TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lenkijos ūkininkai supirkinėja lietuvių karves

2015 07 09 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos pieno gamintojai, neapsikentę žemų pieno supirkimų kainų, parduoda karves ir uždaro savo ūkius. O kaimynai lenkai superka karves ir greitai turės dar geresnes galimybes eksportuoti pieno produktus. Vidutinė karvė kainuoja vos 600 eurų.

Vidutinio dydžio pieno ūkiuose ypač sėkmingai verčiasi ir Lenkijos Punsko regiono lietuviai. Jie apgailestauja dėl pieno gamintojų Lietuvoje padėties.

Stiprūs lietuviškų šeimų ūkiai

„Pagaminti litrą pieno man kainuoja apie 19 euro centų, jeigu supirkimo kaina būtų 11-12 euro centų už litrą – bankrutuočiau“, – sakė Vitauto ir Onutės Šliaužų ūkyje dirbantis jų sūnus Raimundas.

Onutė ir Vytautas Šliaužai laiko 61 karvę. Viena karvė laktacijos periodu duoda 8000–9000 kg pieno. Šeima ir toliau ketina plėsti savo bandas, juolab kad, nuo šių metų balandžio 1 d. Europos Sąjungoje panaikinus pieno gamybos kvotas, Lenkijos lietuvių taip pat nebesaistys gamybos apribojimai.

Lietuvių ūkininkas svarsto, kad kooperatyvams ar supirkimo bendrovėms žymiai patogiau yra nupirkti didelį kiekį pieno kiekį iš vieno ūkininko, negu iš kelių. Jaunasis ūkininkas taip pat pripažino, kad Lenkijoje ūkininkauti geriau, negu Lietuvoje. Anot jo, net ir dabar, kai Rusijos rinka užsidarė, kaimyninėje šalyje supirkimo kainos yra gerokai aukštesnės negu Lietuvoje.

Lenkijos lietuviai Dalia ir Petras Puzauskai iš tėvo paveldėtame ūkyje laiko 130 galvijų, iš jų 60 – melžiamų karvių. Ūkininkai dirba 52 hektarus žemės. Šeimos ūkyje dirba patys šeimininkai. Jie pripažįsta, kad darbo reikia įdėti nemažai, bet pastangos atsiperka, o už sutaupytus pinigus ūkininkai įsigyja žemės ūkio technikos.

Ūkininkai Teresė ir Darius Radzevičiai turi 54 hektarų žemės. Jie laiko 60 melžiamų karvių, kurių vidutinis produktyvumas – 8500 kg pieno. Jauna šeima tikisi, kad karvių bandą jau greitu metu pavyks pagausinti.

Už karvę – 600 eurų

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas LŽ patvirtino, kad Lietuvos ūkininkai, ypač tie, kurie turi specializuotus pieno ūkius, iš tikrųjų parduoda savo gyvulius. „Tai buvo galima prognozuoti. Jau beveik metai, kai ūkininkai, ypač turintys specializuotus ūkius, uždirba mažiau už savikainą. Tų, kurie gyvena tik iš pieno pardavimo, visi ištekliai baigėsi“, - sakė jis.

B. Markauskas pasakojo, kad jo pažįstamas ūkininkas pavasarį pardavė pašarų ruošimo techniką, kad nė nekiltų pagunda ruošti pašarą vasarą. „Dabar iš pieno gamybos daugiausia trauksis ūkininkai, kurie laiko iki 20 karvių, vyresnio amžiaus žemdirbiai ar tie, kurie turi galimybę pradėti auginti grūdus arba pradėti kitą verslą“, - prognozavo jis. B. Markausko nuomone, ūkininkai ryšis atsisveikinti su karvėmis rudenį, prieš jas uždarant į tvartus, nes vasarą ganyti karves daug nekainuoja. Žemdirbiai pašaro žiemai veikiausiai jau nebekaups.

B. Markauskas teigė, kad karvės Lietuvoje parduodamos pagal gyvąjį svorį. Jeigu karvė sveria 750 kilogramų, mokama maždaug 1,1 euro už kilogramą gyvojo svorio. Tačiau tokių stambių karvių retai pasitaiko. Vidutinė karvė Lietuvoje sveria apie 600 kilogramų ir kainuoja apie 600 eurų.

„Jeigu banda didesnė, ūkininkas rūšiuoja karves - prastesnes parduoda mėsai, o geresnes bando parduoti pienui kitiems ūkininkams. Tačiau šiandien tai gana sudėtinga. Kas pirks? O kai niekas neperka, kaina dar labiau krinta. Dauguma ūkininkų tiesiog mažina bandas", - dėstė LŽ pašnekovas.

