TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lenkijos parduotuvės - lietuvių rojus

2015 07 30 6:00
Pirkėjus iš Lietuvos pagal jų vežimėlio turinį Lenkijoje galima nesunkiai atpažinti. Linos Mrazauskaitės (LŽ) nuotraukos

Nors ekonomistai tikina, kad kainos Lietuvoje po euro įvedimo nepakilo, daugelis lietuvių mano kitaip ir ieško būdų pigiau gyventi - vis daugiau įvairių prekių važiuoja pirkti į pigią Lenkiją. Lietuvos prekybininkai nepripažįsta, kad lietuviai šiemet dažniau kerta šalies kaimynės sieną pirkimo tikslais, tačiau parduotuvė Suvalkų mieste neslepia: kas trečias jos pirkėjas - lietuvis.

Lenkijos pakraštyje pirkėjai iš Lietuvos - jau seniai įprastas reiškinys. Maža to, apsipirkti atvažiavę lietuviai kai kuriems prekybininkams yra tikslinė auditorija, kurią stengiamasi „pagriebti“ šiai vos kirtus šalies sieną. Įvažiavus į Lenkiją keliolika kilometrų lietuvių akis traukia pakelėje stovintys reklaminiai stendai, "rėkiantys" lietuviškai ar abiem kalbomis skelbiantys apie pačias įvairiausias prekes: vonios interjero prekes, vestuvinius žiedus, paminklus ir antkapius, žvakes, langus, mėsos gaminius ir pan.

Lietuviai ir toliau šluoja Suvalkų miesto parduotuves bei prekybos centrus. Iš prekių vežimėlių turinio galima nustatyti, kuris pirkėjas vietinis, o kuris – atvykęs įsigyti pigesnių prekių. Lietuvių vežimėliuose gausybė vienodų prekių - tualetinio popieriaus, skalbiklių ir valiklių, mėsos gaminių bei kt.

"Važiavome ir važiuosime"

Praėjusį savaitgalį Lenkijoje maisto ir buitinės technikos nebe pirmą kartą pirkusi kaunietė Irma tvirtino: „Į Lenkiją važiavome ir važiuosime, nesvarbu, kur gyventume – Kaune ar Vilniuje. Tikrai apsimoka. Deja, dėl kainų skirtumo tenka „emigruoti“ - kelti ne savo, o kitos valstybės ekonomiką.“ Apsipirkti Lenkijos mieste Suvalkuose jie važiavo automobiliu trise ir, kaip ji tikino, iš viso sutaupė apie 200 eurų.

Pastarojo apsipirkimo metu už 100 eurų įsigyto maisto, Irmos teigimu, dviejų žmonių šeimai užteks bent 3 mėnesiams. Pašnekovė nusipirko net 30 kilogramų vištienos, kuri puikiausiai išsilaiko šaldiklyje, taip pat kitų ilgiau laikomų maisto produktų. „Manau, kad sutaupėme nemažai – vien už maistą mokėjome apie 100 eurų pigiau nei Lietuvoje“, - skaičiavo ji.

Irma pateikė keletą skaičių: kilogramas vištienos filė Lenkijoje kainuoja 12 zlotų (2,91 euro), vištų ketvirčių - 5 zlotus (1,21 euro). Ryžių pakelio kaina nesiekia nė 3 zlotų (0,73 euro), o populiarių prekės ženklų skalbimo milteliai (4 kilogramų pakuotė) kainuoja 23 zlotus (5,57 euro). Pašnekovė pastebėjo, kad lietuviams Lenkijoje labiau apsimoka pirkti net ir lietuviškų prekės ženklų prekes.

Tąkart Lenkijoje Irmos šeima apsirūpino ir buitine technika, kuri kaimynėje šalyje, anot jos, taip pat pigesnė. Moters skaičiavimais, Lenkijoje įsigijus 370 eurų vertės orkaitę ir šaldytuvą už 600 eurų pavyko sutaupyti dar apie 100 eurų, mat prekybininkai pritaikė nuolaidą, taip pat padovanojo buitinės technikos priežiūros priemonių.

„Šiuo metu Lietuvoje buitinė technika brangesnė net internetinėse parduotuvėse: orkaičių kainos prasideda nuo 400 eurų, šaldytuvų – nuo 650 eurų. Gerų vonios praustuvių kainos Lietuvoje prasideda nuo 150 eurų, o Lenkijoje – nuo 190 zlotų (46,02 euro). Dar Lenkijoje pirkome elektrinį rankšluosčių džiovintuvą už 78 eurus – gerokai pigiau nei Lietuvoje. Galiu nesunkiai palyginti, nes Lietuvoje prekybos centre už 130 eurų neseniai įsigijau lenkų gamybos džiovintuvą, beje, daug mažesnį“, - pasakojo Irma.

