TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lenkai nepatenkinti Baltijos šalimis

2010 10 12 0:00
Lenkijos ambasadorius J.M.Nowakowskis: "Pavargome nuo lietuvių klaidų, mano manymu, nuo baisių klaidų."
LŽ archyvo nuotrauka

Lenkijos investuotojai nusivylę Baltijos valstybėmis ir yra pasirengę persiorientuoti į Rusijos rinką. Tai tvirtina rusų kalba leidžiamas laikraštis "Biznes&Baltija" ir cituoja Lenkijos ambasadorių Latvijoje Jerzy Mareką Nowakowskį.

Dalyvaudamas Latvijoje surengtoje konferencijoje "Latvijos-Lenkijos ekonominio bendradarbiavimo plėtra. Lenkijos investicijų klimatas" ambasadorius J.M.Nowakowskis laikraščiui teigė, neva Baltijos šalių rinka Lenkijos investuotojų akyse praranda patrauklumą.

"Mes visada buvome atviri užsienio investuotojams. Lenkijoje yra 14 specialiųjų ekonominių zonų, kuriose dirba Baltijos šalių įmonių. Mums visada buvo svarbi kaimynė Lietuva ir net Latviją mes vadinome "Lietuva-2". Bet susiklosčius nemaloniai situacijai dėl Lenkijos investicijų Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje, kuri priklauso lenkų koncernui "PKN Orlen", santykiai gali pasikeisti. Bendrovė "Orlen Lietuva" - didžiausia užsienio investuotoja Lietuvoje ir stambiausia bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" klientė. Tačiau nustatyti įmonės produktų vežimo į "Klaipėdos naftos" terminalą geležinkelio tarifai yra didesni nei lietuviams. Ir jie bus didinami dar labiau. Lenkų investuotojų diskriminavimas Lietuvoje daro įtaką mūsų investuotojų verslo aktyvumui Latvijoje ir visame Baltijos regione", - kalbėjo Lenkijos ambasadorius J.M.Nowakowskis.

Strateginė partnerė bus Rusija

- Ką vadinate diskriminavimu? Juk "Orlen Lietuva" moka "Lietuvos geležinkeliams" už paslaugas taip, kaip numato dvišalė sutartis?

- Šiuo metu su "Lietuvos geležinkeliais" galioja tokia sutartis, pagal kurią lenkai kiekvienais metais praranda šimtus milijonų eurų.

Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos įsigijimas Lietuvoje, įskaičiuojant ir jos modernizavimą, kainavo 3 mlrd. JAV dolerių. O dabar lenkams už šią įmonę siūlomas tik milijardas dolerių. Priimdama sprendimą pirkti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos akcijas Lenkija pirmiausia vadovavosi politiniais sumetimais: mums atrodė svarbu palaikyti kaimynus. Pasirodo, tai buvo klaida. O kai politikos nebėra, lieka vien ekonominis klausimas.

- Ar manote, kad Mažeikių naftos perdirbimo įmonė bus parduota?

- Jei tik Rusijos naftos koncernas "Gazprom" ar kuris kitas rusų investuotojas pasiūlys naudingą kainą, parduosime Mažeikių gamyklą. Baltijos valstybėms derėtų organizuoti verslą su Lenkija abiem šalims priimtinomis sąlygomis, be jokių pilkųjų ir šešėlinių teisinių išsisukinėjimų bei klastos. Pavargome nuo lietuvių klaidų, mano manymu, nuo baisių klaidų.

Antai Lenkija iki šiol yra pasirengusi dalyvauti ir drauge finansuoti naujosios Visagino atominės elektrinės statybos projektą. Bet Ignalinos-2 projektas nejuda, lietuviai įsivėlę į nesibaigiančias diskusijas. O rusai savo Baltijos AE stato Kaliningrade jau nuo šių metų vasario ir baigs 2016-aisiais.

Lenkijos šiaurės rytų regionui per metus tenka pirkti apie 2 tūkst. megavatvalandžių elektros energijos kitose šalyse. Jeigu negalėsime jos gauti Lietuvoje, turėsime pirkti iš Baltijos AE. Rusijos kompanija "Rosatom" pasiruošusi partnerystei su mumis, o jūs, Baltijos valstybės, nuolat diskutuojate, gudraujate, darote klaidas. Todėl Lenkija kurs strateginę partnerystę su Rusija.

Lenkų anklavas Rygoje

Kaip laikraštį informavo lenkų bendruomenė Latvijoje, šioje Baltijos šalyje yra užregistruota 160 kompanijų, susijusių su lenkišku kapitalu. Bendruomenė ketina įsigyti Rygoje didelį daugiaaukštį pastatą, kuriame būtų įkurtas lenkiškų įmonių biurų centras. Tvirtinama, jog lenkų nusižiūrėtas pastatas, priklausantis bendrovei "Nida Invest", prieš krizę kainavo 1,5 mlrd. eurų, tad buvo per brangus, o dabar jo kaina nukrito iki 600 tūkst. eurų. Bendruomenė tikisi, kad Lenkijos vyriausybė sutiks iš valstybės biudžeto finansuoti šio statinio pirkimą.

Lenkiškų prekių importas į Latviją 2009 metais sudarė 551,8 mln. eurų, latviai į Lenkiją eksportavo mineralines medžiagas, medieną ir jos gaminius bei metalo konstrukcijas - iš viso už 125,1 mln. eurų.

Per šešis šių metų mėnesius abu rodikliai pagerėjo: lenkiškas importas į Latviją sudarė 604,2 mln. eurų, o latviškas eksportas į Lenkiją - 79,1 mln. eurų.

Parengta pagal užsienio spaudą

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"