TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lenkijos kainomis nepasivysime

2014 09 03 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Jau ne vienus metus kalbama apie "pigią Lenkiją", kurioje apsiperka ne tik daug taupių lietuvių, bet ir vokiečių. Sakoma, "ten viskas pigiau" - nuo maisto iki baldų, nuo degalų iki buitinės technikos.

Kodėl Lenkijoje prekės pigesnės nei Lietuvoje? Gal dėl to kaltas PVM? Kaip galėtume pasiekti panašų kainų lygį? Ko turėtume laukti artimiausiais mėnesiais?

Tokius klausimus LŽ pateikė ekonomikos analitikams.

Nerijus Mačiulis, „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas:

- Kad PVM tarifai turi kažkokią įtaką konkurencijai - mitas. Juk, pavyzdžiui, lietuviškos prekės Lenkijoje irgi pigesnės, nes apmokestinamos lenkišku PVM tarifu, o lenkiškos pabrangsta Lietuvos prekybos centruose dėl mūsiškio PVM. Tad Lietuvos pasienio gyventojams parankiau apsipirkti Lenkijoje.

Makroekonominiu požiūriu galima kalbėti veikiau apie mokesčių naštą kiekvienoje šalyje: kaip apmokestinama darbo jėga, vartojimas ir pan. Svarbu ir tai, ar yra daug verslo priežiūros institucijų, ar reguliavimas yra būtinas, ar perteklinis, koks korupcijos lygis ir panašiai. Pagal šiuos rodiklius Lietuva pasaulyje atrodo prastai.

Nerijus Mačiulis /Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lenkija turi didelį privalumą – masto ekonomiją. Kai šalyje yra dešimteriopai daugiau gyventojų nei Lietuvoje, masto ekonomiją pasiekti nėra sudėtinga. Kita vertus, visada sunkiau į tokios valstybės rinką patekti su užsieniniais mažai žinomais prekių ženklais, juolab kad šios šalies gyventojai ypatingai lojalūs savo gamintojams, suvokia, kad kuo daugiau bus perkama vietinių produktų, tuo geriau gyventi bus visiems: žmonės turės gerai apmokamą darbą ir galės daugiau vartoti.

Pramonės prekių kainos Lenkijoje dažnai yra žemesnės irgi pirmiausia dėl masto ekonomijos. Kai vidaus vartojimo rinka didelė, prekybos tinklai ir mažos parduotuvės gali nustatyti mažesnius antkainius, nes didesnė apyvarta greičiau padengia fiksuotas veiklos sąnaudas. Tai savotiškas mažos rinkos prakeikimas – ar kalbėsime apie maisto produktus, ar apie drabužius, ar apie statybines medžiagas.

Kokios priemonės galėtų padėti sumažinti vartojimo kainų skirtumus? Apskritai labai didelių skirtumų nėra. Taip, kai kurie produktai Lenkijoje pigesni dėl mokesčių, bet kažin ar tai turėtų būti priežastis pasisakyti už PVM lengvatas. O kas nuspręs, kokiems produktams lengvatas taikyti? Jeigu tik mėsai ir žuviai, tai nebus patenkinti žaliavalgiai. Jei lengvatas nustatys valdžia, tai ji lyg ir nuspręs, ką gyventojai turi vartoti. Sustojus maisto prekių eksportui į Rusiją, atsirado jų perteklius ir jos turės pigti. Jeigu taip, tai apie kokias lengvatas kalbame? Verslininkai lengvatų prašo sau, o ne tam, kad sumažėtų kainos. Tai jau ne kartą parodė ir Valstybės kontrolės, ir nepriklausomų institucijų atlikti tyrimai.

Indrė Genytė-Pikčienė, DNB banko vyriausioji analitikė:

- Lenkija turi kelis didelius kozirius. Tai pirmiausia PVM lengvatos kai kuriems maisto produktams (žuviai, mėsai, pienui). Pigesnės lenkiškos prekės traukia Lietuvos pasienio gyventojus ir užpildo Lietuvos turgus.

Kitas svarbus privalumas – laisvas zloto kursas, kuriuo bet kada gali laviruoti Lenkijos centrinis bankas. Tuo sėkmingai buvo pasinaudota per 2009 metų recesiją, tai gali palengvinti gyvenimą ir Rusijai paskelbus sankcijas. Nuvertėjusi valiuta atpigina vietinę gamybą labiau nei kitose ES valstybėse, turinčiose eurą arba su juo susietas savo valiutas.

