TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lenkijoje – atliekų deginimo jėgainių bumas

2016 01 21 6:00
Paskutinę 2015 metų dieną paleista šilumą ir elektrą iš atliekų gaminanti Balstogės elektrinė per metus sudegins 120 tūkst. tonų atliekų. Arvydo Jockaus (LŽ) nuotraukos

Paskutinę 2015 metų dieną paleista šilumą ir elektrą iš atliekų gaminanti elektrinė 300 tūkst. gyventojų turinčioje Balstogėje (Lenkijoje) – antra didelė atliekų deginimo jėgainė Lenkijoje po neseniai užkurtos šiek tiek mažesnės Konino miesto elektrinės.

Lenkijoje atliekų deginimo gamyklos dabar dygsta kaip grybai po lietaus. Statant Balstogės elektrinę buvo įgyvendinami dar 5 panašūs projektai. Dabar projektuojamos ar statomos atliekomis kūrenamos jėgainės Bydgoščiuje, Poznanėje, Krokuvoje ir Ščecine. Viešųjų pirkimų stadiją pasiekę tokių elektrinių projektai Varšuvoje, Gdanske, Olštyne ir Lodzėje.

Vos keletą savaičių veikianti Balstogės jėgainė dabar vertinama kaip sėkmės istorija, nors jos iniciatorei miesto savivaldybei teko įveikti ne tik žaliųjų, visuomenės kritiką, bet ir apginti savo sprendimus kone visų lygių teismuose. Dėl užsuktos teismų karuselės gerokai užtruko poveikio aplinkai vertinimo ir teritorinio planavimo dokumentų tvirtinimas, o tai savo ruožtu sutrukdė laiku užsitikrinti 2007–2014 finansinio laikotarpio Europos Sąjungos (ES) paramą. Ją gavus elektrinę buvo privaloma pastatyti vėliausiai iki 2015 metų pabaigos.

Jėgainės rangovė didžiausia Lenkijos statybų kompanija „Budimex“ dėl to turėjo įsisprausti į dvejų metų terminą, bet spėjo laiku. Vėliau Briuselio atstovai gyrė lenkus už spartą, tačiau generalinė rangovė tikina, kad pakartoti rekordo nenorėtų – tai kainavo pernelyg daug pastangų.

Naujoji jėgainė Balstogėje, kurioje kitos elektrinės gamina šilumą iš akmens anglių ir biokuro, šilumos kainų iš esmės nesumažino, bet rūšiuotų atliekų tvarkymas gyventojams atpigo. Gamykla per metus sudegins 120 tūkst. tonų komunalinių atliekų, surinktų ne tik Balstogėje, bet ir iš dar 9 administracinių vienetų – iš viso 390 tūkst. gyventojų.

Tadeuszas Truskolaskis: „Linkiu, kad ir Lietuvoje atsirastų tokia pat atliekų deginimo gamykla.“

Atlaikė spaudimą

Vietos žiniasklaidos remiami gyventojų protestai dėl atliekų jėgainės statybų nesutrukdė Balstogės vadovui Tadeuszui Truskolaskiui daugiau kaip dešimtmetį išsilaikyti valdžioje. Meras teigia, kad jo kadencija beveik sutapo su elektrinės parengiamuoju laikotarpiu ir statyba. Dabar politikas mano, jog sprendimas statyti atliekų gamyklą pasitvirtino. „Tai miesto gyvenimo dešimtmečio sėkmės projektas. Nors per tą laikotarpį jų buvo įgyvendinta ir daugiau – stadiono, turgaus, – ši investicija pati reikšmingiausia“, – tvirtino miesto vadovas.

Lenkijoje savivaldos rinkimai vyksta kas ketverius metus. Balstogės žmonės merą rinko 2006, 2010 ir 2014 metais, tačiau atliekų deginimo jėgainės iniciatoriui ir šalininkui T. Truskolaskiui dalies visuomenės nepasitenkinimas projektu nesutrukdė triskart atsisėsti į mero kėdę.

„Mano konkurentas tikino, esą jam laimėjus rinkimus šios jėgainės Balstogėje nebus. Aš sakiau, kad elektrinė bus, ir įrodinėjau, jog procesas turi būti teisinis – į visus teisinius klausimus atsakys teismai. Jau per pirmąjį rinkimų turą gavau 65 proc. rinkėjų palaikymą. Už mane balsavo net pusė žmonių, gyvenančių netoli jėgainės. Iš tiesų netrūko emocijų, nervų, bet svarbiausia, kad tai istorija, turinti laimingą pabaigą“, – džiaugėsi meras.

Prieš elektrinės statybas protestavo žalieji ir kitos visuomeninės organizacijos, protestuotojus palaikė vietos žiniasklaida. Jėgainės priešininkams nepatiko „blogai parinkta vieta“ ir „netinkamos technologijos“. Meras buvo kaltinamas, kad stato krematoriumą, kuris nuodys gyventojus. Kritikos strėlės skriejo ir į jėgainės užsakovę bei naudos gavėją savivaldybės įmonę „Lech“ – neva ji įkurta neteisėtai.

Vis dėlto dabar T. Truskolaskis mano, kad Lietuvos miestai galėtų pasimokyti iš Balstogės. „Linkiu, kad ir Lietuvoje atsirastų tokia pat deginimo gamykla. Ji pravers vien dėl to, jog pagal Europos reikalavimus iki 2020 metų bus galima tik labai mažą kiekį menko degumo atliekų laidoti sąvartyne, visas kitas reikės rūšiuoti ir perdirbti“, – aiškino meras.

