TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lėtėjanti ekonomika - biudžeto pamotė

2008 09 25 0:00
R.Šadžius: "Viliuosi, kad biudžetas bus apsvarstytas Seime, nors Seimas ir keisis. Po rinkimų gal ir galvos bus labiau atvėsusios, o tai padės priimti pačius geriausius sprendimus."
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Laikmetis parodė, kad optimistiškai suprojektuotas gyvenimas kainuoja labai didelius pinigus, todėl taupymas šalyje pereina į valstybinį lygmenį. Tai interviu LŽ kalbėjo finansų ministras Rimantas Šadžius.

- Kokias šalies ekonomikos plėtros tendencijas pastebėjote įgyvendinant šių metų valstybės biudžetą?

- Pirmą kartą po gana ilgo laiko per aštuonis metų mėnesius nesurinkome prognozuotos mokesčių sumos - pritrūko šiek tiek daugiau kaip 1 proc. valstybės biudžeto pajamų. Šis trūkumas atsirado nesurinkus vieno svarbiausių mokesčių - pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Jis priklauso nuo šalies vartojimo lygio. Tai, kad keliais procentais nepasitvirtino mūsų prognozės dėl PVM didėjimo, reiškia, jog nepasiteisino ir prognozės dėl vartojimo augimo. Tai reiškia, kad vartotojai pradėjo ne tik rinktis prekes, bet ir svarstyti, kokiems tikslams išleisti pinigus ir ar juos iš viso reikia išleisti. Šiuos požymius pastebime jau nuo vėlyvo pavasario.

Prielaida infliacijai mažėti

- Tad šalies gyventojų taupymas - nenaudingas valstybei?

- Tai yra ekonomikos sveikumo požymis. Nuo perdėto optimizmo, su kuriuo susidūrėme pernai, pereinama prie realybės. Laikotarpis, kai visiems atrodė, kad spartus pajamų didėjimas vyks neribotą laiką, jau pasibaigė.

Nors valstybės biudžetas nesurenka visų planuotų PVM pajamų, tačiau vartojimo sumažėjimas - akivaizdi prielaida infliacijai mažėti. Pati visuomenė tapo reguliatorius: atsirado stipri jėga, stabdanti kainų augimą. Jau rugpjūtį maisto produktų kainos liko tame pačiame lygyje. Todėl prognozuojame, kad šio mėnesio infliacija jau nebus 12 su dešimtosiomis proc., o 11 proc. su dešimtosiomis. Per infliacijos kalnagūbrį jau persivertėme ir tai yra ženklas, kad neužilgo galime tikėtis vienaženklės infliacijos.

- Ar numatote taupyti valstybiniu mastu?

- Valstybiniu mastu taupyti įmanoma. Tačiau nagrinėjant tiek valstybės biudžetą, tiek nacionalinį, nėra tokio jo straipsnio, kurį nukirtus būtų galima iš karto sutaupyti labai reikšmingą sumą. Dėl to esame priversti ieškoti daugelio galimybių ir sutaupyti bent po truputį.

Tų galimybių yra. Paminėsiu vieną: jau priimtas sprendimas, kad Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) veiks kaip centrinė perkančioji organizacija per viešuosius pirkimus. Kaip žinia, visos valstybinės įstaigos savo veiklos palaikymui turi įsigyti kanceliarinių prekių, atnaujinti kompiuterinę įrangą, baldus ir t. t. Iki šiol įstaigos turėjo pačios atlikti visas viešųjų pirkimų procedūras. Jų trukmės vidurkis - 46 dienos. Centrinė perkančioji organizacija jau atliko šį darbą - sudarė preliminarias sutartis su beveik 30 tiekėjų dėl beveik 2 tūkst. prekių pirkimo valstybinėms įstaigoms gerokai mažesnėmis kainomis.

Mūsų vertinimu, tokiu būdu galima sutaupyti iki trečdalio kainos. Visa pirkimo procedūra, iki pristatymo į vietą, vidutiniškai teužtrunka 8 dienas. Tai sutaupys ir laiko, ir pinigų, ir energijos.

