TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lenkija saugumą sieja su ekonomine nauda

2013 02 01 6:01
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka/J.Steinhoffo teigimu, Lenkijoje prieš branduolinę energiją pasisako tik žaliosios energijos lobistai.

Išsiderėti mažesnę gamtinių dujų kainą Lenkijai padėjo skundas prieš Rusijos dujų korporaciją "Gazprom" Stokholmo arbitražo teisme ir sėkmingai įgyvendinami strateginiai projektai.

"Lenkijos energetikos padėtis po poros metų pasikeis iš pagrindų, ir tai dar labiau sustiprins mūsų poziciją derybose su dujų tiekėjais", - išskirtiniame interviu LŽ teigė vienas autoritetingiausių Lenkijos energetikos ekspertų, buvęs Lenkijos ūkio ministras ir vicepremjeras Januszas Steinhoffas.

Pasak jo, Lenkija 2014-2015 metais jau turės galimybę importuoti dujas ne tik iš Rytų, bet ir iš Pietų, Vakarų ir Šiaurės. "Būtent dėl to, kad turi alternatyvą, Vokietija (kaip Prancūzija ar Italija) šiandien moka už dujas mažiau nei Lenkija", - teigė šiuo metu Lenkijos prekybos rūmus konsultuojantis J.Steinhoffas. Jo nuomone, Lietuva ir Baltijos šalys turėtų eiti panašiu keliu.

Padėjo ieškinys teisme

- Lenkijai, vienintelei iš Vidurio ir Rytų Europos valstybių, praėjusių metų pabaigoje pavyko pasiekti susitarimą su "Gazprom", kad gamtinės dujos jai bus tiekiamos pagal naują kainos formulę ir mažesne kaina. Kokie buvo pagrindiniai Lenkijos derybų svertai?

- Lenkija - stambi klientė, suvartojanti 10 mlrd. kub. m dujų per metus. Todėl jau daug metų manėme, kad bendradarbiavimas su "Gazprom" nėra geras, importuojamų dujų kaina per didelė, neatitinkanti transportavimo sąnaudų.

Naujausia kainos formulė sudaryta atsižvelgiant į procesus Europos dujų rinkoje, kur tiekėjai dujų kainą skaičiuoja ne tik pagal pasaulio naftos kainą, bet ir atsižvelgdami į rinkos kainą. "Gazprom" poziciją derybose įvertinome pozityviai. Vis dėlto reikėtų pažymėti, jog rusų koncernas pradėjo kalbėtis ir nusileido dėl to, kad Lenkija dėl didelių kainų buvo apskundusi "Gazprom" Stokholmo arbitražo teisme. Po sutarties pasirašymo bylinėjimasis buvo nutrauktas. Bet nauja dujų kaina galioja atgaline data, tai yra "Gazprom" grąžins kainos skirtumą, susidariusį nuo to momento, kai ieškinys buvo pateiktas Stokholmo teismui.

Suprantame, kad "Gazprom" naudojasi dominuojančia padėtimi Lenkijos rinkoje. Dėl to daugelį metų bandome diversifikuoti dujų tiekimą, investuojame į infrastruktūrą, ir tai leis dujas gauti ne tik iš Rytų. Sparčiai statoma jungtis į Vakarus - su Vokietija, pietų kryptimi dujų vamzdis sujungs su Moravija, Čekijoje. Lenkijai itin reikšmingas bus ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Svinouiscyje prie Baltijos jūros.

Tikisi vartoti dar daugiau dujų

- Kiek sumažėjo dujų kaina Lenkijai?

- Tai neskelbiama, bet, žiniasklaidos pranešimais, maždaug 10-15 procentų.

- Kuriam laiku Lenkija pasirašė dujų tiekimo sutartį? Ar jos neketinama peržiūrėti po to, kai 2014 metų viduryje pradės veikti SGD terminalas?

- Sutartis galios iki 2022 metų. Lenkijos dujų poreikis ateityje augs, ypač kai dėl ES klimato politikos turėsime atsisakyti dalies akmens anglimis kūrenamų jėgainių ir elektrą gaminti iš dujų. Tada bus reikalingos ir suskystintos, ir gamtinės dujos. Be to, įgyvendinus ES trečiąjį energetikos paketą bus sukurta laisvoji rinka ir Lenkija turės teisę įsigytas rusiškas dujas eksportuoti į kitas šalis. Tikimės, kad iš eksporto net šiek tiek uždirbsime.

Plėtos branduolinę energetiką

- Ar Lenkija tęsia pradėtus atominės energetikos projektus?

- Planuojame statyti dvi atomines jėgaines. Pirmoji turėtų rastis 2022-2024 metais. Ją statys Lenkijos bendrovė "Polska Grupa Energetyczna". Dėl elektrinės vietos kol kas neapsispręsta, vyksta derybos su vietos savivaldybėmis. Projektavimo ir statybos veiksmus koordinuoja Vyriausybės paskirtas įgaliotinis. Kol kas nėra jokio pavojaus, kad numatyti planai strigtų.

