TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lenkijos rinka lietuviams - lyg medus

2010 09 13 0:00
Europos futbolo čempionatui besirengianti Lenkija tapo milžiniška statybos aikštele, kurioje vietos randa ir lietuviai.
LŽ archyvo nuotrauka

Lenkijos ūkio, skirtingai nei Lietuvos, pasaulinė ekonomikos krizė beveik nepalietė - šalis tapo statybų aikštele ir tarptautinių investicijų traukos centru. Lietuvos verslas, stokojantis užsakymų savo krašte, vis smalsiau žvalgosi į kaimynų kiemą, tačiau kol kas turi pasikliauti savo jėgomis. Komercijos atašė Lenkijoje šiemet buvo atsisakyta, o "Eksportuojanti Lietuva" konsultacines paslaugas Lenkija besidominčiam verslui žada tik baigiantis metams.

"Lenkijos rinka nepaprastai įdomi ir didelė. Net pavydu žiūrėti, kaip gerai lenkai susitvarkė su pasaulinės ekonominės krizės padariniais. Ši valstybė palengva tampa europietiškąja Kinija, tarptautinių kompanijų traukos centru. Akivaizdžiai matyti, kad Lenkijos ekonomikos struktūra yra sveika, šalyje padėti tvirti ateities augimo pagrindai", - ūkio padėtį gretimoje valstybėje LŽ apibūdino VšĮ "Eksportuojanti Lietuva" generalinis direktorius Paulius Lukauskas.

Pastarųjų "krizinių" metų Lenkijos ekonominiai rodikliai kaip diena ir naktis skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių ir tebeverčia raudonuoti net Bendrijos senbuves. 2009-aisiais, kai ekonomikos nuosmukis buvo pačiame dugne, Lenkija vienintelė iš ES narių išvengė recesijos - jos ekonomika šoktelėjo 1,7 procento. Šiemet kaimynės ūkis auga dar sparčiau ir viršija drąsiausius lūkesčius. 2010-ųjų antrąjį ketvirtį Lenkijos bendrasis vidaus produktas (BVP), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 3,5 procento. Prognozuojama, kad per visus šiuos metus jis turėtų pakilti ne mažiau nei 3 procentais.

Milijardais vertinama rinka

Greta Lietuvos esanti didžiulė, auganti ir, kaip mūsų verslininkai sako, ne visai "prisotinta" rinka tampa vis patrauklesnė lietuvių įmonėms, kurioms savame krašte nėra lengva uždirbti dėl sumenkusio vartojimo, taip pat dėl sunkmečio nulemto stambesnių viešųjų ar privačių projektų stokos.

Tuo metu Lenkijoje ekonominis gyvenimas šiandien virte verda. Čia įgyvendinami didžiuliai statybos ir kelių tiesimo projektai, kurie prastais keliais garsėjančią šalį leis paversti patogiu transporto koridoriumi tarp Vakarų ir Rytų Europos. Didelė paskata imtis kelių ir infrastruktūroms statybų - 2012 metais Lenkijoje ir Ukrainoje vyksiantis Europos futbolo čempionatas. Šiam renginiui kaimynai negaili nei dėmesio, nei lėšų.

Galima sakyti, kad dabartinė Lenkija - kelių, stadionų, geležinkelių ir viešbučių statybos aikštelė. Šio sektoriaus darbų ir paslaugų apimtis skaičiuojama dešimtimis milijardų zlotų. Vien 2009-aisiais čia sukosi apie 24 mlrd. zlotų, ne mažiau ir šiemet. Peno statybų verslui duoda net potvyniai, šiemet nusiaubę Lenkiją ir sugadinę nemažai infrastruktūros objektų.

Šiandien Lenkijos statybose triūsia ne vien vietinės firmos, bet ir kompanijos iš visos Europos bei iš gerokai tolimesnių kraštų. Kai kurie darbai patikėti statybininkams iš Kinijos.

