TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lenkams parūpo "Klaipėdos naftos" akcijos

2007 08 16 0:00

Strateginės įmonės statusas bendrovei "Klaipėdos nafta" nepadeda didinti krovos, todėl priklausomybė nuo Mažeikių įmonės produkcijos skatina jau trečiųjų gamyklos savininkų norą perimti terminalo valdymą.

"Klaipėdos naftos" terminalo istorija nuo pat įmonės rekonstrukcijos pradžios lydima politinių intrigų ir permainų. Pusė milijardo litų krovos įrangai modernizuoti - iki šiol nepralenktas investicijų į vieną uosto įmonę rekordas - paskleidė ilgalaikį pelno kvapą, žadinantį aistrą valdyti.

Dėl šios savybės 1994 metais Vyriausybės ir Amerikos lietuvių brolių Didžiulių įsteigta Lietuvos ir JAV akcinė bendrovė "Klaipėdos nafta" bėgant metams vis ko nors netenka: privataus kapitalo, dalies pavadinimo, ekonominės nepriklausomybės. Pastaruoju metu spaudoje atsiradę įvairūs pranešimai dėl "Klaipėdos naftos" ateities gali parodyti, kad po 2008 metų Seimo rinkimų šiai įmonei gresia prarasti strateginį statusą ir nacionalinį atspalvį. Šiuo metu Ūkio ministerija valdo 70,63 proc. įmonės akcijų, o premjeras Gediminas Kirkilas tvirtina, kad jų parduoti neketinama.

Kaitalioja tarifus

Pastarųjų dvejų metų "Klaipėdos naftos" veiklos rezultatai įmonės vadovą Jurgį Aušrą verčia nerimauti, nes pajamos ir pelnas mąžta. Anksčiau mėgęs kartoti, kad svarbu ne tonos (niekaip nepasiekiama 7,1 mln. tonų projektinio pajėgumo žyma), o pinigai, šį posakį jis baigia pamiršti.

2004 metais įmonė gavo 119 mln. litų pajamų, uždirbo 18,3 mln. litų pelno, 2005 metais, atitinkamai, 84 ir 10 mln. litų. Dėl pernai spalį kilusio gaisro "Mažeikių naftos" įmonėje ir smukusios krovos rezultato 2006 metais gauta 66,2 mln. litų pajamų (planuota - 73,2 mln. litų) ir 12,8 mln. litų pelno. Šiemet tikimasi pasiekti 75,9 mln. litų apyvartą ir uždirbti 8,8 mln. litų pelno.

Iš Lietuvos Vyriausybės ir JAV kompanijos "Williams International" 1999 metais pasirašytos pagrindinės "Mažeikių naftos" gamyklos pirkimo sutarties išplaukusi vadinamoji Terminalo sutartis įteisino 2,6 JAV dolerių (14,4 litų) perkrovimo tarifą visų rūšių produktams. Tai buvo maždaug dukart žemesnis tarifas negu tuo metu naftos terminalas taikė kitiems klientams. Iki 2001 metų, kuomet Rusija padidino įkainius kroviniams vežti per Baltijos uostus, klientų terminalas turėjo daug. Po to situacija pasikeitė, "Klaipėdos naftą" be perstojo maitina tik krovos apyvartoje dominuojantis lietuviškos produkcijos eksportas. Tranzitiniai kroviniai - epizodiniai.

Amerikiečiams "Mažeikių naftą" pardavus kompanijai "Yukos", 2003 metų sutartis metų pradžioje buvo pakoreguota Klaipėdos terminalo naudai, didinant krovos tarifus iki 14,5 litų už toną. Bet 2005 metų spalį, atgaline data, nuo rugsėjo 1-osios, tarifai mazutui ir kitiems produktams buvo sumažinti atitinkamai iki 12,5 ir 11,5 litų už toną. Priežastis - Mažeikių įmonės grasinimas krauti naftos produktus per pigesnius Latvijos terminalus.

Sutartis - gera

Iki šiol nesiliauja ginčai, naudinga ar ne toji Terminalo sutartis "Klaipėdos naftai". Ar reikia ją nutraukti ir leisti įmonei pačiai diktuoti sąlygas, ar susieti jos ateitį su dabartiniais Mažeikių gamyklos savininkais - lenkų koncernu "PKN Orlen S.A".

Trečius metus valdybai pirmininkaujantis Vladas Gagilas sakė nežinąs ankstesnių sprendimų aplinkybių, tačiau vėliau, jo tikinimu, santykių klausimas nebuvo gvildentas, esą sutartis nėra bloga "Klaipėdos naftai". Tačiau jis stengėsi išsisukti nuo atsakymų apie finansinę bendrovės būklę ir poreikį didinti tarifus.

