TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lenkiška dešra tinka visiems kaimynams

2012 11 05 6:00
LŽ archyvo nuotrauka/Be pertraukos Lenkijoje rusams galima išbūti iki 30 dienų, per pusę metų - ne ilgiau kaip 90 dienų.

Lietuva su džiaugsmu priima Kaliningrado srities turistų išleidžiamus pinigus prekybos centruose, paslaugų įmonėse ir sanatorijose. Bet mūsų kraštui dėl rusų kelionių maršrutų nuo rudens tenka varžytis su lenkais.

Prieš kelis mėnesius Lenkijos pradėtas eksperimentas - be vizų įsileisti Kaliningrado srities gyventojus - mūsų šalies verslininkams kelia pavydą. Lietuva sveikino tokią kaimynų iniciatyvą, tačiau pati taikyti analogiškas sąlygas be sutarties su Rusija negali.

Ekonominis turizmas

Lenkijos pasienio su Kaliningrado sritimi gyventojams tenka atnaujinti rusų kalbos įgūdžius. 350 kilometrų pasienio su Rusija ruože atsidūrusių miestelių prekybą atgaivino prasiveržusi žmonių judėjimo laisvė. Kaliningradiečiai nuo liepos pabaigos turi galimybę vykti į Lenkiją iki 50 kilometrų atstumu nuo sienos be vizų. Vienintelis reikalavimas kertant sieną - turėti 20 eurų kainuojantį vietinio pasienio eismo leidimą, įrodantį, kad regione žmogus gyvena ne trumpiau nei 3 metus.

Daugumos maisto produktų kainos Lenkijoje yra perpus mažesnės, kaip ir vaistų, chemijos priemonių, statybinių medžiagų. Ežerų krašte geresnės poilsio sąlygos, gausu lankytinų istorinių vietų, todėl Varmijos Mozūrų vaivadijos viešbučiai pradėjo vilioti rusus išskirtinėmis nuolaidomis, aktyviai reklamuojasi Kaliningrado informacijos priemonėse.

18 tūkst. gyventojų turinčiame Branevo mieste, esančiame už 10 kilometrų nuo sienos, pusiaukelėje tarp Gdansko ir Kaliningrado, specialiai rusams statomas didžiulis prekybos centras. Iš Kaliningrado į Gdynę per Branevą kursuoja traukinys, o tai jau iškart garantuoja lankytojų minią. Tikimasi, kad verslo pagyvėjimas pasienio ruože sumažins gyventojų nedarbą, kuris Varmijos Mozūrų regione yra didžiausias Lenkijoje.

Tuo metu lenkus į Kaliningrado sritį traukia degalų kainų skirtumas, todėl Mamonovo 2 ir Bagrationovsko sienos kirtimo punktuose nuolat susidaro automobilių eilės. Pasak vietos spaudos, eksperimentą atlikę deputatai piktinasi, kad lenkų pareigūnai saviškius praleidžia greitai, o rusams neva tenka laukti valandą ar ilgiau. Nors supaprastinta sienos kirtimo tvarka trunka tik tris mėnesius, valdininkai pradeda nerimauti, kad lenkų pinigai nekompensuos Kaliningrado srities ekonomikos nuostolių dėl vietinės prekybos nuosmukio ir masinio pinigų išvežimo. Srities valdžios sluoksniuose kyla diskusijų dėl pigesnių lenkiškų dešrelių populiarumo ir rinkos reguliavimo. Perpardavinėtojų gausu visuose Kaliningrado srities lauko prekybos taškuose. Vietinių mėsos gaminių paklausa krito penktadaliu. Aiškinama, kad kainų skirtumą nulemia ne tiek gaminių kokybė, kiek kainodara.

Europos Sąjungoje (ES) ir Rusijoje yra skirtingos finansinės sistemos, pramonės plėtrą rusams varžo brangios bankų paskolos. Bet rūpesčiai dėl pigesnių lenkiškų produktų esą kamuoja ir Lietuvą, nors čia produktų kokybė yra aukšta, - teisina padėtį Kaliningrado srities žemės ūkio ministras Vladimiras Zarudnis.

Išduoda tarpininkai

Lenkijos generalinis konsulatas Kaliningrade išplatino pranešimą, kad netrukus vizas ir sienos kirtimo leidimus pradės išdavinėti konkursą laimėjusi bendrovė "VFS Global": nuo lapkričio 16 dienos - Kaliningrade, nuo lapkričio 30 dienos - Sovetske, nuo gruodžio 12 dienos - Černiachovske atidaromi vizų centrai.