Beveik 40 mln. gyventojų turinti Lenkija yra viena didžiausių ES vartojimo rinkų. Ji suteikia didžiulių perspektyvų maisto produktų perdirbėjams, inžinerinei pramonei, informacinių technologijų (IT), mobiliųjų komunikacijų bendrovėms ir daugybei kitų. Be to, Lenkija, iki šiol neskubėjusi privatizuoti valstybinių įmonių, ėmėsi plačios privatizavimo programos, pagal kurią iki 2011 metų privatiems investuotojams turėtų būti parduota daugiau kaip 800 valstybės valdomų bendrovių. Tiesa, specialistai sako, kad jos galėtų būti įkandamos nebent didžiausiems Lietuvos koncernams, nes tam reikia įmonių valdymo patirties ir solidaus kapitalo.

Laukia investuotojų

Ryszardas Kowalskis, Lenkijos Respublikos ambasados Lietuvoje pirmasis patarėjas, Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus vadovas, teigia, jog Lietuvos investicijos Lenkijoje būtų sveikintinos, o svarbiausias apsisprendimo kriterijus turėtų būti jų ekonominė nauda. "Lietuvių investuotojams šiuo metu įdomiausia pastatų ir kelių statybos rinka. Abiem šalims taip pat būtų naudingos investicijos į atsinaujinančią energetiką, kur esama ilgalaikio bendradarbiavimo perspektyvos", - patraukliausias sritis LŽ nurodė R.Kowalskis.

Pasak patarėjo, Lenkijos rinkoje gerų galimybių turi ir nedidelės lietuvių bendrovės. Jos su vietinėmis galėtų kurti bendras įmones ar klasterius. "Lenkijoje gerai išplėtota mažų ir vidutinių įmonių rinka sukuria apie 80 proc. šalies BVP. Manau, nedidelės Lietuvos bendrovės gali be problemų rasti partnerių Lenkijoje", - įsitikinęs Lenkijos ambasados atstovas.

Kaip prie medaus statinės

"Verslas puikiai mato galimybes ir gana sėkmingai naudojasi Lenkijos pranašumais - ji jau seniai įsitvirtino didžiausių mūsų eksportuotojų penketuke", - tvirtino P.Lukauskas.

Ir išties su Lenkija bendradarbiaujančių bei čia investuojančių įmonių sąrašas pastaruoju metu plečiasi. Tikslių skaičių, kiek Lietuvos bendrovių dirba gretimoje valstybėje nėra, nes Lenkijos statistika neplatina konfidencialios informacijos, tačiau, be seniai čia įsitvirtinusių AB "Sanitas", "Achemos grupės" ar "Tiltra group" įmonių, girdėti žinių ir apie naujus pirkinius. "VP grupei" priklausanti "Eva grupė" neseniai pranešė įsigijusi Lenkijos konditerijos bendrovės "Mieszko" kontrolinį akcijų paketą. Lietuvos ir Lenkijos kelių bei tiltų statybos įmones vienijanti "Tiltra group" ne per seniausiai įsigijo dar vieną pirkinį - "Poldim", vieną didžiausių tokio profilio įmonių Lenkijoje. Už jos akcijas įsipareigota sumokėti 80 mln. litų.

Pelno gavo Lenkijoje

"Pirmuosius žingsnius Lenkijoje žengėme 2005-aisiais, o prioritetine rinka ji "Tiltrai" tapo dar palyginti gerais Lietuvos kelių tiesimo sektoriui 2008 metais. Analizavome rinką ir matėme, kad po kelerių metų Lietuvos kelių tiesimo sektoriui ateis nelengvi laikai, todėl ieškojome kitų augimo galimybių", - LŽ pasakojo bendrovės "Tiltra group" Plėtros departamento vadovas Romas Matiukas.