Šiuo metu Lietuvoje veikia vos viena atliekas ir biokurą deginanti jėgainė. Ją Klaipėdoje 2013 metų pavasarį pastatė ir pradėjo eksploatuoti Suomijos kompanija „Fortum“. Iki 2018-ųjų panašios elektrinės turėtų iškilti Kaune ir Vilniuje, tačiau jų savininkės bus ne šių miestų savivaldybės, o valstybinė energetikos monopolija „Lietuvos energija“.

Miestui nekainavo

Balstogės meras gyrėsi, kad gamykla, nors ir yra savivaldybės nuosavybė, miestui nieko nekainavo. Pusę jos vertės padengs ES parama, o paimtą kreditą grąžins savivaldybės įmonė, kuri dabar veža atliekas deginti. Miesto savivaldybė bus atlikusi tik organizacinį ir visuomeninį aiškinamąjį darbą. „Tai vadinamosios minkštosios investicijos, ne pinigai“, – sakė politikas.

Naujoji elektrinė turėtų atsipirkti per 25 metus. Didžiausią investicijų grąžą užtikrins vadinamasis vartų mokestis, šilumos ir elektros energijos pardavimas bei po deginimo likusių metalo dalių ir išrūšiuoto šlako realizavimas.

Piotras Swieckis: „Įvertiname kliento poreikius ir kartu su partneriais pasiūlome techninius bei finansinius sprendimus.“

Jėgainės projektas iš viso atsiėjo 409,5 mln. zlotų (91,55 mln. eurų), iš jų 210 mln. zlotų (46,95 mln. eurų) skyrė ES. Savivaldybės įmonė „Lech“ paėmė 164 mln. zlotų (36,67 mln. eurų) paskolą iš Nacionalinio aplinkosaugos fondo, kuris tokius projektus kredituoja mažesnėmis nei komerciniai bankai palūkanomis. Fondas kaupia lėšas iš prekybos taršos leidimais.

Balstogės gyventojų mokestis už atliekų surinkimą patenka į miesto biudžetą, o miestas moka įmonei už tai, kad ši sudegina atliekas – paverčia jas šilumos ir elektros energija.

„Vartų“ tarifą nustato Balstogės meras tarybos teikimu. Jo dydis svyruoja nuo 1 iki 300 zlotų (67,07 euro), priklausomai nuo atliekų kodų. Tarkime, buitinių atliekų tarifas šiuo metu siekia 230 zlotų (51,42 euro) už toną.

Naujojoje jėgainėje pagaminta elektros energija parduodama rinkos kainomis, o šilumos energijos kainą nustato Lenkijos reguliuotojas. Tačiau atliekas deginanti įmonė šilumą privalo parduoti 10 proc. pigiau už kitų Balstogės šilumos gamintojų pasiūlytą mažiausią kainą. Mieste veikia dar dvi elektrinės. Vienoje jų šiluma gaminama deginant akmens anglis ir biokurą, kitoje – tik akmens anglis.

Bet kokiu atveju naujoji elektrinė laimi, nes kitos jėgainės žaliavas – biokurą ir anglis – perka, o atliekų deginimo gamyklai už tiekiamas atliekas ir jų perdirbimą miestas dar primoka. Elektrinės eksploatacijos pradžia neturėjo didelės įtakos šilumos kainai, o atliekų tvarkymo mokestis pastačius ją sumažėjo.

Pirmas po daugelio metų

Balstogės jėgainės viešųjų pirkimų konkurse dalyvavo 12 pareiškėjų iš Lenkijos ir ES valstybių. Antrajame etape rangovas rinktas iš 4 konsorciumų. „Budimex“ pateikė trečią pagal kainą pasiūlymą, tačiau laimėjo dėl kitų kriterijų, nes vertinta ne tik kaina, bet ir rangovo technines galimybės, garantijos ir eksploatavimo išlaidos.

„Budimex“ energetikos ir pramonės objektų statybos vadovas Piotras Swieckis teigė, jog didžiausiai Lenkijos statybos kompanijai energetikos projektus teko įgyvendinti tik praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį. Dabar ji „grįžta“ į energetikos sektorių – Bogatynioje stato didelę 450 MW galios elektrinę, taip pat kitus energetikos objektus. Pasak P. Swieckio, „Budimex“ daug investavo į žmogiškuosius išteklius – 150 darbuotojų užsiima vien energetikos objektų projektavimu ir vadyba.

„Nesame technologijų tiekėja. Pirmiausia įvertiname kliento poreikius ir kartu su partneriais pasiūlome techninius bei finansinius sprendimus“, – dėstė jis.

Balstogės atliekų jėgainę kartu su „Budimex“ statė Belgijos kompanija „Keppel Seghers N.V“ ir Ispanijos įmone „Cespa“. Belgai įdiegė technologiją, kuri atliekas paverčia energija, įrengė oro atšaldymo katilą, vandens šildytuvą ir sistemą, atskiriančią iš sudegusių atliekų pelenus, šlaką bei metalus, o ispanai įgyvendino projekto aplinkosaugos dalį.

P. Swieckis patvirtino, kad „Budimex“ kartu su Vokietijos ir Lietuvos partneriais dalyvaus ir Vilniaus kogeneracinės elektrinės rangovo konkurse.

Balstogės atliekų deginimo jėgainės projekto įgyvendinimo etapai

2007 metai – pradėta poveikio aplinkai vertinimo procedūra.

2010 metų birželis – pateikta paraiška dėl bendro projekto finansavimo.

2011 metų spalis – sudaryta sutartis dėl finansavimo (be ES dalies).

2012 metų rugpjūtis – sudaryta sutartis su rangovais.

2013 metų birželis – EK patvirtino, kad paraiška atitinka reikalavimus, ir skyrė paramą.

2015 metų gruodžio 31 dieną gautas leidimas gaminti elektrą ir šilumą.

Šaltinis: „Budimex“, „Lech“, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"