V.Gagilo manymu, valdybai netinka komentuoti viename dienraščių išreikštą įmonės vadovo susierzinimą dėl žemų tarifų pagrindiniam terminalo klientui, kadangi tie klausimai - J.Aušros prerogatyva. Bet paklaustas, ar yra kokių ženklų, verčiančių "Klaipėdos naftą" nerimauti dėl ateities, atsakė mįslingai: "Šiemet bendrovių tarpusavio reikalai valdyboje formaliai nebuvo svarstomi, o ką įtraukti į darbotvarkę, siūlo įmonės vadovas. Tačiau susitikimai su "PKN Orlen S.A." vyksta nuolat, diskutuojame įvairiais klausimais". "Nesame gavę valdybos užduoties įtraukti į darbotvarkę tarifų ir kitų su Terminalo sutartimi susijusių klausimų. Nebuvo ir jokių susitikimų su "Mažeikių nafta" dėl šių dalykų. Mūsų santykiai su "Mažeikių nafta" buvo ir išlieka geri", - šįkart nekalbus buvo J.Aušra. Paklaustas, ką mano apie naftos produktų vamzdyno iš Mažeikių į Klaipėdą tiesimo idėją, J.Aušra sakė, kad terminalui toks tiekimo būdas būtų naudingas. "Projektavimas turėtų atskleisti, ar "Mažeikių nafta" prašys mūsų prisidėti. O vietos jų rezervuarams tikrai atsiras", - pažymėjo J.Aušra.

Vamzdynas - už akcijas

LŽ paprašytas interviu "Mažeikių naftos" generalinis direktorius Marek Mroczkowski pranešimus apie svarstomą galimybę keisti Terminalo sutartį pavadino gandais.

- Apie verslo reikalus mes kalbame tiesiogiai su mūsų partneriais. Kalbėjimas šiomis temomis ir problemos gvildenimas spaudoje nebūtų geriausia komunikacijos forma. Nuolatos palaikome verslo santykius su "Klaipėdos naftos" direktoriumi, klausimus analizuojame ir tariamės ne viešai.

- Ar "Mažeikių nafta" svarsto galimybę įsigyti "Klaipėdos naftą"?

- Jau anksčiau sakiau, kad "Klaipėdos nafta" "Mažeikų naftai" yra "langas į pasaulį", kadangi būtent per ją transportuojame savo produktus jūriniu keliu. Todėl suprantama, kad siekiame palaikyti su šia įmone kuo geriausius santykius. Nuolatos yra vykdomos analizės, siekiant gerinti produktų transportavimą ir jų pakrovimą į tanklaivius.

Dabar svarstome apie vamzdyno, jungiančio "Mažeikių naftą" su "Klaipėdos nafta" statybą. Prieš priimdami galutinį sprendimą norime būti tikri, kad pastatę šį vamzdyną mes galėsime naudotis "Klaipėdos naftos" įrenginiais palankiomis sąlygomis. Aišku, geriausias sprendimas šiuo atveju - būti šios įmonės savininku. Tokią mintį lenkų spaudoje jau anksčiau yra išsakęs ir Dawid Piekarz, "PKN Orlen S.A." atstovas spaudai. Jis yra pažymėjęs, kad produktotiekio į Klaipėdą statybos planai yra "PKN Orlen" strategijos dalis, o prie to būtų gerai turėti akcijų paketą, kuris leistų įtakoti Klaipėdos terminalo valdymą.

- Spaudoje nurodomas skirtingas investicijų į "Mažeikių naftą" iki 2012 metų dydis ir tai, ko gero, susiję su vamzdyno į Klaipėdą tiesimu. Ar galėtumėte duomenis ir planus patikslinti?

- Į 1,6 milijardo sumą, kurią Lietuvoje numato investuoti "Mažeikių naftos" savininkai, įeina taip pat ir investicijos, susijusios su produktotiekio tiesimu.

- Teko girdėti, kad "PKN Orlen" apie galimą produktotiekio vietą kalbasi net tik su "Klaipėdos nafta", bet ir su kitomis uosto kompanijomis. Ar galite tai patvirtinti?

- Kalbant apie vamzdyno statybos vietą, norėčiau pasakyti, kad analizuojame įvairius galimus variantus, o jų yra daugiau nei vienas.

- Būtingės terminale per I pusmetį, Klaipėdos uosto direkcijos duomenimis, krauta 2,3 mln. tonų naftos. Kokie II pusmečio krovos planai?

- Būtingės terminale yra perkraunama nafta iš Venesuelos, kuri buvo nupirkta palankiomis sąlygomis. Žaliavos tiekimas šiuo metu vyksta jūra (nors naudojamės ir geležinkelio paslaugomis) per Būtingės terminalą ir vamzdynu, jungiančiu jį su "Mažeikių nafta".

- Kada numatoma stabdyti Mažeikių gamyklą remontui ir kokia šiemet eksporto per "Klaipėdos naftą" perspektyva?

- Iš tikrųjų yra numatoma stabdyti įmonę kapitaliniam remontui rugsėjo viduryje. Tai, aišku, darys įtaką eksportiniam pardavimui. Tačiau atsargos yra kaupiamos ir tai leis degalais aprūpinti ir Lietuvos, ir kaimyninių šalių rinkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"