TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lenkų atominis entuziazmas priblėso

2016 09 24 6:00
Ties atomine energetika Lenkijoje yra padėtas didelis klaustukas. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Vilniuje viešėjęs lenkų žurnalistas Krzysztofas Szczepanikas, šiuo metu branduolinių elektrinių projektai Lenkijoje pristabdyti, nes naujoji šalies valdžia stengiasi įtikti gausiam anglių pramonėje dirbančių darbininkų elektoratui.

Gdansko verslo žurnalo „Express Biznesu“ bei Rytų Europos politikos ir ekonomikos procesus nušviečiančios interneto svetainės europamaxima.eu autoriaus nuomone, Lenkijoje rinkimus laimėjusi dešiniųjų koalicija neturi konkrečios atominės energetikos vizijos, bet garsiai apie tai kalbėti vengia. „Gerokai didesnis jos rūpestis, kaip užtikrinti darbo vietas angliakasiams ir anglimis pagrįstos energetikos pramonės darbuotojams“, – teigė K. Szczepanikas.

Neranda vietos jėgainei

„Atominiai projektai Lenkijoje iš esmės įšaldyti. Niekas nesakė, kad jie nebus įgyvendinami, bet dabar – tai tik labai preliminarūs projektai. Taip yra todėl, kad jokių praktinių sprendimų nepriimta. O kas toliau? Manau, jog anksčiau ar vėliau klausimas vėl iškils – statyt ar ne? Tada kitas klausimas – kur statyti? Kol kas numatyti net ne konkretūs projektai, o trys vietos, kur daugmaž šios elektrinės galėtų būti. Bet jeigu yra trys vietos, galima sakyti, kad nėra nė vienos. Manau, kad ties atomine energetika Lenkijoje yra padėtas didelis klaustukas. Elektrinė gali būti, gali ir jos nebūti“, – dėstė pašnekovas.

Pagrindiniai viešumoje keliami argumentai prieš atominę energiją, anot lenkų žurnalisto, – tai elektros kaina ir saugumas. „Kelti šiuos klausimus labai mėgsta politikai. Atominė energetika yra politinių žaidimų įkaitė. Nors visi supranta, kad Lenkija yra atsidūrusi prie elektros energijos deficito ribos. Pernai trumpais laikotarpiais kai kurios įmonės gavo mažiau energijos, negu joms reikėjo. Gyventojai energijos deficito nepajuto“, – pasakojo K. Szczepanikas.

Pasak jo, prieš metus išrinkta naujoji Lenkijos valdžia (2015 metų spalį rinkimus Lenkijoje triuškinamai laimėjo euroskeptiškai nusiteikusi Jarosławo Kaczyńskio konservatorių koalicija „Įstatymas ir teisingumas – red.) branduolinę energetiką vertina labai skeptiškai. Mat jos rinkėjai – su šachtininkais susijusios profsąjungos. „Solidarumo“ profsąjungų pirmininkas taip pat – iš šachtininkų.

„Manau, kad naujoji Lenkijos valdžia neturi konkrečios atominės energetikos vizijos, bet garsiai apie tai kalbėti vengia. Gerokai didesnis jos rūpestis, kaip užtikrinti darbo vietas angliakasiams ir anglimis pagrįstos energetikos pramonės darbuotojams. Jos galvos skausmas, kaip apeiti griežtus Briuselio aplinkosaugos reikalavimus“, – pasakojo svečias.

Lenkų žurnalistas Krzysztofas Szczepanikas: „Naujoji Lenkijos valdžia branduolinę energetiką vertina labai skeptiškai. Mat jos rinkėjai – su šachtininkais susijusios profsąjungos.“Arvydo Jockaus nuotrauka

Šachtininkams žada šviesią ateitį

Lenkijoje apie 90 proc. elektros energijos gamybos pagrįsta iškastiniu kuru, daugiausia akmens anglių. Manoma, kad šalis ateityje veikiausiai neatsisakys šių savo elektrinių, nes tai socialiai jautri sritis. Tačiau anglimis kūrenamų elektrinių savikaina priklauso ne tik nuo kuro, bet ir nuo taršos leidimų kainos. Iki 2030 metų Lietuvos pietų kaimynė ketina pigiai nusipirkti daug taršos leidimų, kad jos gaminama elektra nebrangtų, taip pat nemažai lėšų skirs elektrinėms modernizuoti, kad jos mažiau terštų aplinką.

