TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Liepoja Klaipėdai kiša koją

2008 10 27 0:00
Naujas latvių laivų maršrutas į Travemiundę yra rimtas signalas operatoriui "DFDS Lisco" dėl Klaipėdos-Kylio linijos klientų.
LŽ archyvo nuotrauka

Už Vakarų Lietuvos turistus ir krovinius kovojanti Liepoja nepajėgė įveikti Palangos oro uosto, tačiau kyla į konkurencinę kovą dėl Klaipėdos jūrų linijų.

Nuo spalio 18 dienos nacionalinė Latvijos oro kompanija "airBaltic" nutraukė skrydžius iš Liepojos oro uosto į Hamburgą ir Kopenhagą. Tačiau laivyboje naujokė latvių kompanija "AVE Logistics" skelbia nuo lapkričio pradžios atidaranti keltų liniją Liepoja-Travemiundė (Vokietija). Toks maršrutas yra rimtas signalas apie metamą pirštinę operatoriui "DFDS Lisco" dėl Klaipėdos-Kylio linijos klientų.

Pasitraukė iš oro mūšio.

Ginčas tarp Lietuvos ir Latvijos oro bendrovių dėl pastarosios nesąžiningos konkurencijos bei Vilniaus apygardos teismo sprendimas areštuoti "airBaltic" ir Rygos oro uosto turto už beveik 200 mln. litų, sukėlęs Latvijos vyriausybės pasipiktinimą, pareikalavo aukų. Nors Latvijos susisiekimo ministras Ainaras Šleseris vietinei televizijai mieliau komentuoja "flyLAL" savininkų problemas, iš tiesų sunkumų prislėgta "airBaltic".

Nuo spalio 18 dienos "airBaltic" nutraukė susisiekimą iš Liepojos su Vakarų Europa, nors 2007 vasaros sezoną pradėtais reisais į Hamburgą ir Kopenhagą buvo siekiama sužlugdyti Palangos oro uostą. Šis Amsterdamo ir Hamburgo linijas prarado lygiai prieš metus, kai dėl nesąžiningos "airBaltic" konkurencijos klientų netekusi "flyLAL" pasitraukė iš Palangos.

Apie Palangos pralaimėjimą tąkart kalbėdamas su "Lietuvos žiniomis" "airBaltic" atstovas Janis Vanagas neslėpė: "Net jei "flyLAL" nebūtų pasitraukusi iš Palangos, mes vis tiek būtume organizavę skrydžius iš Liepojos į Hamburgą ir lietuvius į Liepoją prisivilioję kaina."

Tuo metu nestigo kritikos, kad valstybei į Palangos oro uostą investavus 40 mln. litų pinigai buvo paleisti vėjais. Pasirinkimo netekę Vakarų Lietuvos gyventai ir vokiečiai poilsiautojai, kurių pajūrio kurortuose gerokai sumažėjo, skrydžiams rinkosi Liepoją.

Iš Palangos šiemet vasarą buvo galima skristi rusų kompanijos "Tair"

lėktuvu dukart per savaitę į Maskvą, kompanijos SAS dviem reisais per dieną - į Kopenhagą ir Norvegijos kompanijos lėktuvu kasdien - į Oslą. Skandinavijos linijos tvarkaraščiuose išliko ir žiemą.

Tačiau nuo spalio pradžios "airBaltic" nutraukė pustrečių metų vykusius skrydžius iš Liepojos į Rygą, nors dar gegužę reisų skaičius buvo padidintas iki penkių per dieną.

Tokius sprendimus "airBaltic" grindžia neva kritusiu keleivių susidomėjimu kelionėmis, didele degalų kaina ir sumanytu sąnaudų mažinimu. Tačiau ši kompanija tikina, kad minėtus reisus tęs, kai pavasarį technikos parką atnaujins lėktuvais "Bombardier". Šiuo metu iš Liepojos dar galima skristi į Maskvą, tačiau nenurodytas tvarkaraščio keitimo terminas gali būti suprantamas dvejopai: skrydžiai arba vyks visą laiką, arba kompanija gali juos nutraukti iš anksto neperspėjusi.

Palangos oro uosto direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vilčinskas LŽ sakė, kad "airBaltic" pranešimas apie nutrauktus skrydžius iš Liepojos yra bloga naujiena regiono keleiviams, tačiau gera žinia Palangos oro uostui.

"Kai sumažės konkurencija, su kitomis kompanijomis bus galima lengviau susitarti dėl skrydžių atnaujinimo ar naujų linijų. Nuo Naujųjų metų kompanija SAS padidins skrydžių į Kopenhagą skaičių, iki trijų kartų per dieną, vyksta derybos dėl reiso į Hamburgą. Nors Oslo linija populiari tarp Airijos ir Anglijos lietuvių, ieškome ir tiesioginių skrydžių tomis kryptimis galimybių. Blogai, kad pajūrį veikia sezoniškumas: vasarą skraido turistai, žiemą - tik verslininkai. Ekonomikai lėtėjant žmonės taupo", - aiškino R.Vilčinskas.

Uostų varžybos

Maždaug už 60 kilometrų nuo Lietuvos sienos esantis sparčiai besiplėtojantis Liepojos jūrų uostas Klaipėdai kelia konkurenciją ne tiek tranzito dalybose, kiek riedmenų gabenimo ro-ro keltais versle. Vakarų ir Šiaurės Lietuvos krovinių vežėjams palankumą Klaipėdos uostui lemia ne nacionaliniai jausmai, o kelto bilieto į Vokietiją ar Švediją kaina.

Geografinio atstumo skirtumai svarstant, kurį uostą rinktis - Klaipėdą ar Liepoją, ir kur plaukti - į Kylį ar Rostoką, dažniausiai ne itin reikšmingi, o į Karlshamną galima persikelti ir iš Klaipėdos, ir iš Liepojos, kur įsitvirtinęs Vokietijos laivybos operatorius "Scandlines".

Tačiau Latvijos transporto asociacijos "AVE Trans Group" įmonė "AVE Logistics" neseniai pateikė rinkai siurprizą: paskelbė išsinuomojusi ispanų operatoriaus ISCOMAR keltą "Blanca del Mar" ir nuo lapkričio 4 dienos atidaranti nacionalinę ro-ro liniją Liepoja-Travemiundė. Keltas, į kurį telpa 250 keleivių, 250 automobilių ir apie 2000 linijinių metrų krovinio, tris kartus per savaitę plauks į kurortinę vietovę prie pat garsaus Liubeko miesto, už pusšimčio kilometrų nuo Kylio. Todėl ir šiuo atveju klientų pasirinkimą lems ne geografiniai, o ekonominiai pranašumai.

1999 metais statytas keltas "Blanca del Mar", anksčiau kursavęs kasdien tarp kurortinio Palmos miesto ir Barselonos, nuotraukose atrodo itin patogus keleiviams ir vasarą gali sukelti didelį turistų susidomėjimą.

Klaipėdos uostininkai kol kas nekomentuoja šios naujienos, tačiau užsimena, kad Klaipėdos-Kylio linijai atsirado rimtas konkurentas. Nors latvių spaudoje abejojama, ar pavyks į keltą pritraukti krovinių ir keleivių, klaipėdiečiai mano, kad "AVE Logistics" gali būti rimtai pasirengusi galimiems linijos nuostoliams ir turėti finansinių atsargų didelėms sąnaudoms. Tačiau ar neatsitiks taip, kaip nesąžiningai konkuruojant oro linijose?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"