TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lenkijai gali tekti rinktis - atominė energetika ar skalūnų dujos?

2012 11 05 14:58
Ekspertų teigimu, Lenkija negali sau leisti plėtoti dviejų skirtingų energetikos krypčių./AFP/Scanpix nuotrauka

Lenkija kuria planus pasistatyti pirmąją atominę jėgainę ir pradėti skalūnų dujų gavybą, tačiau ekspertai mano, kad šaliai gali tekti rinktis viena arba kita, nes investuoti į abi kryptis gali būti per brangu.

38,2 mln. gyventojų turinti Lenkija šiuo metu kliaujasi savo dideliais akmens anglių ištekliais, kuriomis kūrenamos elektrinės pagamina apie 90 proc. šalyje suvartojamos energijos. 

Varšuva siekia rasti alternatyvą, siekdama vykdyti Europos Sąjungos (ES) reikalavimus mažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Vyriausybė taip pat įsitikinusi, kad skalūnų dujų gavyba užtikrintų strateginę energetinę nepriklausomybę nuo Maskvos.

Didžiausios valstybinės energetikos įmonės PGE, dalyvaujančios nuo nulio kuriant branduolinės energetikos ir skalūnų dujų gavybos projektus, generalinis direktorius Krzysztofas Kilianas (Kšyštofas Kilianas) neseniai pareiškė, kad "viena prieštarauja kitam".

"Abiejų programų įgyvendinimas vienu metu negali būti vainikuotas sėkme", - jis sakė delegatams per Varšuvoje vykusius debatus dėl Lenkijos energetikos ateities.

Tačiau liberalios pakraipos vyriausybės premjeras Donaldas Tuskas nedelsdamas atsakė, jog "branduolinė energetika ir didelės investicijos į skalūnų dujas tebėra prioritetai".

"Tęsime branduolinę programą ir labai intensyviai dirbsime dėl skalūnų dujų gavybos", - sakė jis, pridūręs, kad K.Kilianas kalbėjo kaip bendrovės, o ne ministerijos arba vyriausybės vadovas.

Tačiau iždo ministras Mikolajus Budzanowskis neseniai pareiškė parlamentui, kad Lenkija kol kas sutelks dėmesį į energijos gamybą naudojant iškastinį kurą.

"Kalbant apie branduolinę energetiką, galutinis sprendimas bus priimtas ... 2014 metų pabaigoje arba 2015-ųjų pradžioje", - sakė jis.

Kai kurie analitikai Varšuvoje mano, jog Lenkijos lyderiai sąmoningai siunčia visuomenei prieštaringus signalus.

"Jeigu skalūnų dujų ištekliai pasirodytų esantys pakankami, Lenkijai pakaks energijos, ir jai nereikės išleisti 12 mlrd. eurų (41,4 mlrd. litų) branduolinei energetikai", - sakoma neseniai paskelbtame dienraščio "Rzeczpospolita" vedamajame.

Kiti galvoja, kad Lenkijai būtų verta plėtoti ir atominę, ir skalūnų dujų energetiką, tačiau perspėja, kad valstybinės bendrovės prisiimtų per didelius įsipareigojimus, investuodamos į abu sektorius.

"Turime būti pasiruošę keliems scenarijams", - bendrovės "Pricewaterhouse Coopers" ekspertas Witoldas Orlowskis neseniai sakė AFP, pažymėdamas, jog šiuo metu "niekas negali būti užtikrintas, kad Lenkija turi pakankamai skalūnų dujų išteklių", kuriuos ekonomiškai apsimokėtų eksploatuoti.

Tačiau viena bendrovė "negali sau leisti" plėtoti dviejų skirtingų energetikos krypčių vienu metu, pažymėjo analitikas.

Praeitą mėnesį keturios didelės Lenkijos bendrovės, vadovaujamos PGE, suvienijo jėgas, pradėdamos kurti 3 GW galios atominės jėgainės projektą, kurį ketinama įgyvendinti iki 2024 metų už 9-12 mlrd. eurų (31,1-41,4 mlrd. litų).

Siekiant diversifikuoti šalies energetikos ūkį, tos pačios keturios bendrovės anksčiau suvienijo jėgas su valstybine naftos ir dujų milžine PGNiG, įkurdamos bendrą įmonę, kuri žvalgys skalūnų dujų išteklius ir turėtų pradėti jų gavybą iki 2016 metų.

Varšuva įsipareigojo šio sektoriaus plėtrai skirti 12,5 mlrd. eurų (43,2 mlrd. litų). Manoma, kad pasiekiami Lenkijos skalūnų dujų ištekliai sudaro1,92 trln. kubinių metrų ir turbūt yra treti didžiausi Europoje po Norvegijos ir Nyderlandų, nurodoma neseniai paskelbtoje valstybės užsakymu parengtoje studijoje.

Lenkija kasmet suvartoja apie 14 mlrd. kubinių metrų dujų, trečdalį jų perka iš Rusijos.

Lenkijos skalūnų dujų telkinių žvalgybos programoje dalyvauja tarptautinės įmonės "Chevron", "ConocoPhillips" ir "Talisman Energy".

Tuo tarpu Varšuvos branduolinės energetikos planais domisi Prancūzijos bendrovės EDF ir "Areva", taip pat JAV ir Japonijos įmonės - "Westinghouse Electric" bei "GE Hitachi Nuclear Energy Americas".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"