TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvą atranda ne tik „Hilton“ ir „Marriott“

2016 07 22 6:00
Vilniuje, dešiniajame Neries krante, duris atvers naujas 200 kambarių keturių žvaigždučių viešbutis. Projekto plėtotojų nuotrauka

Lietuvoje susidaręs ryškus apgyvendinimo vietų trūkumas sudomino tarptautinius viešbučių tinklus – netolimoje ateityje išgirsime ne vieną naujieną apie jų žingsnius į Lietuvą. Nors derybos su garsių vardų atstovais vyksta už uždarų durų, naujienas rinkoje stebi ir vietiniai viešbučiai, tačiau jie tiki, kad plėtojant konferencijų turizmą vietos po saule užteks visiems.

Vilniuje, dešiniajame Neries krante, po kelerių metų duris atvers naujas 200 kambarių keturių žvaigždučių viešbutis. Jis įsikurs sklype tarp Konstitucijos prospekto ir Baltojo tilto. Čia iškils žymaus architekto Danielio Libeskindo projektuojamas multifunkcinis kompleksas k18B.

Šį projektą plėtojančios investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondų valdytojo Mariaus Žemaičio teigimu, su vienu didžiausių pasaulio viešbučių tinklų pasirašytas ketinimų protokolas dėl viešbučio valdymo sutarties. Sudaryti sutartį planuojama per kelis artimiausius mėnesius.

Kol pasaulinio viešbučio, kuris iškils prie Neries, vardas laikomas paslaptyje, paaiškėjo, kad šalia sostinės Gedimino prospekto kitų metų pradžioje bus pradėtas statyti tarptautinio tinklo „Hilton Worldwide“ viešbutis. Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Eika“ ketvirtadienį su šiuo tinklu pasirašė franšizės sutartį.

Naujas viešbutis „Hilton Garden Inn“ Dainavos gatvėje, Gedimino prospekto ir Vinco Kudirkos gatvių sankirtoje, duris turėtų atverti 2018-ųjų pabaigoje. Tai bus pirmas „Hilton“ viešbutis Lietuvoje ir antras Baltijos valstybėse. Keturių žvaigždučių viešbutyje numatyta 130–150 kambarių.

„Eikos“ generalinis direktorius Domas Dargis yra minėjęs, kad sprendimą dėl viešbučio lėmė tiek projekto vieta, tiek rinkos situacija ir profesionalų rekomendacijos. Viešbučių užimtumas Vilniuje, anot jo, vienas didžiausių Europoje, o turistų srautas kasmet didėja. Be to, Vilnių atranda tarptautinių renginių organizatoriai, auga ir regioninio lygio renginių bei jų dalyvių skaičius.

Viešbutis iškils ir pradėto griauti Žalgirio stadiono sklype, kurį įsigijo bendrovė „Hanner“. Ji pranešė, kad tai bus pirmas „grandiozinio projekto“ statinys. Beveik 8 hektarų teritorijoje įsikurs keturių žvaigždučių, 200 kambarių viešbutis, tačiau operatorius, su kuriuo deramasi, taip pat neatskleidžiamas. Bendrovė anksčiau yra tvirtinusi, jog tai ne „Marriott“ ar „Accor“, nors neatmetė, kad nepavykus suderinti sąlygų su dabartiniu interesantu derybos bus tęsiamos ir su kitais operatoriais.

Žada naujienų

Pasak Mindaugo Statulevičiaus, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus, šiuo metu Vilniaus žemėlapyje numatyta daugiau kaip 10 objektų, susijusių su naujų viešbučių statybomis ir esamų plėtra. Jis neabejojo, kad artimiausiu metu išgirsime naujienų apie duris atveriančius viešbučius.

Tiesa, tai gali būti ne tik pasaulinių, bet ir vietinių tinklų viešbučiai. Pasaulinius tinklus pritrauks tik didieji projektai, leidžiantys įkurti per 100 apgyvendinimo vietų.

„Kalbant apie didžiuosius tinklus, kurie aktyviai žvalgosi galimybių Lietuvoje, ir ne tik Vilniuje, pagrindiniai vardai yra „Hilton“, „Marriott“, „Accor“. Esame girdėję apie jų planuojamą plėtrą Palangoje, Kaune. „Hilton“ atstovas puse lūpų prasitarė, kad jie aktyviai vertina visą Lietuvos regioną, bent jau didžiuosius miestus“, – pasakojo M. Statulevičius.

„Marriott“ ir „Accor“, pašnekovo žiniomis, nėra oficialiai paskelbę apie pasirašytas sutartis. Tačiau, pavyzdžiui, „Marriott“ jau kurį laiką įvardijamas kaip galimas operatorius viešbučio, statomo Palangoje, buvusioje „Jūratės“ baseino teritorijoje. Taip pat, anot jo, prasitarta, kad ir viešbutis „InterContinental“ galėtų domėtis tinklo plėtra Lietuvoje.