- Ar šalies visuomenė remia šiuos planus?

- Dauguma žmonių neprotestuoja. Bet yra jėgų, kurios siekia protestus išprovokuoti, įtikinti, kad branduolinė energetika neva yra blogybė. Ypač atsinaujinančios energetikos šalininkai pabrėžia, kad atominė energija labai brangi. Tačiau iš trijų vietų, kur planuojama statyti AE, bendruomenių tik viena tam priešinasi, kitos dvi projektą remia, tikisi naujų darbo vietų bei naudos regiono ekonomikai. Manau, kad protinga reklamos kampanija dar labiau sustiprins visuomenės paramą projektui. Manau, kad branduolinė jėgainė duodą naudą ir vietos visuomenei, ir visai valstybei.

- Jeigu Lietuva galutinai atsisakytų idėjos statyti regioninę branduolinę jėgainę, Kaliningrado srityje statoma Baltijos AE taptų labiau ekonomiškai pagrįsta. Ar Lenkija būtų suinteresuota dalyvauti šiame projekte, ar pirkti rusišką elektros energiją?

- Dalyvavimas tame projekte nesvarstomas. Ar pirksime, priklausys nuo padėties rinkoje. Lenkai šį projektą vertina grynai komerciniu požiūriu: jeigu apsimokės, pirksime. Kelia nerimą tik tai, kad Rusija dominuojančia padėtimi energetikos rinkoje ne kartą pasinaudojo politiniais tikslais. Norime bendradarbiauti su Rusija, bet santykiai turi būti civilizuoti. Tikimės, kad Rusijos įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją ateityje leis išvengti politikos ekonominiuose santykiuose.

Saugumas ir konkurencingumas

- Kokią reikšmė jūsų šaliai turi dujų vamzdynų ir elektros linijų tarp Lietuvos ir Lenkijos projektai?

- Lenkijai taip pat svarbūs energetinio saugumo klausimai. Tačiau į tai žvelgiame plačiau. Juk svarbu ne tik saugumas, o kad elektros ir dujų rinka būtų konkurencinga. ES trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas sujungs Lenkiją, Lietuvą ir kitas Baltijos šalis į bendrą Europos rinką. O laisva elektros ir dujų apyvarta Europoje padės sumažinti šių produktų kainas. Visos Lenkijos vyriausybės rėmė minimus projektus, jie sustiprins ir Lenkijos energetinį saugumą, bus ekonomiškai naudingi. Tikiu, kad iki 2015 metais pradės veiki 500 megavatų galios elektros jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, o iki

2020 metų - 1000 megavatų elektros linija. Tai svarbi europinės reikšmės investicija.

Laukia geopolitiniai pokyčiai

- Pasaulio gamtinių dujų rinkai jau daro poveikį vadinamoji JAV skalūnų dujų revoliucija. Ar Lenkija pretenduoja į panašų vaidmenį Senajame žemyne?

- Be abejo, Lenkija norėtų, kad jos teritorija būtų pagrindinis skalūnų dujų telkinys Europoje. Bet kol kas atlikti geologiniai tyrimai neduoda pagrindo taip manyti. Dar reikia palaukti. Lenkijos vyriausybė yra išdavusi daugiau kaip 100 licencijų skalūnų dujų paieškoms. Jas gavo Lenkijos ir užsienio firmos. Šie tyrimai labai brangūs. Vienos šachtos įrengimas kainuoja apie 15 mln. dolerių. Kol kas jų įrengta tik apie 30.

Iš tikrųjų skalūnų dujų gavyba visiškai pakeitė JAV gamtinių dujų ir pasaulio suskystintų gamtinių dujų rinką. Turiu viltį, kad ir Europos laukia panašios geopolitinės permainos. Aišku, kad šie pokyčiai susilpnins dabartinių gamtinių dujų tiekėjų pozicijas.

- Kaip pagal Jūsų prognozes artimiausiais dešimtmečiais keisis energijos išteklių balansas Lenkijoje?

- Europa atsakinga tik už 15 proc. anglies dvideginio (CO2) išmetimo, todėl vienpusis įsipareigojimas mažinti į atmosferą išmetamų dujų kiekį mažins jos konkurencingumą. Dėl to dalis Europos pramonės iškeliaus į kitas pasaulio vietas. O ekologinis efektas nebus toks, kokio tikimasi.

Lenkijoje anglys bus keičiamos dujomis, atsinaujinančiais ištekliais arba atomine energija. Atsinaujinanti energija gana brangi. Todėl už ES įsipareigojimą iki 2020 metų pasiekti, kad atsinaujinantys ištekliai sudarytų 20 proc. bendro energetikos balanso, sumokės paprastas vartotojas. Lenkijoje 90 proc. energijos gaminama iš akmens anglių, todėl CO2 išmetimas Lenkijoje du kartus viršija ES vidurkį. Tad mūsų laukia didžiuliai iššūkiai. Turėsime mažinti energijos naudojimą pramonėje, gaminti elektros energiją mažesnėmis sąnaudomis, naudoti taupesnes technologijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"