Skatindami valstybės įstaigas naudotis šia taupymo galimybe kitiems metams jų išlaikymui biudžete jau numatėme 5 proc. mažesnį finansavimą. Taip į biudžetą įdėjom 5 proc. sutaupytų lėšų.

- O kaip su būsimomis kitų sričių išlaidomis?

- Visose srityse randame taupymo būdų. Tai nereiškia, kad mažėja tų sričių biudžetai, bet tais pačiais pinigais mes galime finansuoti naujas iniciatyvas. Reikės dalyvauti tarptautinėse parodose, rengti tarptautines konferencijas - tai parodo Lietuvą pasauliui ir tai yra investicija, nes skatina susidomėti mūsų šalimi. Dabar formuojant biudžetą tokias papildomas veiklas finansuosime iš sutaupytų lėšų.

- Latvija taupydama mokesčių pinigus sumanė įšaldyti valstybės kontroliuojamų įmonių darbuotojų atlyginimus. O jų ministerijos privalės dešimtadaliu apkarpyti savo išlaidas. Kaip manote, ar Lietuvoje reikėtų imtis panašių taupymo priemonių?

- Latviai siūlo įšaldyti viso biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimus, o tai ne tik valstybės tarnautojų, bet ir gydytojų, mokytojų, universitetų dėstytojų pinigai. Manau, kad Lietuvoje to daryti nereikėtų, nes tokius žingsnius galima žengti tik tuomet, kai jie yra pateisinami ekonomine situacija.

Mūsų šalies ekonominė situacija šiuo metu yra akivaizdžiai geresnė negu Latvijos. Esu įsitikinęs, kad toks žingsnis mums nėra būtinas. Tačiau yra aplinkybė, kuri padėtų sutaupyti - pasiūliau atidėti valstybės tarnautojų bazinio atlyginimo didinimą. Tai reiškia, kad gerai apmokamų valstybės tarnautojų, įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, departamentų direktorių atlyginimai kitais metais neturėtų didėti.

Padidės atlyginimai mažai apmokamų tarnautojų, kuriems nuo kitų metų numatomos priemokos už darbą nakties metu, už viršvalandžius.

Tačiau įšaldę bazinį dydį mes turėtume pagal finansines galimybes didinti atlyginimą kitų žmonių, dirbančių biudžetiniame sektoriuje, algas. Valstybės valdymo darbuotojo vidutinis darbo užmokestis šių metų antrą ketvirtį viršija 3100 litų, tuo metu kultūros darbuotojo atlyginimas kiek didėlesnis nei 1600 litų ir nesiekia vidutinio darbo užmokesčio. Mano manymu, šią padėtį reikia taisyti. Galimybę žengti tokį žingsnį kitais finansiniais metais turėsime.

Pesimizmas gali virsti optimizmu

- Patvirtinus šių metų biudžetą ekonomistai įspėjo, kad jis per daug optimistinis. Jūsų manymu, su kokiu trūkumu šis biudžetas gali būti užbaigtas ir kaip tai atsilieps šaliai?

- Jeigu nebūtų surinktos numatytos biudžeto pajamos, tai jo deficitas bus didesnis nei planuotas ir, matyt, turėtume susirūpinti jo išlaidų apribojimu. Aš manau, kad turime rezervų. Jokiu būdu nekalbama apie tai, kad būtų sumažintos algos, socialinės išmokos, ar kam nors jos būtų iš viso nemokamos. Tačiau tam tikrų punktų, kur galėtume neskausmingai pasispausti, yra.

Šiandienos situacijoje valstybės įstaigų vadovai turėtų susimąstyti, ar taip jau būtina išleisti visus biudžeto skirtus asignavimus kažkokiems pirkiniams. Biudžetinių metų pinigai nesutaupomi, bet jeigu kils būtinybė - galime tokių priemonių imtis.

- Kada gali paaiškėti reali šių metų biudžeto surinkimo situacija?