Konsulatui darbą lengvinantys tarpininkai ims pusės valstybinės rinkliavos dydžio mokestį - už vizos išdavimą - 17,5 euro, už leidimą lankytis 50 kilometrų ruože teks pakloti 10 eurų.

Be pertraukos Lenkijoje rusams galima išbūti iki 30 dienų, per pusę metų - ne ilgiau kaip 90 dienų.

Iki šiol jiems buvo galima registruotis ir leidimą gauti nemokamai konsulate. Pranešama, kad laisvų vietų registracijai šiais metais nebeliko, bet tiems, kurie suspėjo užsirašyti, mokėti 10 eurų už leidimų išrašymą nereikės.

Lenkijos piliečiams į pasą įklijuojamas specialus lipdukas, rusams išduodama plastikinė kortelė, išspausdinta Lenkijoje. Manoma, kad per metus, įskaitant ir turinčiuosius Šengeno vizas, Lenkijos ir Rusijos sieną kirs 4 mln. žmonių.

Pirmieji leidimai, galiosiantys 2 metus, išduoti rugpjūčio pabaigoje. Vėliau juos numatoma išduoti 5 metų laikotarpiui. Į leidimus pretenduojančių asmenų, Europos migracijos tinklo duomenimis, Kaliningrado srityje yra per 940 tūkstančių.

Lenkijoje įsigyti leidimą vykti į Kaliningrado sritį be vizos gali daugiau kaip pusė milijono Pamario, Varmijos Mozūrų vaivadijos, Gdansko, Gdynės, Olštyno miestų gyventojų. Lenkai tikisi dvigubos naudos: smulkiojo verslo pajamų iš prekybos ir sutaupytų išlaidų degalams ar cigaretėms.

Tačiau eksperimentas Lenkijai kelia grėsmę, kad didelė migracija sukels nusikalstamumo bangą, atsiras nelegalių samdinių. Lenkijos pasienio tarnybos pranešė sustiprinusios lankymo režimo pažeidimo kontrolę. Be vizos iš Kaliningrado srities atkeliavęs asmuo, sulaikytas toliau nuo sienos nei už 50 kilometrų, gali būti baudžiamas draudimu lankytis Šengeno sutarties šalyse 5 metus.

Lietuva pasirengusi

"Skruzdėlių" arba "nešikų" (rus. k. - chelnoki) migracija vadinamas reiškinys, kai kasdien per sieną žmonės traukia būriais pėsčiomis įsigyti kasdienių buities prekių, o mašinų karavanai vyksta benzino, nepalietė turtingesniųjų kaliningradiečių įpročių naudotis visomis Šengeno vizos galimybėmis. Jie kol kas neatsisako išvykų į Lietuvą.

Pasak Lietuvos generalinio konsulo Kaliningrade Vaclavo Stankevičiaus, rusams patinka lietuviški maisto produktai ir kitos prekės. Bet pagrindinis kelionių tikslas dažnai būna kokybiškos medicinos paslaugos, ypač kardiochirurgijos, bei sveikatos ir grožio procedūros, kurių srityje labai trūksta. Mėgstama lankytis Druskininkuose, Birštone, Palangoje. Todėl išduodamų vizų į Lietuvą kiekis kasmet padidėja dešimtimis tūkstančių.

Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Rimašauskaitė LŽ patikino, kad Lietuva suinteresuota palengvinti Kaliningrado srities  pasienio gyventojams sienos kirtimo procedūras, tačiau privalo laikytis prisiimtų Šengeno teisės nustatytų įsipareigojimų bei atsižvelgti į ES teisės reikalavimus.

"Lietuva laikosi pozicijos, kad vietinio eismo sutartis yra skirta  visų pirma pasienyje gyvenančių žmonių kelionėms supaprastinti, ir yra pasirengusi artimiausiu metu tokią sutartį pasirašyti", - aiškino ministerijos atstovė.

D.Rimašauskaitė priminė, kad Lietuva pirminį susitarimo dėl vietinio eismo per sieną su Kaliningrado sritimi tekstą su Rusija buvo suderinusi dar 2009 metais, tačiau Rusijos netenkino Lietuvos pozicija, kad susitarimas apimtų 30-50 km pasienio zoną, ir ji pasitraukė iš derybų.

2011 metų gruodžio mėnesį buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 1931/2006 pakeitimas, kuriuo visai Kaliningrado sričiai suteikiamas pasienio teritorijos statusas ir sudaroma galimybė joje taikyti vietinio eismo tvarką. Lietuvos teritorijoje jis galėtų būti taikomas 30-50 km pločio pasienio ruože, kaip ir numato 1931/2006 reglamentas. Lietuva yra pasirengusi atnaujinti derybas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"