TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lenktynės dėl atominių elektrinių

2010 01 11 0:00
A.Sekmokas viešai abejoja, ar rusai pastatys Kaliningrado AE.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Elektrai gaminti Lietuva neketina diegti naujos kartos branduolinių technologijų, nes įgyti tokios patirties truktų kelerius metus. Naują atominę elektrinę (AE) pastačius vėliau, lietuviškos energijos nereikėtų net lenkams.

Klaipėdos universiteto Regioninio planavimo centro atstovas Vladimiras Trutnevis mano, kad Lietuva galėtų pasinaudoti Prancūzijos patirtimi. Pasak jo, šiemet prancūzai pirmieji pasaulyje planuoja atidaryti branduolinę jėgainę, naudojančią kurą dviem etapais.

"Gal svarstoma, kad turėdami Ignalinos AE infrastruktūrą galėtume eiti vienu žingsniu pirmyn ir dalyvauti pažangesniame technologiniame procese?" - politikų klausia mokslininkas.

Tačiau energetikos ministras Arvydas Sekmokas įsitikinęs, kad laukti ilgiau ir atidėlioti naujos atominės elektrinės statybą dar kelerius metus negalima. "Ilgą iešmą bedrožiant šuo kepsnį nuneša. Mes jau praradome 5 metus - dabar naujos atominės elektrinės darbo pradžia nukeliama į 2018-2020 metus. Mūsų energetinė nepriklausomybė nebus tokia, kokia galėjo būti, jeigu būtume pradėję AE statybą laiku. Atidėlioti neturėtume. Anksčiau už mus atomines elektrines gali pasistatyti lenkai ir baltarusiai", - sakė ministras praėjusią savaitę per diskusiją Klaipėdoje.

Dėl Kaliningrado - abejonės

Nors Rusijos žaliųjų organizacijos protestuoja prieš naujų atominių jėgainių statybą, pastaruoju metu šios valstybės lygiu vyksta partnerių Kaliningrado (Baltijos-Nemuno) AE statybai paieškos.

Rusijos premjero Vladimiro Putino išleistas įsakas dėl 2,3 megavatų galingumo Kaliningrado AE statybos 2016-2018 metais kol kas nepagrįstas finansiškai, o numatoma kaina - per 7 mlrd. JAV dolerių. Tačiau užsakovų ieškančios užsienio projektavimo ir inžinerinės kompanijos šią žinią sutiko itin džiugiai. Pernai rudenį, vos tik energetinė organizacija "Inter RAO" prakalbo apie šio objekto projektavimą, susidomėjimą juo išreikė Ispanijos, Čekijos, Italijos, Suomijos kompanijos. "Inter RAO" vadovas Jevgenijus Dodas, remdamasis informacija spaudoje, tada tvirtino, kad vyksta pokalbiai su italų kompanija ENEL ir kitais partneriais. Jeigu taip nutiktų, tai būtų pirmas kartas, kai 10 AE šiuo metu turinti Rusija statybai pasitelktų užsieniečius.

Tačiau A.Sekmokas viešai abejoja, ar rusai pastatys Kaliningrado AE. Jie deklaruoja, kad Kaliningrado AE neva reikalinga savoms šios Rusijos Federacijos teritorijos reikmėms ir eksportui, tačiau tokiu argumentu niekas netiki. "Žvelgiant iš Lietuvos pusės, tai kelia daug klausimų. Visų pirma, Kaliningrado sritis aprūpinama šiluminių elektrinių energija, jos pastatytos sukūrus papildomą dujų pralaidumo infrastruktūrą. Antra, nėra elektros jungčių, per kurias būtų galima perduoti pagamintą elektros energiją. Kaliningrado jungties su Lenkija, lenkų teigimu, niekas nesvarsto. Su Švedija - taip pat. Juolab kad jau numatyta elektros jungties iš Klaipėdos į Švediją linija. Švedai tikrai neturi tikslo lygiagrečiai statyti dar vieną jungtį. Todėl natūraliai kyla klausimas: kur rusai tą atominę energiją dės?" - svarsto ministras.

Jei būtų kalbama apie Vokietiją, o elektros jungtis eitų ta pačia trasa, kaip statomas rusų ir vokiečių dujotiekis "Nord Stream", tai šis projektas, A.Sekmoko manymu, smarkiai pabrangtų, o elektros kaina pirkėjams šokteltų. Be to, Kaliningrado elektros perdavimo linijos esą tokio masto perdavimo neatlaikytų. O jų pertvarkymas AE projektą pabrangintų.

Su Lietuva nekalbama ir apie elektros rezervavimo klausimus. "Jungčių pralaidumas Lietuvos teritorijoje neleistų elektros tiekti patikimai. Techninius sprendimus ir atsakymus, žinoma, galima rasti, bet ar jie būtų pasverti ekonomiškai? Nors yra Rusijos premjero V.Putino įsakas (dėl AE statybos - red.), tačiau vien įsako maža, reikia finansavimo ir investuotojų", - dėstė A.Sekmokas.

Baltarusijai reikia AE

Prieš porą savaičių Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka per spaudos konferenciją tvirtino, kad naujos AE statybai vieta jau parinkta, Rusijoje ieškoma kreditų. Oficialiai paskelbti apie Astravo AE Gardino srityje statybą numatoma "artimiausiu metu".

Lietuvos energetikos ministras mano, kad Baltarusijos planas rimtas, nors pastatyti AE greičiau nei Lietuvai kaimynams vargu ar pavyks. Tačiau Baltarusija Lietuvai - ne konkurentas. "Baltarusijos AE, matyt, bus statoma, nes šiai šaliai atėjo laikas keisti susidėvėjusius energijos generavimo šaltinius. Jų AE bus šiluminių elektrinių, atgyvenusių savo amžių, pakaitalas. Jos energija iš dalies arba visiškai bus skirta Baltarusijos poreikiams. Kadangi ją padėtų statyti Rusija, nes Baltarusija tiek lėšų neturi, elektros energija, tiekiama iš tos elektrinės, būtų skirta kitai rinkai, negu mes orientuojamės. Jų pasirinkta AE statybos vieta mums nėra patraukli - netoli Vilniaus (apie 55 km - red.), bet Baltarusija turi teisę rinktis statybos vietą ten, kur mano esant reikalinga. Aišku, bus atlikti aplinkosaugos vertinimai, kuriuos stebės ne tik Lietuva, bet ir Austrija. Šis projektas realus, tik jis nebus įgyvendintas anksčiau, negu Lietuvoje bus pastatyta AE. Ne tik dėl patirties ir specialistų, bet ir konfliktinių santykių su Rusija", - prognozuoja A.Sekmokas.

Jo teigimu, mūsų AE statyba sudaro prielaidas jungtis prie Vakarų energetikos sistemos, išsaugant rusiškos energijos tranzito elektros tinklais galimybę. Toks procesas būtų naudingas ne tik Lietuvai, bet ir Europos Sąjungai. Tačiau Lietuva, ministro tikinimu, elektros importo perspektyvos iš Rytų nenumato, nes jis esą nebūtų patikimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"