Indrė Genytė-Pikčienė /LŽ archyvo nuotrauka

Lietuva siekdama mažinti vidaus vartojimo kainų skirtumus galėtų nebent tik smarkiai efektyvindama savo gamybos procesus ir taip mažindama gamybos sąnaudas.

Buvo siūloma sumažinti PVM kai kuriems maisto produktams. Tai keblus klausimas, nes pamaloninus vieną, būtų nepatenkinti kiti. Tačiau šio žingsnio atsisakyta veikiau dėl kitų priežasčių – dėl to, kad valdžios sektoriaus fiskalinis balansas lieka deficitinis, o valdžios sektorius nelabai turi erdvės tokiems sprendimams, juolab kad neplanuotai buvo reikalaujama didinti išlaidas krašto apsaugai. Atitinkamai šiemet bus mažesnis nei prognozuota ir BVP, todėl deficitas dar labiau išaugs, ir tai nepalanku nustatyti kokias nors mokesčių lengvatas.

Apskritai kažin ar teisinga Lietuvoje palikti ganėtinai aukštą bendrąjį PVM, kuris buvo „laikinai“ įvestas recesijos sąlygomis su pažadu grąžinti į ankstesnį lygį ekonomikai atsigavus. Įvykdyti pažadą būtų labai sveika, nes dabar Lietuvos ekonomika vis labiau remiasi vidaus vartojimu, o ne eksportu. Tačiau su Rusijos sankcijomis pablogėjo gyventojų ir verslo lūkesčiai. Vadinasi, vėl bus pradedama daugiau taupyti, mažiau investuoti. Būtų gerai palankesnius mokesčius nustatyti ir Lietuvoje, tačiau tai reikštų, kad reikia mažinti ir valdžios išlaidas, o valdžia to nenori.

Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas:

- Pirma išvada, kuri peršasi, – tai Lietuvoje mažinti PVM kai kurioms prekių grupėms, kaip daro Lenkija, bet tai apverstų aukštyn kojomis visą mūsų mokesčių sistemą ir patys sau sukeltume problemų.

Manau, mums ne tiek aktualu su Lenkija susilyginti absoliučiomis kainomis, kiek gerinti savo prekių konkurencingumą. PVM dėl to niekuo dėtas. Bėda yra tai, kad gausybė iš Lenkijos atgabentų prekių yra parduodama neapskaitytose vietose, t.y. turguose. Nemanau, kad galvos skausmą galima gydyti vaistais nuo reumato.

Gitanas Nausėda /Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Kiti aspektai susiję su konkurencingumo klausimais. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra labai oligopolizuota prekybos centrų reikšmė. Jiems būtų labai sveika konkurencija su smulkiaisiais prekybininkais. Pastaruoju metu tokia tendencija jau ryški kai kuriose ES valstybėse: vis didesnę prekybos centrų apyvartos dalį perima mažos parduotuvės šalia gyvenamų vietų. Lietuvoje kol kas tęsiasi atvirkštinis procesas – prekybos centrų apyvartos auga, o mažos parduotuvės silpnėja.

Trečias aspektas – Rusijos sankcijos. Akivaizdu, kad pradės stumdytis stambieji gamintojai, kurie savo gaminius stengsis parduoti mažesnėje rinkoje, kol nepavyks atrasti naujų eksporto rinkų, kuriose irgi teks stumdytis. Vadinasi, norom nenorom vartojimo kainos turės mažėti. Manau, bent iki šių metų pabaigos kainos tikrai mažės, o vėliau priklausys kaip seksis alternatyvių rinkų paieškos. Nemanau, kad gamintojai nori viską parduoti mažoje vidaus rinkoje.

Blogiausias scenarijus – nauja recesija. Kol kas apie ją nėra pagrindo kalbėti. Tačiau bėda, kad sankcijų karas nėra įkaltas vietoje, jis juda ir komplikuojasi. Jei sankcijos palies dar daugiau verslo sektorių, gali būti visko. Bet šiandien tai nėra bazinis scenarijus. Jis galimas tik ekonomikai toliau komplikuojantis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"