Įvažiavus į Lenkiją keliolika kilometrų lietuvių akis traukia pakelėje stovintys reklaminiai stendai, apie prekes "rėkiantys" lietuviškai.

Iš lenkų perka ir internetu

„Prieš važiuodama į Lenkiją pasidomiu, kur kokios nuolaidos taikomos, kur labiau apsimoka pirkti“, - pasakojo Irma, paklausta, kokias parduotuves Lenkijoje aplanko. Kaunietė dėl maisto prekių Lenkijoje dažniausiai vyksta į parduotuves „Tesco“ ir „Lidl“, taip pat „Piko“ mėsos ir pieno bazes, o buitinės technikos ieško parduotuvėse „Media Expert“ ir „Suwalki Plaza“.

Tuo tarpu lietuvių pamėgtos parduotuvės „Kaufland“ moteris vengia, mat ši parduotuvė yra arti Lietuvos ir Lenkijos sienos, vos įvažiavus į Suvalkus, todėl kainos ten esą užkeltos. Tačiau lietuvių ir tai neatbaido. „Šios parduotuvės stovėjimo aikštelėje rasi gal 4-5 lenkų automobilius, visi kiti – lietuvių“, - sakė pašnekovė.

Anksčiau lietuviai į Lenkiją apsipirkti vykdavo su kelionių organizatoriais, paskui ėmė važiuoti savarankiškai, o šiandien jau Lenkijoje apsiperka ir internetu. Bendrovė „Idėjų imperija“, valdanti interneto svetainę Pirklenkijoje.lt ir tarpininkaujanti perkant internetu ne maisto prekes iš Lenkijos, skaičiuoja, kad šiais metais klientų užklausų skaičius išaugo 20-30 proc., palyginti su praėjusiais metais. Bendrovės atstovas Darius prognozavo, kad nemažėjant gyventojų poreikiui sutaupyti, o kainų politikai Lietuvoje nesikeičiant, tarpininkavimo paslauga tik populiarės. „Matau tik vieną perspektyvą: ateityje mūsų paslaugų tik dar labiau reikės. O mes, kiek įmanoma, mažinsime tarpininkavimo mokesčius“, - teigė jis.

Teigiamomis savo veiklos perspektyvomis Darius užtikrintas ir dėl to, kad esą tik apie 3 proc. Lenkijos prekybininkų siunčia prekes į Lietuvą, be to, tai dažnai daro per brangesnius kurjerius. O konkurentų Lietuvoje nėra ir, jo manymu, vargu ar atsiras. „Nemanau, kad kokia nors Lietuvos įmonė ryšis pereiti tokius kančios kelius, kokius mes perėjome – beveik metus tvarkėme juridinius klausimus. Tad kol kas konkuruojame patys su savimi: veiklą pradėjome nuo didesnio tarpininkavimo mokesčio, dabar jį sumažinome, o jei pasiseks, šią žiemą jo išvis atsisakysime ir tiesiog užsiimsime krovinių logistika“, - apie ateities planus prasitarė pašnekovas. Paklaustas, ar ateityje bendrovė užsiims ir maisto prekių pristatymu, Darius sakė, kad dėl didelių investicijų poreikio bendrovė to kol kas neplanuoja.

„Viskas pigiau“

Svetainės Pirklenkijoje.lt atstovas pažymėjo, kad dėl mažo asortimento Lietuvoje šiuo metu gerokai išaugęs susidomėjimas automobilių ir motociklų detalėmis, atvežamomis iš Lenkijos. Tebėra itin didelė drabužių, buities prekių paklausa, nemažas susidomėjimas baldais, užuolaidomis ir kitomis namų prekėmis. Įvardyti konkrečius kainų skirtumus, pašnekovo teigimu, sudėtinga, nes bendrovė veža „absoliučiai viską“, tačiau jis patikino, kad "visų prekių kainos gerokai mažesnės".

„Praeitą savaitę klientas pirko iš Lenkijos automobilio stiklą. Šis su tarpininkavimo mokesčiu klientui kainavo 3,5 karto pigiau nei Lietuvoje. Be to, prekę pristatėme per 9 dienas, o Vilniuje būtų tekę jos laukti vieną ar pusantro mėnesio“, - tvirtino Darius.

Tiesa, pašnekovas pažymėjo, kad Lenkijoje pigesnės prekės kartais būna ne populiariųjų prekės ženklų, bet jų kokybė esą ne prastesnė. Kita vertus, kaip pabrėžė jis, nereikia manyti, kad lenkų prekybininkai prekiauja vien lenkiška produkcija.

„Lenkai lietuviams kuria rojų – net verčia informaciją į lietuvių kalbą. Apskritai kiekviena parduotuvė stengiasi pagriebti lietuviškai kalbantį konsultantą, kad šis lietuviams pirkėjams padėtų apsipirkti. Nors nedaug, tačiau yra net tokių parduotuvėlių, kuriose galima rasti užrašą „Konsultuoju lietuvių kalba", - pasakojo Darius.