Šiuo metu "Tiltra" turi kelias Šiaurės Lenkijoje, Balstogėje, veikiančias kelių tiesimo įmones, o duris į didžiausių šalies statybų konkursus, anot R.Matiuko, kaip tik ir atvėrė 2009 metų pabaigoje Pietų Lenkijoje įsigyta kompanija "Poldim". Jo teigimu, sprendimas suvienyti lietuvišką ir lenkišką patirtį pasitvirtino - praėjusį mėnesį "Poldim" laimėjo vienos pagrindinių Lenkijos autostradų A1 15 kilometrų ruožo tiesimo konkursą. Šio kontrakto vertė - 550 mln. zlotų - sudaro beveik pusę metinio Lietuvos kelių biudžeto.

Veikla Lenkijoje kelių tiesimo bendrovei "Tiltra Group" garantavo didžiausias pastarojo meto pajamas - daugiau kaip pusę jos visų praėjusių finansinių metų pajamų (1,1 mlrd. litų) gavo "Poldim" grupė. Nuo 2009-ųjų balandžio pradžios iki šių metų kovo pabaigos įmonė uždirbo 555 mln. litų pajamų ir gavo 30,8 mln. litų grynojo audituoto pelno, o tai daugiau kaip 80 proc. viso "Tiltra group" pelno.

Lenkijos rinkoje taip pat aktyviai dirba gėrimų gamintojai - "Stumbras" ir "Švyturys-Utenos alus", mėsos perdirbimo įmonė "Biovela", avalynės parduotuvių tinklą valdanti "Danbalt International", "Alnos" grupės IT įmonės ir daug kitų. Mineralinio vandens gamintoja "Druskininkų Rasa" artimiausiu metu šioje valstybėje ketina pristatyti savo prekių ženklą ir sako ieškanti kitų rinkų labiausiai dėl sumenkusio vidaus vartojimo.

Ne vien rožėmis klota

Tačiau Lenkijoje niekas nelaukia lietuvių išskėstomis rankomis. Jiems tenka įveikti milžinišką konkurenciją, laužyti išankstinius stereotipus apie "mažai civilizuotą šalį", mokytis dirbti kur kas didesnėje rinkoje, nes čia veikia šiek tiek kitokios taisyklės, ir turėti gerokai daugiau kapitalo. Kai kurie verslininkai prasitaria, kad kartais Lenkijoje prisieina ieškoti ir įtakingų pagalbininkų ar politinio užnugario.

"Teko pajusti, kad lenkai į lietuvius žiūri truputį iš aukšto, laiko juos mažiau išprususiais, Lietuvą linkę tapatinti su Rusija, kurioje galioja ne itin civilizuotos verslo taisyklės. Todėl bet kuriame Lenkijos sektoriuje, o ypač aukštųjų technologijų, labai sunku skintis kelią", - su LŽ savo pastabomis dalijosi Jaroslavas Gilas, šiuo metu vadovaujantis "Alnos grupei" priklausančiai IT technologijų bendrovei "DocLogix". Anksčiau jis trejus metus dirbo Lenkijoje, tik kitos grupės įmonėje.

"Į mūsų investuotojus iš pradžių žiūrima šiek tiek pašaipiai - na, kaip čia gali būti, kad lietuviai turi verslą Lenkijoje, o ne priešingai. Lenkai žino, jog yra stiprūs, sugeba pritraukti pasaulines korporacijas ir investicijas, kad Lenkija - tikrasis

tiltas tarp Vakarų ir Rytų. Dėl to būtina paisyti lenkiškos tvarkos, interesų. Jie gali tiesiai šviesiai pasakyti: "Gal jūs savo krašte taip ir darote, bet čia yra Lenkija, todėl reikia elgtis taip, kaip elgiamasi pas mus", - LŽ pasakojo farmacijos bendrovės "Sanitas", valdančios Lenkijos įmonę "Jelfa", generalinis direktorius Saulius Jurgelėnas. Vienas tokių lenkiškų ypatumų, su kuriuo būtina skaitytis, - aktyvios ir stiprios profesinės sąjungos. "Jefoje", kai ją įsigijome, buvo 7 profesinės sąjungos, dabar liko trys, bet daug ką reikia su jomis derinti. Lietuvoje profesinių sąjungų įtaka jaučiama silpniau", - tvirtino "Sanito" vadovas.

