TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Liberali darbo rinka - tik sąžiningiems

2012 05 07 6:02

Vyriausybėje baigiamos rengti Darbo kodekso pataisos teikia vilčių darbdaviams ir kelia nerimą samdomų darbuotojų teises ginančioms profesinėms sąjungoms.

Darbo kodekso (DK) pataisos, jeigu jas per pavasario sesiją priims Seimas, turėtų įsigalioti jau nuo liepos 1 dienos. Balandžio pabaigoje vykusiame Trišalės tarybos posėdyje šiam įstatymo projektui kategoriškai pasipriešino profesinių sąjungų atstovai, nepaisydami verslo atstovų raginimų darbo santykius Lietuvoje padaryti lankstesnius. Ministras pirmininkas Andrius Kubilius net pasiūlė sandėrį: Vyriausybė svarstytų pasiūlymą minimalų atlyginimą didinti ne iki 850, o iki 900 litų, jei įstatymo pataisoms neprieštarautų profsąjungos.

Įžvelgia klastą

Šešiuose puslapiuose išdėstytas DK pataisų projektas sutilpo į kelias frazes Lietuvos profesinių sąjungų nacionalinių centrų koordinacinio centro pranešime spaudai: "Siekiama sutrumpinti įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminus, sumažinti išeitinių išmokų dydžius, ilginti savaitės darbo laiko trukmę, trumpinti kasmetines minimalias atostogas iki dvidešimties darbo dienų, naikinti papildomas atostogas."

Seimo opozicijos atstovai emocingai prabilo pareiškimais. "Atsiranda tokia galimybė, kad darbdavys reiks nereiks pasinaudos šiuo liberalizavimu ir pasistengs, kad jam būtų kuo daugiau naudos iš to", - perspėjo Seimo vicepirmininkė "darbietė" Virginija Baltraitienė.

Profsąjungų vadovai vienu balsu reiškė susirūpinimą, kad DK pataisos neva sudarys galimybes "išplisti nežabotai darbdavių savivalei", ir nurodo: "Darbo santykių liberalizavimas naujų darbo vietų nekuria, todėl valstybės ir nevyriausybinių organizacijų politika turėtų būti nukreipta ne į darbuotojų teisių ir saugumo mažinimą, o į šiuo metu aktualias sritis: ekonomikos skatinimą, darbo vietų kūrimą, pajamų augimą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą."

Lengvai priims, lengvai atleis

"Darbdavys Lietuvoje jau laikomas baubu ir banditu. Bet juk pasaulis krypsta į darbo santykių liberalizavimą. Kol atleisti iš darbo bus sudėtinga, tol papildomų darbo vietų niekas kurti nenorės", - sakė asociacijos "Investuotojų forumas" vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, ir tai LŽ patvirtino kalbinti įvairaus dydžio įmonių vadovai.

"Lietuvoje darbas dažniausiai sezoninis, užsakymų arba gauname daug, arba jų nėra. Kai darbo atsiranda daugiau, būtų gerai priimti žmonių, bet paskui bus sunku juos atleisti. Todėl lieka verstis su tuo, ką turime", - pasakojo Jonavos audimo UAB "A grupė" vadovas Virginijus Vizbaras. Jo nuomone, jei darbdavys turėtų daugiau galimybių žmonių priimti laikinai, laimėtų ir įdarbintas žmogus. "Tada net ir ilgai nerandantieji darbo galėtų ne tik užsidirbti, bet ir įgyti naujų specialybių, tapti konkurencingesni", - svarstė bendrovės vadovas.

R.Skyrienės nuomone, DK pataisos iš tiesų turėtų sumažinti nedarbą, Lietuvą padaryti patrauklesnę investicijoms, to ir siekia įstatymo rengėjai. "Antai JAV veikia paprastas principas: lengva priimti į darbą, lengva ir atleisti. O Lietuvoje pagal įstatymą apie būsimą atleidimą būtina informuoti prieš kelis mėnesius, o iš išeinančiojo savo noru reikalaujama, kad papildomai dvi savaites padirbėtų. Bet juk šių reikalavimų retai paisoma", - primena R.Skyrienė.

