TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lėtėjanti krova tirpdo uosto prieaugį

2008 11 17 0:00
Nuo Naujųjų metų iš Klaipėdos pasitraukia laivybos kompanija "Scandline" ir vien dėl Danijos linijos praradimo jūrų perkėloje ro-ro krovinių sumažės 15 procentų.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Plačiai atlapojęs ekonominės krizės vartus, spalis Klaipėdos uoste numušė krovos tempą iki 2007 metų pradžios lygio.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto duomenimis, per 10 mėnesių šiemet perkrauta 25,3 mln. tonų krovinių, 11 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau spalis atvėsino sportinį azartą peršokti 30 mln. tonų krovos rekordo kartelę.

Per praėjusį mėnesį perkrauta 2,14 mln. tonų, 10 proc. mažiau nei 2007-ųjų spalį. Tai mažiausias kiekis šiais metais. Jeigu prieššventinė prekyba nepagyvins maisto produktų ir kitų prekių importo, paskutinę metų dieną uostą nuo įspūdingo 30 mln. tonų rezultato gali skirti vos keliasdešimt tonų.

Bangos kyla ir leidžiasi.

Pagal krovos kompanijų prognozes, šiemet Klaipėdos uoste planuota 32 proc. krovinių, 17 proc. daugiau nei pernai. Vykdyti planus geriausiai sekasi bendrovei "Klaipėdos nafta", per 10 mėnesių beveik įvykdžiusiai metinį 7 mln. tonų planą (perpilta 50 proc. daugiau nei per 10 mėnesių pernai), Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai ("Klasco"), įžvelgusiai galimybę iki metų pabaigos pasiekti 10 mln. tonų krovą, kompanijai "Bega", deklaravusiai 3,6 mln. tonų metinę apyvartą.

Pasiekti planuotų rodiklių galbūt pavyks "Klaipėdos Smeltei" ir Klaipėdos konteinerių terminalui, nes konteinerių vienetų sausio-spalio mėnesiais šiemet krauta 18 proc. daugiau. Bet dėl mažėjančios prekių paklausos rinkoje ir saikingesnio vartojimo jau keletą mėnesių minusu žymima ro-ro krovinių apyvarta, o spalį mažiau krauta biriųjų trąšų, naudingųjų iškasenų, ferolydinių, šaldytų produktų ir metalų. Didžioji tokių prekių dalis - Rytų tranzitas.

"Uosto direkcija šiemet planavo 29,7 mln. tonų. Mūsų prognozės, kaip rodo laikas, tikslesnės už kompanijų, nes tiek ir bus, - pažymi uosto rinkodaros vadovas Artūras Drungilas. Todėl kitais metais krovinių tikimės ne daugiau negu šiemet, o gal net mažiau. Šiuo metu laukiame iš kompanijų duomenų, ką planuoja didieji uosto klientai. Gali būti, kad prognozės netrukus bus dar pesimistiškesnės, negu atrodo dabar."

Šiuo metu blogų žinių sklinda ir iš kitų uostų. Pavyzdžiui, Estijos Talino uoste "bronzinio kareivio" politinės akcijos sukeltas nuosmukis vis dar tęsiasi. Šiame uoste šiemet per 10 mėnesių krova nukrito 22 proc. - iki 24,3 mln. tonų, todėl Taliną baigia pasivyti Latvijos Rygos uostas, padidinęs apyvartą 13 proc. - iki 24,2 mln. tonų. Ketvirtoje pozicijoje atsidūrė Ventspilio uostas, krovos mastą sumažinęs dešimtadaliu. Tad visų keturių konkuruojančių uostų krovos lygis panašus, finaliniai apyvartos skirtumai, ko gero, neviršys 2 mln. tonų.

Baltijos barometras

Kokios prognozės kuriamos 2009 metams, skelbia Baltijos uostų organizacijos ir Turku (Suomija) jūrinių tyrimų centro atlikto tyrimo "Baltijos uostų barometras 2008" apibendrinimai. Regiono uostų apklausa, vykdyta 2008 metų birželio-rugpjūčio mėnesiais, kurioje dalyvavo visos regiono valstybės, išskyrus Lietuvą, atskleidė tuo metu vyravusias optimistines nuotaikas.

A.Drungilas sako nežinantis, kodėl taip nutiko, nes visus reikalingus duomenis Baltijos uostų organizacijai Klaipėda teikia, bet mano, kad apklausus šiuo metu prognozės būtų liūdnesnės. Du trečdaliai iš 44 uostų administracijų vasarą atsakė, kad 2009 metais laukia jūrų verslo pakilimo, dešimtadalis manė, kad regionas patirs ekonominį nuosmukį.

14 proc. numatė spartų regiono augimą, 59 proc. - augimo tendenciją, 16 proc. pokyčių neprognozavo, 9 proc. įžvelgė silpnėjimą, 2 proc. - stiprų nuosmukį.

Smarkaus krovos didėjimo laukia 16 proc. uostų, nedidelio prieaugio - 59 proc., pokyčių nesitiki 14 proc., nedidelį mažėjimą prognozuoja 11 procentų respondentų.

Detalizuojant krovinių tipus, dauguma teigė laukiantys daugiau konteinerių, pusė nurodė, kad gali būti mažiau skystų krovinių. Du trečdaliai tikisi didesnės birių produktų apyvartos.

Apie 60 proc. apklaustųjų 2009 metais planuoja didinti uostų pajėgumus. Penktadalis numato investuoti daugiau nei šiemet, 41 proc. - tiek pat, 11 proc. - šiek tiek mažiau, 5 proc. - žymiai mažiau negu 2008 metais. Pagrindinė investicijų sritis - sandėliai ir talpyklos, kurių trūkumas esanti didelė plėtros kliūtis. Dauguma uostų nurodė, kad tai bus svarbiausias konkuravimo faktorius. Tikimasi, kad laivų parametrai dar porą metų didės, todėl daugiau sėkmės šansų turės dideli perkrovimo uostai. Kita vertus, pusė apklaustųjų uostų nesitiki dramatiško konkurencijos stiprėjimo, o lengvesnę padėtį nurodė vos 2 proc. uostų.

Atsakydami į klausimą, ar didės jūrų transporto poreikis Baltijos regione, 86 proc. atsakė teigiamai, 14 proc. negalėjo apsispręsti. 77 proc. pritarė teiginiui, kad linijų tarp dviejų uostų reikšmė konkurencingumui svarbi, 7 proc. su tuo nesutiko.

Kad keli Baltijos uostai iškils per artimiausius 5-10 metų iki perkrovimo centrų (hub ports), tiki 88 proc., netiki - 2 procentai. Kad Europos Sąjungos jūrų greitkelių koncepcija, skatinanti krovinių pervežimus jūra, bus efektyvi, sutinka 44 proc., nesutinka - 22 proc. apklaustųjų. Daugiau laivų uostuose ir griežtesnius aplinkosaugos reikalavimus prognozuoja 93 proc. apklaustųjų. Kaip bus iš tikrųjų, pamatysime 2009 metų pabaigoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"