- Informacija, kurios mes laukiame - kiek šiemet surinksime pelno mokesčio. Jo mokėjimo terminas yra spalio 1 diena. Kai suplauks pelno mokestis už 2007 metus - o mūsų vertinimai rodo, kad šias įplaukas suplanavom pernelyg pesimistiškai ir leidžia manyti, kad rezultatai nebus skausmingi - bus galima gerokai drąsiau prognozuoti mokestinių pajamų dinamiką metų gale.

- Ar labai skirsis 2009 metų biudžetas nuo šiųmečio?

- Mūsų užduotis - sudaryti ekonomiškai pagrįstą 2009 metų biudžetą. Ir aš labai norėčiau, kad šis biudžetas netaptų įkaitu priešrinkiminėje kovoje. Lietuvos ekonomikai tikrai nepadeda rinkimų karštinė. Turime racionaliai susiplanuoti tik tas išlaidas, kurias galėsime realiai finansuoti, kad niekam nesukurtume papildomų lūkesčių.

- Biudžetas iš anksto piešiamas pesimistinėmis spalvomis. Jis toks ir bus?

- Taip gali atsitikti, tačiau kol nematome galutinių biudžeto kontūrų sunku pasakyti. Viliuosi, kad biudžetas bus apsvarstytas Seime, nors Seimas ir keisis. Po rinkimų gal ir galvos bus labiau atvėsusios, o tai padės priimti pačius geriausius sprendimus.

Gudravimas mokesčių lengvatomis

- Prieš rinkimus daugelis šalies politinių partijų pradėjo siūlyti finansų politikos receptus, pavyzdžiui, tobulinti PVM sistemą, atsisakant mokesčių lengvatų arba, priešingai, jas didinant. Ar, jūsų manymu, yra keistinų dalykų šalies mokesčių sistemoje ir kokių?

- Keistinų dalykų visada yra ir tobulinti įstatymus reikia atsižvelgiant į realijas. Šiemet keletą sykių buvo pasiūlyta tobulinti Gyventojų pajamų ir pelno mokesčio įstatymą. Pasiūlyta pelno mokesčio lengvata investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentų plėtrą. Tai paskata privačioms įmonėms investuoti į pažangias technologijas, intelektą, susidomėti "protinga" gamyba - tai tiesus kelias į žinių ekonomiką.

Sklando pasiūlymai panaikinti visas PVM lengvatas. Teoriniu požiūriu tai labai racionalu, bet pradedant tai įgyvendinti reikia nuo kažkurios lengvatos pradėti. Šiuo metu galioja lengvatinis 5 proc. tarifas vaistams. Ar mes pasiryžę vaistus pabranginti 13 proc.? Lengvatų atsisakymo siūlytojai į šitą klausimą neatsako. Aš asmeniškai nepritariu, kad vaistai Lietuvoje brangtų.

Galimas sprendimas, kuris būtų mažiausiai skausmingas - panaikinti lengvatas, kurios nors ir yra priimtos, bet dar neįsigaliojusios - pvz., PVM lengvata vaisiams ir daržovėms. Legaliai į Lietuvą atvežamai produkcija taikomas Lietuvos PVM tarifas. Visi prekybininkai, kurie legaliai prekiauja turguose, turi taikyti lietuviškus PVM tarifus. Čia aš matau tam tikrą gudravimą.

Kalbama, kad reikia sumažinti PVM tarifą siekiant atpiginti prekės kainą galutiniam vartotojui. Tačiau tikroji nauda atitenka gamintojais ir perdirbėjais. Vartotojai lengvatos beveik nepajaučia ir tai yra įrodytas faktas. Anksčiau įvestos PVM lengvatos kultūrinių renginių bilietams ir šaldytai mėsai laukiamo efekto nedavė, o galutiniai vartotojai tai jautė tik kelias savaites. Kovoti su nelegaliai atvežama produkcija yra kiti būdai - tai muitinės pareigūnų darbas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"