„Šiuo metu akmens anglių kaina rinkose pakilo, ir tai paranku mūsų šachtininkams bei juos remiantiems politikams. Aš asmeniškai neįžvelgiu, kokia prasmė žadėti šachtininkams šviesią ateitį, kai tai akivaizdžiai kertasi su tikrove. Juk visi supranta, kad akmens anglimis pagrįsta energetika – pasmerkta. Ateitis priklauso ne iškastinėms anglims“, – svarstė pašnekovas.

Lenkų žurnalistas teigė, kad darbą paliekantiems šachtininkams mokamos tūkstantinės kompensacijos. Kartais jos siekia 25 tūkst. eurų ir daugiau. „Kai kurios šachtos uždaromos, tačiau procesas susiduria su didžiulėmis kliūtimis, nes profsąjungos tam priešinasi. Dabar atsirado nauja tendencija – jungiamos pelningos ir nerentabilios šachtos, taip gelbstint pastarąsias ir atitraukiant „ugnį“ nuo Varšuvos, – pasakojo K. Szczepanikas. – Supraskite, kad visa Silezija priklauso nuo akmens anglių pramonės. O Silezijoje gyvena daugiau kaip trys milijonai gyventojų. Tai didelė socialinė problema.“

Lenkų žurnalisto teigimu, Lenkijoje neseniai priimtas įstatymas, ribojantis vėjo energetikos plėtrą, kad daugiau erdvės liktų akmens anglimis kūrenamoms elektrinėms. O energijos trūkumą, politikų nuomone, nesunkiai kompensuotų elektros importas iš Ukrainos ir Rusijos.

Visuomenė nusiteikusi priešiškai

Šių metų pradžioje žiniasklaida pranešė, kad Lenkija atsisako svarstyti vieną iš anksčiau numatytų trijų vietų, kur galėtų iškilti pirmoji šalyje atominė elektrinė (AE). Kaip potenciali vieta elektrinei atmestas Chočevas prie Baltijos jūros. Tai pranešė už AE projektavimą ir statybą atsakinga Lenkijos bendrovė „Polska Grupa Energetyczna“, o aplinkosaugininkai tokį sprendimą sveikino. Mat vietos gyventojai ne vienus metus protestavo prieš AE statybą šioje vietoje argumentuodami, kad jėgainė kels grėsmę unikalioms Liubatovo kopoms.

Šiuo metu liko dvi potencialios vietos, kuriose AE galėtų atsirasti, – Liubatovo-Kopalino bei Žarnoveco vietovės Pamario vaivadijoje Lenkijos šiaurėje. Optimistiniais vertinimais, vietą AE statybai, atlikę aplinkosaugos ir kitus tyrimus, lenkai galėtų pasirinkti iki 2017 metų pabaigos, o politinis sprendimas būtų priimtas apie 2019 metus.

Vienas autoritetingiausių Lenkijos energetikos ekspertų, buvęs Lenkijos ūkio ministras ir vicepremjeras Januszas Steinhoffas „Lietuvos žinioms“ anksčiau yra sakęs, kad Lenkija planuoja statyti dvi atomines jėgaines. Pirmoji esą turėtų rastis 2022–2024 metais. Dėl elektrinės vietos kol kas neapsispręsta, vyksta derybos su vietos savivaldybėmis. Ankstesnėje Vyriausybėje šį klausimą kuravo specialus paskirtas įgaliotinis. Vis dėlto J. Steinhoffas tada pripažino, kad šalyje yra jėgų, siekiančių išprovokuoti protestus prieš branduolinę energetiką. „Atsinaujinančios energetikos šalininkai ypač pabrėžia, kad atominė energija labai brangi. Tačiau iš trijų vietų, kur planuojama statyti AE, bendruomenių tik viena tam priešinasi, kitos dvi projektą remia, tikisi naujų darbo vietų bei naudos regiono ekonomikai“, – dėstė lenkų energetikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"