplukdyti krovinius jūrų keltais. Uostų kompanijų įgyvendinami bendri projektai leistų kartu naudotis Europos Sąjungos (ES) parama trumpųjų nuotolių laivybai.

Tokia galimybė aptarta Klaipėdoje šią savaitę pirmą kartą viešint Lenkijos Ščecino ir Gdynės jūrų uostų delegacijai. Lenkijos ambasadoriaus Lietuvoje Januszo Skolimowskio lydimi svečiai susitiko su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovais, Lietuvos jūrų krovos kompanijų atstovais, lankėsi krovos kompanijose.

Bendraudami su uostamiesčio meru Rimantu Taraškevičiumi lenkai pasidžiaugė, kad Klaipėdos uosto įmonės dirba sėkmingiau ir nepatiria tokių sunkumų, kokių tenka išgyventi jų valstybės įmonėms. Pastaruoju metu dėl ekonomikos sunkmečio bankrutavo visos Lenkijos uosto Ščecino laivų statyklos. Panaši situacija, svečių teigimu, susiklostė ir Gdynios uoste.

Lenkai kalbėjo apie siekį užmegzti glaudesnius ir abiem šalims naudingus ryšius tarp uosto kompanijų, įgyvendinti bendrus ekonominius projektus, kartu naudotis ES transporto programos "Marco Polo" parama trumpųjų nuotolių laivybai. Ščecino uosto atstovas Krzystofas Pilarskis pažymėjo, kad anksčiau dėl keltų linijos buvo tartasi su laivybos kompanija DFDS, bet ši kaip partnerį pasirinko ne Ščeciną, o netoliese esantį Vokietijos Zasnico uostą.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Aloyzas Kuzmarskis teigė, abiejų valstybių atstovai pasirašė memorandumą, kuriame pabrėžė abiejų šalių uostų ir jūrinio bendradarbiavimo svarbą.

Per trumpas atstumas

Ščecinas gana seniai siekia atidaryti keltų liniją į Klaipėdą. Pirmosios konsultacijos šiuo klausimu vyko lygiai prieš aštuonerius metus, kai Klaipėdos miesto meras R.Taraškevičius nuvyko pasirašyti miestų bendradarbiavimo sutarties.

Šis lenkų uostas sudarytas iš dviejų dalių: senojo Ščecino ir naujų Svinoujscės terminalų. Automobilių keliai jį jungia su industriniais pietinės Lenkijos rajonais, Praha, Berlynu. Todėl linijos Klaipėda-Svinoujscė poreikiai ir dviejų valstybių bendri veiksmai buvo aptarti 2003 metais, kai Varšuvoje lankėsi tuometis susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis. Tąkart Lietuva pritarė sprendimams, leidžiantiems dalį sausumos keliais vežamų krovinių perkelti į laivus. Tačiau buvo pažymima, kad pagrindinė prielaida sudominti laivybos kompanijas - ekonominis interesas. Apie jokius terminus net neužsiminta.

2005 metais Klaipėda palaikė jūrinį ryšį su Lenkija, bet jis buvo trumpalaikis. Laivybos kompanija DFDS, turinti savo infrastruktūrą Gdanske, pusmetį vykdė eksperimentą. Kartą per savaitę keltas "Kaunas", kuriame yra 250 vietų keleiviams, iš Klaipėdos plaukdavo į Gdanską, tačiau nei žmonių, nei krovinių ši linija nepritraukė ir tų pačių metų rudenį buvo uždaryta.

Gdanską nuo Klaipėdos skiria 300 kilometrų, tačiau važiuojant per Lietuvos pasienio postus susidaro 600 kilometrų lankas. Trumpa jūrinė kelionė Vakarų Lietuvos krovinių vežėjams pasirodė per brangi, o turistams - nepatogi, nes keltas plaukdavo tik kartą per savaitę. Bilietas keleiviui į vieną pusę tuomet kainavo 70 litų, lengvajam automobiliui - 140 litų. Uosto rinkliava sudarė 10 litų už žmogų ir 15 litų - už lengvąjį automobilį. Krovininio transporto perkėlimo kaina buvo maždaug 48 litai už ilgio metrą.

Tais metais dar kartą svarstytas lenkų pasiūlymas keltais iš Klaipėdos plaukti į Svinoujscės uostą. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" atlikti skaičiavimai tąkart parodė, kad važiuoti sausuma yra ekonomiškai naudingiau.

Kai susidomės operatorius

KVJUD rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas mano, kad lenkų idėja jūra sujungti Ščeciną ir Klaipėdą yra gera, nes šis uostas, skirtingai nei Gdanskas, įsikūręs dvigubai toliau, be to, prie pat Vokietijos sienos. Jis priminė, jog prieš keletą metų Susisiekimo ministerija buvo įsteigusi darbo grupę, kuri ne kartą analizavo linijos organizavimo galimybes. Didžiausia Lenkijos laivybos kompanija "Polish Baltic Shipping", labiau žinoma kaip operatorius "Polferries", tada pareiškė, kad linijai trūksta ekonominio pagrindo. "Tuomet buvo labai didelės naftos ir laivų kuro kainos, o šiandien jos mažesnės. Todėl būtų tikslinga grįžti prie svarstymų", - LŽ aiškino A.Drungilas.

Pradedamo statyti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo vadovas Benediktas Petrauskas pažymėjo, jog ne uostas ar terminalas sprendžia, kokią liniją atidaryti. "Per susitikimą su lenkais abi šalys dar kartą patvirtino, kad norų sujungti Klaipėdos ir Lenkijos uostus yra, bet laivybos operatoriai neįžvelgia tokio poreikio. Mes net nesvarstėme, kada tokia linija galėtų būti, nes tai galėtų pasakyti tik laivybos operatorius", - kalbėjo B.Petrauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"