Didžiulės rinkos iššūkiai

"Konkurencija ir Lenkijoje, ir Lietuvoje pastaruoju metu padidėjo iki rekordinių aukštumų, tačiau skirtumas tas, kad dėl projektų dydžio ir keliamų patirties reikalavimų Lenkijoje didelės įmonės nekonkuruoja su mažomis, kaip tai pasitaiko Lietuvoje", - nurodė R.Matiukas.

J.Gilas atkreipė dėmesį ir kitus ypatumus. Kuriant bendras įmones ar investuojant nereikia gailėti pinigų geriems teisininkams pasisamdyti, mat juridinių asmenų veiklos taisyklės čia šiek tiek kitokios nei Lietuvoje, tad kartais partneriai gali pasinaudoti juridiniu neišprusimu. Taip pat nevertėtų taupyti pinigų reklamai, nes didelėje rinkoje tik taip užtikrinamas įmonės ar produkcijos žinomumas. Kvalifikuotiems specialistams derėtų siūlyti didesnį negu Lietuvoje darbo užmokestį, o ir jų, ir vadybininkų Lenkijoje reikia kur kas daugiau nei Lietuvoje. "Mūsų verslininkai dažnai neįvertina reklamos poveikio. Rinkodaros, reklamos poveikis, ypač masinei rinkai, Lenkijoje yra milžiniškas. Jei tavęs nemato, vadinasi, tavęs nėra", - sakė jis.

"Mano patarimai tiems, kurie domisi Lenkija: nebijokite ten eiti. Tačiau turėkite galvoje, kad rinka čia daug didesnė, todėl bet kuris platesnis mostas kainuoja nepalyginti daugiau ir nesėkmė būna skaudesnė. Tačiau pasisekus, grąžos taip pat sulaukia gerokai didesnės", - aiškino S.Jurgelėnas.

Pagalba - tik ateityje

J.Gilas įsitikinęs, kad laužant stereotipus ir padedant Lietuvos įmonėms įsitvirtinti Lenkijos rinkoje turėtų būti skiriama kur kas daugiau dėmesio Lietuvos įvaizdžiui gerinti, informacijos apie šalį sklaidai. "Labai gaila, bet kaip tik dabar, kai Lenkijos ūkis kyla, Lietuvos ambasada Varšuvoje sumažino darbuotojų skaičių, be to, Ūkio ministerija panaikino komercijos atašė pareigybę. Šie žmonės organizavo pristatymus, seminarus, konferencijas, parodas, ir tai prisidėjo prie mūsų įvaizdžio gerinimo. Dabar, kai viskas apkarpyta, verslui įsitvirtinti sunkiau", - apgailestavo jis.

Komercijos atašė Lenkijoje šiemet buvo atisakyta neva dėl neefektyvaus darbo, tačiau alternatyvios pagalbos sistemos verslui taip ir nesukurta.

"Eksportuojančios Lietuvos", kuri tarsi turėjo talkinti - informuoti ir konsultuoti apie galimybes šioje šalyje, vadovas kol kas dalijasi tik planais. "Eksportuojanti Lietuva" siekia padėti verslui gauti pagalbą konsultacijomis, rinkos tyrimais ar partnerių paiešką. Ieškosime partnerių, kurie galėtų pagelbėti mūsų verslininkams gauti tokias paslaugas. Tai ketiname daryti artimiausiu laiku. Manau, šiemet turėsime tą susitarimą", - kol kas tik būsimuoju laiku kalbėjo P.Lukauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"