TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lenkai rado būdą perimti dujotiekį

2010 09 07 0:00
Lenkija ir Baltijos šalys siekia atskirti dujų transportavimo įmones nuo jų pardavimo.
LŽ archyvo nuotrauka

Lenkijos valdžia, siekdama įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) trečiąjį energetikos paketą, stengsis atskirti Rusijos koncerną "Gazprom" nuo dujų perdavimo sistemos šalyje valdymo.

Europos Komisija (EK) siekia, kad Lenkija laikytųsi ES energetikos sektoriaus teisinių normų ir tinkamai pasirengtų eksploatuoti rusiško dujotiekio "Jamalas-Europa" ruožą, einantį per šią šalį. Tai reiškia, kad šią struktūrą turi valdyti nepriklausomas operatorius ir ji turi būti prieinama trečiosioms šalims.

Varšuva jau siūlo perduoti 33 mlrd. kubinių metrų per metus pajėgumo dujotiekio "Jamalas-Europa ruožo", kuris eina per šios valstybės teritoriją, valdymą lenkų valstybinei bendrovei "Gaz-System".

EK nenusileis

"Pagal ES reikalavimus, tokią dujų sektoriaus infrastruktūrą turi valdyti nepriklausomas subjektas ir ji turi būti prieinama trečiosioms šalims, - pareiškė EK atstovas, kurį cituoja Rusijos dienraštis "Kommersant". - Norime būti tikri, kad šiuo dujotiekiu naudosis ne tik viena ar dvi kompanijos." Šio dienraščio duomenimis, Varšuva jau turi planą, kaip nustumti "Gazprom" nuo dujotiekio valdymo pagal EK reikalavimus.

Iki rugsėjo pabaigos turi būti pasirašytas priedas prie Lenkijos ir Rusijos 1993 metais sudarytos sutarties dėl rusiškų gamtinių dujų tiekimo apimčių didinimo iki 10,3 mlrd. kubinių metrų per metus ir susitarimas pratęsti šią sutartį iki 2037 metų. Šį sprendimą parėmė Donaldo Tusko vyriausybė, bet jam iki šiol prieštarauja EK. Briuselio manymu, šis Lenkijos susitarimas su Rusija prieštarauja ES teisei ir gali tapti uždelsto veikimo mina visos ES dujų sektoriaus reformoje.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lenkija importavo iš Rusijos 5,5 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų ir tapo trečia pagal dydį "Gazprom" koncerno eksporto rinka. Remiantis "Gazprom" antrojo ketvirčio ataskaita, ES daugiau už Lenkiją rusiškų dujų nupirko tik Vokietija (19,6 mlrd. kubinių metrų) ir Prancūzija (6,1 mlrd. kubinių metrų).

Lems rinkos reguliuotojo žodis

Kokį planą rengia Lenkija, kad įvykdytų EK reikalavimus? Šalis siūlo 33 mlrd. kubinių metrų per metus galios 684 kilometrų ilgio dujotiekio "Jamalas-Europa" ruožą perduoti valdyti valstybinei įmonei "Gaz-System". Dabar šis dujotiekio ruožas priklauso įmonei "Europolgaz". Valstybinė Lenkijos kompanija planuoja pati sudaryti sutartį su mėlynojo kuro tiekėjais dujotiekiu "Jamalas-Europa" ir užtikrinti teisę juo naudotis trečiosioms šalims. Taip pat planuojama taikyti tranzito mokestį už dujų transportavimą per Lenkijos teritoriją.

Už tai, kad dujotiekio "Jamalas-Europa" kontrolė būtų perduota valstybinei Lenkijos įmonei "Gaz-System" aktyviai pasisako šios šalies Vidaus reikalų ministerija, vadovaujama ministro Radoslawo Sikorskio. Bet ekonomikos ministras ir vicepremjeras Valdemaras Pavliakas reikalauja tai aptarti per neeilinį vyriausybės posėdį.

