TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lenkija regi savą Silicio slėnį

2015 08 01 6:00
Žygimantas Mauricas: "Reikėtų imti pavyzdį iš Lenkijos ir aktyvinti finansų sektoriaus veiklą Lietuvoje". Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lenkija gaivina ambicijas tapti regiono lydere ir regi savo šalį finansų sektoriaus pirmūne. Varšuvos vizija – kad šalyje atsirastų savas Silicio slėnis.

Sėkmingų „startuolių“ ir Varšuvos akcijų biržoje naujų įmonių, išleidžiančių akcijas, daugėja. Žygimantas Mauricas, "Nordea" banko ekonomistas, grįžęs iš Centrinės ir Rytų Europos Kapitalo rinkos lyderių forumo Lenkijoje, minėjo, kad ambicingi lenkų tikslai nėra nauji, tačiau atsigaunant ekonomikoms jie gali būti įgyvendinti.

Ž. Mauricas priminė, kad Vyšegrado valstybės jau anksčiau yra patekusios į Austrijos įtakos zoną, nes Viena buvo labai aktyvus žaidėjas kapitalo rinkose ir visame finansų sektoriuje. Tuo metu Baltijos šalys yra Skandinavijos valstybių įtakoje. „Taigi, Lenkija tarsi liko viena. Tai supranta ir skatina finansų sektoriaus raidą visame regione“, – aiškino ekonomistas.

Varšuva norėtų tapti inovacijų centro lydere. Apie tai diskutuota minėtame forume. Viena surengtų diskusijų pavadinta: „Ar Lenkija gali pakartoti Silicio slėnio sėkmę?“. Ž. Mauricas pridūrė, kad lenkai pastaruoju metu labai daug investuoja į „startuolius“, o įmonių, pereinančių į Varšuvos akcijų biržą, daugėja. Ji, beje, yra antra pagal pirminių pasiūlymų skaičių Europoje.

„Akcentas yra naujosios technologijos: IT sektorius ir inžinerija. Varšuva joms tampa finansų centru atsispirti. Beje, ne išimtis ir Lietuvos įmonės - keturios bendrovės yra kotiruojamos Varšuvos biržoje“, – svarstė Ž. Mauricas ir pridūrė, jog lenkai siekia, kad jų būtų kuo daugiau.

Jo pastebėjimu, didžiausias kliuvinys bendradarbiavimui – noras konkuruoti dėl Vakarų investicijų. „Lenkija kurį laiką buvo užsidariusi savyje, taigi padidėjęs dėmesys šiam regionui - tik į gera tiek Lietuvos verslui, tiek finansų sistemai. Taip pat tai yra ir iššūkis. Reikėtų imti pavyzdį iš Lenkijos ir suaktyvinti finansų sektoriaus veiklą Lietuvoje“, – siūlė Ž. Mauricas.

Norint suaktyvinti regioninę kapitalo rinką, reikia glaudesnio Centrinės ir Rytų Europos šalių ekonominio bendradarbiavimo. Lietuvos ir Višegrado grupės šalių (Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos) prekybos bei abipusių investicijų apimtis vis dar yra maža. "Viena iš priežasčių yra tarpusavio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo stoka bei pernelyg didelis noras konkuruoti tarpusavyje – ypač dėl investicijų pritraukimo iš Vakarų Europos. Kol ištempę akis Vakarų horizonte bandome įžvelgti investicijų banginį, nepastebime, kaip po mūsų kojomis dažnai praplaukia nesumedžiotos mažesnės Višegrado šalių žuvys“, - kalbėjo Ž. Mauricas.

Esą Čekijos, Slovakijos, Vengrijos prekybos bei abipusių investicijų apimtis lemia įsisenėję mitai, kad nėra pakankamai paklausos, taigi nėra ir pasiūlos. „Šalys nepakankamai dėmesio skiria iššūkiui stebėti į finansų sektoriaus plėtrą. Lenkijos didžiausias iššūkis yra posovietinės valstybės šleifas. Tačiau situacija keičiasi“, – mano ekonomistas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"