TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lenkija pasiūlė keisti dujotiekio trasą

2016 09 08 11:57
„Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka

Lenkijos energijos ministerija šią savaitę informavo Lietuvos energetikos ministeriją apie poreikį keisti abi šalis sujungsiančio dujotiekio trasą Lenkijos teritorijoje.

Lenkijos siūlomi pakeitimai padidintų dujotiekio pajėgumą Lenkijos kryptimi, o projektas galimai kainuotų pigiau, bet darbai užtruktų ilgiau.

Netikėtas lenkų pasiūlymas

Lenkijos pusė paaiškino, kad siūlomi pakeitimai yra neišvengiami – priešingu atveju užbaigti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtį (GIPL) užtruktų dar ilgiau. Detalią analizę atlikęs Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorius „Gaz-System“ išsiaiškino, kad netoli Varšuvos esančioje Rembelščyznoje kompresorių stoties plėtra daro didelį aplinkosauginį poveikį bei padidina triukšmo lygį. Kompresorių stotis yra šalia gyvenamųjų vietovių, o greitų sprendimų sumažinti triukšmo lygį nėra.

Išplėsti kompresorių stotį – būtina sąlyga, kad GIPL veiktų. Siekiant išvengti neprognozuojamos gaišaties, pasiūlytas alternatyvus sprendimas: pakoreguoti dujotiekio trasą Lenkijos teritorijoje.

Pagal naująjį pasiūlymą, naujos kompresorių stoties nereikėtų statyti – būtų panaudoti jau esami pajėgumai. Dujotiekis būtų tiesiamas nuo Holovčyco kompresorių stoties iki Lietuvos-Lenkijos sienos. Dujotiekių sujungimo taškas ties valstybių siena išliktų nepasikeitęs, jokių pakeitimų nebūtų ir Lietuvos pusėje.

Be to, pakeitus trasą dujotiekis Lenkijos teritorijoje būtų trumpesnis. Dėl šių priežasčių, Lenkijos ministerijos teigimu, investicijos gali būti ir mažesnės, nei suplanuota. Tokiu atveju sumažėtų ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos išlaidos, nes šios trys šalys dėl joms tenkančios GIPL naudos turi padengti dalį investicijų Lenkijos teritorijoje.

Turėtų padidėti ir dujotiekio pralaidumas Lenkijos kryptimi. Tuo tarpu kiti techniniai parametrai nesikeičia. Pakoregavus projektą, būtų siekiama visus darbus pabaigti iki 2020 metų pabaigos. Jeigu to nepavyktų padaryti, terminas galėtų būti pratęstas dar ne daugiau nei metams.

„GIPL projektas yra prioritetinis tiek Lenkijai, tiek Lietuvai. Todėl su Lenkijos energijos ministru sutarėme siekti, kad projektas būtų sklandžiai įgyvendintas. Mūsų siekius remia ir Europos Komisija, dujotiekių jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos laikanti vienu svarbiausių projektų Europos dujų sektoriuje“, – Energetikos ministerijos pranešime cituojamas energetikos ministras Rokas Masiulis.

Lenkijos energijos ministerija atsiųstame laiške pabrėžė, kad GIPL yra kritiškai svarbus projektas užtikrinti dujų tiekimo saugumą Baltijos šalyse bei integraciją į ES rinką. Ministerija taip pat akcentavo savo įsipareigojimą įgyvendinti šį projektą.

Pradėjo darbus, gavo finansavimą

Lietuvoje GIPL projektą įgyvendinanti bendrovė „Amber Grid“ visus darbus atlieka pagal anksčiau numatytą grafiką.

Pagal pirminį projektą turėjo būti pastatytas 522 km ilgio 700 mm skersmens magistralinis dujotiekis nuo Jauniūnų kompresorių stoties Lietuvoje iki Rembelszczyznos kompresorių stoties Lenkijoje. Lenkijoje būtų nutiesta apie 357 km, Lietuvoje – apie 165 km dujotiekio.

Bendra planuota projekto vertė – 558 mln. eurų. Pagal pernai spalį tarp „Amber Grid“, „Gaz-System“ ir ES Inovacijų ir tinklų vykdomosios agentūros pasirašytą sutartį, GIPL projektui skirta iki 295,4 mln. eurų ES parama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (Connecting Europe Facility, CEF). „Amber Grid“ skirta iki 55 mln. eurų parama.

Gegužės mėnesį dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos statybos darbams Lietuvoje finansuoti „Amber Grid“ jau gavo beveik 1,2 mln. eurų.

Tai pirmasis inovacijų ir tinklų vykdomoji agentūros (INEA) išankstinis ES paramos pervedimas „Amber Grid“ dujotiekiui tarp Lietuvos ir Lenkijos statyti.

Europos Komisija 2014 metais GIPL projektui skyrė finansinę ES paramą pagal Infrastruktūros tinklų priemonę (CEF) – 10,6 mln. eurų parengiamiesiems darbams ir 295,4 mln. eurų statybos darbams atlikti.

Be ES finansinės paramos GIPL projekto statybos darbus finansuos Lietuva, Latvija ir Estija, pagal tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymo sprendimą padengdamos dalį GIPL infrastruktūros kaštų Lenkijos teritorijoje.

GIPL projekto statybas Lietuvos teritorijoje numatoma baigti 2019 metų liepą.

Įgyvendintas projektas leistų ntegruoti Baltijos šalių gamtinių dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius, užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą ir didesnę konkurenciją tarp dujų tiekėjų. GIPL turėtų sustiprinti abiejų šalių SGD terminalų – Klaipėdos ir Svinojuščės – pozicijas bei padidinti jų lankstumą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"