TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuva atspari euro zonos recesijos poveikiui

2012 11 17 6:00
Euro zonos recesija, N.Mačiulio nuomone, gali turėti ir teigiamą poveikį Lietuvai./Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Ekonomistai prognozuoja, kad euro zonoje prasidėjusi recesija neužtruks ir Lietuvos ekonomikai ryškesnio poveikio nepadarys.

Europos Sąjungos (ES) 27 valstybių narių bendrasis vidaus produktas (BVP) per šių metų trečiąjį ketvirtį išaugo 0,1 proc., o labiausiai smuko Olandija (1,1 proc.). Tuo metu 17 narių euro zona, smukusi 0,1 proc., antrą kartą per ketverius metus patiria recesiją. Tokius išankstinius duomenis paskelbė ES statistikos agentūra Eurostatas.

Geros ir blogos žinios

"Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad recesija euro zonoje nebus ryški ir ilgai netruks. "Prognozuojame, kad kitais metais euro zonos BVP neaugs, bet ir nebesusitrauks. Kitaip sakant, visas regionas išliks duobėje, kurioje yra jau dabar. Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad visa euro zona juda nevienodu greičiu ir net ne ta pačia kryptimi - kitais metais Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje tebebus ryški recesija, o kai kurios stipresnės šiaurinės Europos valstybės paaugs 1-2 procentus", - spėjo ekonomistas.

N.Mačiuliui didžiausią nerimą kelia tai, kad stipriausios ekonomikos ES šalį - Vokietiją, kuri yra ir svarbiausia Lietuvos eksporto rinka, taip pat pradėjo veikti periferinių euro zonos valstybių "ligos". Nors Vokietija kol kas išvengė recesijos, anot jo, tikėtina, kad dar metus ji bus apimta stagnacijos. Tai tiesiogiai veiks ir Lietuvos eksportuotojus - jau per pirmus tris šių metų ketvirčius Lietuvos įmonės į Vokietiją ir Prancūziją eksportavo atitinkamai 6,4 ir 5 proc. mažiau produkcijos negu tuo pačiu metu pernai.

"Euro zonos recesija turės ir netiesioginį poveikį - nerimas dėl produkcijos paklausos šiame regione vers pramonės įmones atsargiau investuoti ir kurti naujas darbo vietas, manoma, kad ir toliau bus labai atsargiai didinamas darbo užmokestis. Visai tai lems, kad ir vidaus paklausa beveik nedidės, todėl visos Lietuvos ekonomikos augimas dar ir kitais metais nesieks savo potencialo", - prognozavo ekonomistas.

Euro zonos recesija, N.Mačiulio nuomone, gali turėti ir teigiamą poveikį Lietuvai - dėl itin prastos šio regiono būklės tikėtina, kad Europos centrinis bankas išlaikys istoriškai mažas palūkanas, o gal jas dar sumažins iki 0,5 procento. Dėl to mažės gyventojų už jau pasiimtas paskolas mokamos palūkanos, ir tai gali paskatinti aktyviau skolintis.

Smogė apkarpyti biudžetai

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Jono Čičinsko paskelbti Eurostato duomenys nenustebino. Jis mano, kad didžiausią įtaką ekonomikos smukimui euro zonoje padarė biudžeto išlaidų mažinimo politika. "Biudžetas yra vienas didžiausių "išlaidautojų", jis sutelkia iki 50 proc. metinio vidaus produkto, jo indėlis į visuomeninę paklausą - vienas didžiausių, ir kai karpomos biudžeto lėšos, ekonomika tai iš karto pajunta. Todėl tokio scenarijaus reikėjo tikėtis, kad ekonomika šiemet smuks, tai numatė ir Europos Komisija, ir Tarptautinis valiutos fondas", - teigė profesorius.

J.Čičinskas svarstė, kad susitraukiant valstybių biudžetams krito verslo lūkesčiai, o kartu ir investicijos. "Džiugesnių perspektyvų kol kas nėra, tai verslas sėdi ir laukia. Bet tai daugiausia susiję su valstybės išlaidomis", - pažymėjo jis.

Profesoriaus nuomone, Lietuvos verslas pigiomis prekėmis kol kas sėkmingai konkuruoja Europoje ir, tikėtina, eksportą gali net išplėsti, mat produkcijos savikaina Lietuvoje gana maža. "Jeigu kainos augs, didės išlaidos energijos ištekliams, teks pamažu kelti ir atlyginimus, tai pakenks mūsų prekių konkurencingumui, ir Lietuva žygiuos kartu su visais. Tačiau bet kuriuo atveju jokių ženklų, kad pasaulį ištiks nauja krizė, nėra. Tiesiog kurį laiką bus lėtas atsigavimas", - dėstė jis.

Pramonė nepajus

Artimiausiu laikotarpiu Lietuvos pramonė prasidėjusios recesijos euro zonoje poveikio neturėtų justi. "Trims mėnesiams įmonės jau turi užsakymų, kurių tikrai nelabai kas atšauks. Kitas dalykas, kad užsakymų apimtis didesnė, nei anksčiau būdavo. Nemanau, kad statistiniai skaičiai ką nors pakoreguos, ir mūsų užsienio partneriai Vakarų Europoje ir NVS šalyse dėl to pakeis susitarimus. Mūsų atlikta 130 didžiausių Lietuvos įmonių vadovų apklausa rodo, kad artimiausiu metu matysime stabilų augimą, o kaip rinkos reaguos po metų ar ilgesnio laikotarpio, dabar galime tik spėlioti", - dėstė Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad įtakingas britų savaitraštis "The Economist" pastarajame numeryje Prancūziją įvardijo kaip "tiksinčią laiko bombą Europos širdyje". Jeigu antra pagal ekonomikos dydį euro zonos šalis pradės rimtai buksuoti, anot S.Besagirsko, Europoje gali atsitikti taip, kad stiprios išliks tik Skandinavijos šalys ir Vokietija, o visos kitos nebegalės būti donorės. Tuomet gelbėtojų liks mažiau, nei pagalbos besišaukiančiųjų. O tai esą būtų tikrai bloga žinia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"