Kainų skirtumai Lenkijoje ir Lietuvoje

Lenkijos lietuviai ūkininkai apgailestauja dėl susidariusios padėties Lietuvoje. Jie skaičiuoja, kad pieno 1 litro savikaina yra 80 zloto grošų arba 19 euro centų, o pigiau už savikainą parduodamas pienas gali nuvesti tik į bankrotą.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Lenkijoje siekia apie 1,12 zloto, (0,29 euro centai). Kai kurie kooperatyvai moka dar brangiau – 1,57 zloto, (0,38 euro centus).

Lietuvoje birželio mėnesį kaina aukščiausia pieno supirkimo kaina siekė apie 20 euro centų, o vidutinė buvo 17-18 euro centų, tačiau vėliau dar krito 1-1,5 cento.

Lietuvos perdirbėjai superka maždaug 30 proc. pieno Latvijos ir Estijos rinkose, tokiu būdu dar labiau mažindami kainas. Latvijoje pieno kaina birželį siekė vidutiniškai 22 euro centus.

Pernai rugpjūtį iki tol, kol Rusija įvedė embargą maisto ir žemės ūkio produkcijai, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė apie 26 euro centus, tačiau vėliau ėmė kristi.

„Mūsų gamintojai dabar įsprausti į kampą, jie nebegali išsilaikyti, todėl uždaro savo ūkius ir parduoda karves. Kalbamės su visais pieno sektoriaus dalyviais: gamintojais, perdirbėjais, prekybininkais. Santykiai turi būti sąžiningi, o vieni rinkos dalyviai negali pelnytis kitų sąskaita, kitaip neteksime pieno sektoriaus“, – padėtį komentavo Lietuvos žemės ūkio viceministras Saulius Cironka.

Nepavyksta susitarti

Praėjusią savaitę Lietuvos žemdirbiai politikai ir pieno perdirbėjai vėl grįžo prie derybų stalo dėl ilgalaikių pieno supirkimo sutarčių. Tačiau žemdirbiai teigė, kad susitarti po diskusijų nepavyko.

Perdirbėjai ir žemdirbiai ginčijasi dėl 200 tonų pieno, kurio šiuo metu nesuperka užsienio perdirbėjai. Lietuvos perdirbėjai pirmiausiai superka pieną iš tų gamintojų, su kuriais turi ilgalaikes sutartis, o su dalimi kooperatyvų, kurie pieną tiekdavo į kitas šalis, sutarčių nėra sudarę.

Atsiradus didesniam pieno kiekiui perdirbėjai pirmiausia superka pieną iš tų gamintojų, su kuriais yra pasirašyti ilgalaikiai kontraktai, o tokių kontraktų nepasirašę pieno kainai vidaus rinkoje pakilus neieško galimybių parduoti kitur, bet neranda bendros kalbos su vietos perdirbėjais, kurie nenori mokėti už pieną rinkos kaina.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas teigė, kad susitarti nei su valdžia, nei su perdirbėjais nepavyksta, o toliau santykių aiškinimosi nepasistūmėta. „Tenka apgailestauti sugaišto laiko, bet šiandien iki galo taip ir neaišku, kaip padidinti pieno kainą mūsų ūkininkams“, - po ketvirtadienį Vyriausybėje vykusio susitikimo teigė A. Stančikas.

Anot jo, perdirbėjai atsisakė supirkti visą pieno kiekį iš kooperatyvų ir sutarčių nepasirašė tuomet, kai buvo priimtas įstatymas, reikalaujantis pagal sutartis nupirkti visą pagamintą pieno kiekį.

Lietuvos pieno perdirbėjų Pieno centras atstovas Egidijus Simonis teigė, kad anksčiau perdirbėjai norėjo pasirašyti ilgalaikes sutartis, o kooperatyvai su tuo nesutiko, nes ieškodavo būdų, kaip brangiau parduoti pieną kitose rinkose. Dabar Lietuvoje susidarė pieno perteklius ir pieno nebėra kam parduoti, tad dabar ilgalaikių sutarčių nori jau patys žemdirbiai.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pripažino, kad pasitikėjimo tarp perdirbėjų ir gamintojų nėra ir kvietė vėl derėtis. „Pasitikėjimo nei iš vienos pusės, nei iš kitos pusės nėra“, - teigė ji.

Seimas birželio pabaigoje priėmė V.Baltraitienės pasiūlytą pieno rinkos reguliavimo įstatymą, kuriuo supirkėjai įpareigoti supirkti visą pieno kiekį pagal pirkimo-pardavimo sutartis, o nukrypimas gali būti iki 10 proc.

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra privalo svarstyti kiekvieną pieno pirkimo-pardavimo sutartį, jei supirkimo kaina būtų mažinama daugiau nei 3 proc., o Maisto ir veterinarijos tarnyba stebės, ar ant perdirbimo įmonių produkcijos nurodoma pieno kilmės šalis. Toks reikalavimas įsigaliotų nuo 2016 metų sausio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"