Liepos pabaigoje bendrovė "Gaz-System" jau perdavė Lenkijos energetikos reguliavimo tarnybai "Urzad Regulacji Energetyki" (URE) savo sutarties su "Europolgaz" projektą, tai vamzdyno ruožą Lenkijoje statanti bendrovė. Jai dabar priklauso 684 kilometrų iš Jamalo pusiasalio į Europą tiesiamo dujotiekio ruožas ir penkios kompresinės stotys. Po 48 proc. "Europolgaz" akcijų valdo rusų "Gazprom" ir lenkų PGNiG, likę 4 proc. priklauso lenkų "Gas-Trading".

Lenkijos rinkos reguliuotojo institucija URE jau paskelbė, kad jeigu iki rugsėjo 11 dienos šalys pačios nesusitars dėl dujotiekio eksploatavimo perdavimo, sprendimą priims ši institucija. Tuo atveju pusę metų nuo 2011 metų kovo 12 dienos dujotiekį "Jamalas-Europa" reguliuotojo nustatytomis sąlygomis valdys "Gaz-System".

"Gazprom" kategoriškai priešinasi tokiam rinkos energetikos sektoriaus reformos scenarijui Lenkijoje. Pats koncernas skelbia, kad lenkų įmonei siūloma būti tik techniniais vamzdyno ruožo operatoriais, visas likusias funkcijas paliekant "Europolgaz". "Pasiūlėme lenkams sudaryti sutartį aptarnavimo paslaugoms teikti, kad kitos operatoriaus funkcijos liktų "Europolgaz" žinioje, - pareiškė "Gazprom". - Bet "Gaz-System" nori visiškai valdyti dujotiekį." Tačiau, kaip sakė "Kommersant" kalbintas ir prisistatyti nenorėjęs "Gazprom" atstovas, "Gaz-System" planuoja pati sudarinėti sutartis su tiekėjais ir leisti naudotis dujotiekiu trečiosioms šalims. Už dujų tranzitą Lenkijos teritorija planuojama imti mokestį. Maskvos dienraštis "Kommersant" pažymi, kad lenkai daug metų siekę padidinti šį mokestį, o koncernui "Gazprom" tai esą padidintų jo tiekiamų dujų savikainą.

Baltijos šalys skuba

Dujotiekių valdymas domina ir Baltijos šalis. Liepą Lietuvos Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuriuo numatoma ne vėliau kaip iki 2012 metų padalyti į dvi įmones bendrovę "Lietuvos dujos", jos 37 proc. akcijų valdo koncernas "Gazprom". Sumanyta sukurti dvi savarankiškas įmones - dujų transportavimo ir prekybos.

Kaip jau buvo skelbta, po to Lietuva iš "Gazprom" gavo laišką, kuriame reiškiami priekaištai dėl dujų sektoriaus pertvarkos ir grasinama dėl to kreiptis į Tarptautinį arbitražą. "Gazprom" teigė, kad Lietuvos Vyriausybės planai atskirti dujų perdavimo ir paskirstymo valdymą ir taip perimti magistralinių vamzdynų valdymą be konsultacijų su koncernu "Gazprom" neva pažeidžia įmonės teises ir turės neigiamą poveikį investicijoms. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad tokį rusų koncerno elgesį būtų galima pavadinti spaudimu. "Gazprom" yra vienintelis dujų tiekėjas Lietuvai.

Estijos vyriausybė pasirinko tokį patį reformos sprendimą dėl dujų kompanijos "Eesti Gaas", kurios 47 proc. akcijų valdo "Gazprom" ir "Itera". Savo ruožtu Latvijoje panaši rinkos pertvarka nukelta iki 2014 metų.

Jau prognozuojama, kad Europoje įsižiebs ne vienas konfliktas dėl rusiškų dujų tiekimo. "Gazprom" turi akcijų visose trijose Baltijos šalių pagrindinėse dujų tiekimo bendrovėse ir yra vienintelis šio kuro tiekėjas šiose šalyse. Koncernas valdo 37 proc. "Lietuvos dujų", 37 proc. "Eesti gas" ir 35 proc. "Latvijas gaze" akcijų.

Parengta pagal užsienio spaudą

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"