Todėl esą ji ir teigia neabejojanti, kad įstatymai turi būti skirti sąžiningiems darbdaviams ir skalsinti jų duoną, o kovoti su pažeidėjais ir dabar yra priemonių (pavyzdžiui, Darbo ginčų komisija), tačiau samdomi darbuotojai tuo nesinaudoja, o profsąjungoms tarsi nerūpi.

"Ar mažai kas moka atlyginimą vokeliuose? Bet juk dėl to paviešintas tik Viktoras Uspaskichas, o kitų lyg nebūta", - atkreipia dėmesį R.Skyrienė.

Valandos ir viršvalandžiai

DK pataisų oponentai griežtai kritikuoja pataisose numatomą galimybę darbdaviui su darbuotoju geranoriškai susitarti, kad prireikus būtų padirbama keletą valandų mainais į atitinkamai trumpesnį darbo laiką kitą dieną, užuot vienašališkai reikalavus dvigubai mokėti už viršvalandžius. Profsąjungų nuomone, tokia galimybe darbdaviai piktnaudžiautų, nes kai yra didžiulė armija bedarbių, per tokias derybas jėgos yra akivaizdžiai nelygios.

Tačiau R.Skyrienės teigimu, Lietuvoje, kaip ir visoje ES, įteisinta 40 val. darbo savaitė, ir per kelis mėnesius, sąžiningai susitarus, tos darbo valandos susilygintų. Dabar, pavyzdžiui, artėjant darbo laiko pabaigai, telefono meistras ar elektrikas gali numoti ranka į gedimus ir darbą atidėti kitai dienai, jei darbdavys nesutinka mokėti už viršvalandžius.

Kita vertus, kaip pastebi AB "Lesto" Personalo skyriaus vadovė Agnė Baranauskienė, ir dabar žmogui, dirbančiam visu etatu 40 ar 48 valandas (su leidžiamais viršvalandžiais), nėra draudžiama dirbti puse etato kitoje darbovietėje. Vadinasi, toks darbštuolis gali per savaitę dirbti 60-68 valandas (12-14 valandų per dieną), nors tai prieštarauja visoms įmanomoms direktyvoms, ir joks darbdavys dėl to nekaltas.

Baimės akys

"Baimės akys didelės. Aptarinėjant kiekvieną įstatymo projektą prisigalvojama įvairiausių baimių. Ne išimtis ir šis", - LŽ ironizavo Pakruojo kasybos AB "Dolomitas" generalinis direktorius Antanas Bartulis. Jis prisipažino neskaitęs paskutinės projekto redakcijos, tačiau galįs teigti, jog dabartinis DK yra perkrautas įvairiausiais saugikliais, kurie tarsi skirti "socialistiniam darbo žmonių gynimui".

"Bet juk jau 20 metų nebeturime socializmo, o rinka ir konkurencija yra žiauresnis išbandymas darbdaviams negu darbuotojams.

Darbo santykių liberalizavimas galėtų būti instrumentas, darbdaviui padedantis operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius - kai yra daugiau galimybių darbdaviui ir darbuotojams susitarti abiem šalims tinkama linkme, galima pasiekti ir gerų rezultatų", - teigė jis.

"Dabar Lietuvoje darbo santykiai reglamentuoti gerokai griežčiau negu nurodoma ES direktyvose, nors ES darbo politika socialiai orientuota kur kas labiau nei Lietuvoje", - pažymi R.Skyrienė.

Vis dėlto, kaip LŽ įsitikino per pokalbius su darbdaviais, kai darbo santykiai yra normalūs, geranoriški, niekas netrukdo susitarti ir apeinant kai kurias DK nuostatas, kai tai nepažeidžia bendrų interesų. "Mums svarbiausia padaryti darbą. Konfliktų su darbuotojais ir profsąjungomis specialiai nekuriame, todėl jų ir nekyla", - žemaitiškai drūtai LŽ nukirto prekybos darbo įrankiais UAB "Gitana" direktorius Virginijus Kreišmonas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"