M. Statulevičius sakė nežinąs, kokie viešbučiai atvers duris Konstitucijos prospekte ir Žalgirio stadiono sklype. „Kol kas plėtotojai neatskleidžia, su kuo derasi“, – tikino jis.

Skaičiuojama, kad per artimiausius kelerius metus Vilniuje turėtų atrasti apie 2000 naujų kambarių, tad bendras jų skaičius sostinėje galėtų padidėti iki maždaug 6500.

Viltys dedamos į konferencijų turizmą

Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, „Lietuvos žinioms“ teigė nemananti, kad vietiniams viešbučiams yra priežasčių baimintis dėl pasaulinių viešbučių tinklų plėtros Lietuvoje. Pasak jos, tuo metu, kai bus pastatyti nauji viešbučiai (kaip planuojama, 2018 metų pabaigoje – 2019 metų viduryje), Vyriausybė yra pažadėjusi atidaryti konferencijų centrą. Taigi visos pajėgos, pašnekovės žodžiais, turėtų būti mestos konferencijoms ir renginiams pritraukti.

„Jei būtų atidarytas konferencijų centras ir Vilniuje turėtume tik tiek apgyvendinimo vietų, kiek dabar – 4 tūkst. kambarių, – sunkiai priimtume svečius. Juokingai atrodytume atidarę tokį centrą ir neturėdami pakankamai apgyvendinimo vietų“, – kalbėjo E. Šiškauskienė.

Per artimiausius kelerius metus Vilniuje turėtų atrasti apie 2000 naujų kambarių, taip bendras kambarių skaičius sostinėje išaugtų iki maždaug 6500.Romo Jurgaičio nuotrauka

Ji patvirtino, kad vietos po saule užtektų visiems rinkos dalyviams, nors 3–5 žvaigždučių pasauliniai viešbučiai taikys į tas pačias vartotojų kategorijas, į kurias nusitaikę vietiniai viešbučiai. „Tarptautinių tinklų, tokių kaip „Hilton“, pranašumas yra nebent tai, kad jie turi dešimtis tūkstančių viešbučių ir savo lojalumo programas, kurios pritraukia daugiau svečių, be to – didelį žinomumą, daug pinigų išleidžia rinkodarai. Tokių pajėgumo mūsų vietiniai tinklai neturi, todėl negalima lyginti Lietuvos grandinės su pasauline „Hilton“ ar „Marriott“ grandine“, – svarstė E. Šiškauskienė.

Logiškas dėmesys

M. Statulevičiaus manymu, į viešbučius nukreiptas NT plėtotojų dėmesys yra logiška kelerius praėjusius metus stebėtos didžiulės gyvenamojo būsto ir biurų sektoriaus plėtros pasekmė. Dabartinė viešbučių plėtra esą natūrali ir prognozuota – tai NT plėtotojų kelerių metų bendradarbiavimo ir derybų su tarptautiniais tinklais pirmieji vaisiai.

„Natūralu, kad pagaliau šiame segmente pradėjo veikti paklausos ir pasiūlos dėsnis. Pokriziniu laikotarpiu, 2010–2012 metais, Vilniuje duris atvėrė tik vienas-du didesni viešbučiai: „Kempinski“, „Comfort Hotel“. Visi gana atsargiai žiūrėjo į šį segmentą, daugiau orientavosi į gyvenamųjų namų ir biurų statybą. Matėme, kad gausėjant biurų, paslaugų centrų, daugėjant užsieniečių, kurie atvyksta užimti tų darbo vietų, taip pat spartėjant konferenciniam turizmui, ėmė smarkiai trūkti 3–4 žvaigždučių apgyvendinimo vietų. O alternatyvios apgyvendinimo galimybės, tokios kaip trumpalaikio apgyvendinimo platformos „Airbnb“, „HomeAway“, nelabai tenkina verslo klientų poreikių ir reikalavimų. Pasiūlos trūkumas paskatino plėtotojus atsigręžti į šį segmentą“, – aiškino pašnekovas.

Sausio pradžioje trečią kartą atlikta NT lūkesčių indekso apklausa parodė, kad plėtotojai kaip patraukliausią šiemet įvardijo komercinio turto sektorių, o viešbučių plėtrą išskyrė 9 proc. jų.

Iš didžiausių pasaulinių viešbučių tinklų dešimtuko net šeši veikia Lietuvoje:

· „AccorHotels“ – „Novotel“, „Ibis“, „Ibis skyles“, „Mercure“

· „InterContinental Hotels Group“ – „Crowne Plaza“, „Holiday Inn“

· „Wyndham Worldwide“ – „Ramada“

· „Choice Hotels“ – „Comfort“

· „Best Western Hotels“ – „Best Western“

· „Carlson Rezidor Hotel Group“ – „Radisson Blu“, „Park Inn“

Taip pat – tinklo „Kempinski Hotels“ viešbutis „Kempinski“. Šis tinklas gerokai mažesnis nei pasauliniai gigantai, jis specializuojasi prestižinių 5 žvaigždučių viešbučių segmente.

Šaltinis: NT bendrovė „Inreal“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"