Kas trečias pirkėjas - lietuvis

Michałas Sikora, prekybos centro “Tesco“ spaudos tarnybos atstovas, LŽ patvirtino, kad klientų, atvykstančių iš Lietuvos apsipirkti Lenkijos parduotuvėse netoli šalies sienos, skaičius auga. Tiesa, jis kinta priklausomai nuo sezono arba paros laiko. „Mes pastebėjome, kad kas trečias „Tesco“ klientas mūsų didžiajame prekybos centre Suvalkuose yra iš Lietuvos. Mūsų kaimynai lietuviai vertina ne tik žemas ir padrąsinančias produktų kainas šiame prekybos centre, bet ir gerą produktų kokybę“, - teigė jis.

Pašnekovas nurodė, kad lietuviai daugiausia perka šaldytą mėsą, dešreles, šviežias daržoves ir vaisius, įvairius pieno produktus. M. Sikora taip pat pastebėjo, kad lietuviai pirkėjai dažnai renkasi produktus, kuriems taikomos specialios kainos.

Didelį Lietuvos vartotojų susidomėjimą lenkų parduotuvėmis jis aiškino ne tik euro ir Lenkijos zloto santykiu, bet ir defliacija. Maisto kainos Lenkijos rinkoje kasmet krinta 1,9 proc., tai rodo 2015 metų birželio Lenkijos statistikos departamento duomenys.

Apie Lenkijoje mažėjančias kai kurių maisto produktų kainas užsiminė ir parduotuvės „Kaupfland“ atstovas spaudai Grzegorzas Polakas. Tačiau apie lietuvių pirkėjų srautus jis sakė neturįs informacijos, esą statistika pagal klientų tautybę ar kokius nors kitus kriterijus nekaupiama. Tačiau svečiams iš Lietuvos jis negailėjo komplimentų, pastebėjo, kad jie yra "malonūs ir simpatiški žmonės".

Bendrovės “Jeronimo Martins Polska”, valdančios parduotuves “Biedronka”, spaudos tarnyba taip pat teigė neturinti statistikos pagal klientų tautybę, nors pripažino sulaukianti pasienio regionų parduotuvėse pirkėjų iš užsienio. Be to, kaip pažymėjo, daugelyje šių parduotuvių fiksuojantys labai didelius jų srautus.

Norėtų lojalumo

LŽ jau rašė, kad nors Lietuva pagal vidutinį darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, yra trečia skurdžiausia valstybė ES, prekių kainos vejasi ES vidurkį. Lietuvoje maisto ir gėrimų kainos atsilieka nuo ES kainų vidurkio šiame segmente, tačiau drabužių ir elektronikos prekių kainos vidurkį atitinka. Eurostato duomenimis, pernai Lietuvoje maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos siekė 78 proc., tabako ir alkoholinių gėrimų - 73 proc. ES vidurkio. O drabužių ir elektronikos prekių kainos Lietuvoje sudarė net 99 proc. ES vidurkio.

Vis dėlto Lietuvos prekybininkai, didelėmis kainomis genantys pirkėjus į kaimynės šalies parduotuves, norėtų "didesnio vartotojų lojalumo". Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius, pažymėjo, kad nuo šių metų pradžios kasdienio vartojimo prekių krepšelio kaina sumažėjo, ir visi oficialūs statistiniai rodikliai tai patvirtina. „Kalbos apie padidėjusias kainas yra daugiau emocinio pobūdžio ir susijusios su euro įvedimu - daug kas tikėjo, jog staiga Lietuvos žmonių perkamoji galia sumažės. Bet taip neatsitiko, nors inercija tokiai emocijai ir mąstymui vis dar išlikusi kai kurių žmonių galvose. Taip pat nepastebimas ir didėjantis srautas lietuvių, vykstančių apsipirkti į Lenkiją“, - teigė pašnekovas. Jis patvirtino, kad tam tikras nuolatinis važiuojančiųjų srautas yra, bet jis esą nebe toks didelis kaip per krizės įkarštį 2009-2010 metais. Vis dėlto L. Vilimas sutiko, kad Lenkija tebėra patraukli rinka pirkti tų maisto produktų, kuriems ten galioja daug mažesnis PVM nei Lietuvoje.

Lenkijoje 5 proc. PVM taikomas neperdirbtai mėsai ir knygoms, 8 proc. - daugeliui maisto produktų, turizmo (viešbučių ir restoranų) paslaugoms, vaikų priežiūros prekėms, laikraščiams ir žurnalams, sveikatos prekėms, transporto paslaugoms, komunalinėms paslaugoms ir trąšoms, o 23 proc. – praktiškai visoms kitoms prekėms bei paslaugoms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"